Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. e2-359-881/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
e2-359-881/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01864-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
M. S.
Suinteresuotas asmuo
S. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-359-881/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01864-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17.3; 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjo M. S. ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Imenera“ sudarytą taikos sutartį, suinteresuotas asmuo – S. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. S., UAB „Imenera“ buvęs akcininkas, pateikė pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Pareiškėjas dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą.

3. 2019 m. gruodžio 3 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas patvirtinti jo su atsakove, atstovaujama bankroto administratorės, sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti taikos sutartį.

5. Teismas sprendė, kad taikos sutarties patvirtinimo klausimas šiuo atveju vertintinas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normų kontekste, atsižvelgiant į bankrutuojančios įmonės ir visų įmonės kreditorių pusiausvyrą.

6. Teismui pateikta tvirtinti taikos sutartimi vienas įmonės kreditorius ir bankroto administratorė, be kita ko, susitaria, kad kreditorius (pareiškėjas) atsiims prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o bankroto administratorė atnaujins įmonės duomenis VĮ Registrų centre. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant taikos sutarties turinio, bankroto administratorės pareigos dėl įmonės dokumentų tvarkymo įtvirtintos ĮBĮ bei kitų teisės aktų nuostatomis. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja vieningą praktiką, jog taikos sutartis tarp asmenų, dėl kurių įmonė galėjo būti privesta prie bankroto tyčia, ir bankroto administratoriaus negalima (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1525-407/2017). Be to, ieškovas gali ieškinį (pareiškimą) atsiimti ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnis). Teismas procesinį sprendimą dėl tyčinio bankroto priėmė 2019 m. lapkričio 18 d. Pastaroji nutartis nėra įsiteisėjusi, dėl jos pagrįstumo pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog taikos sutartis neatitinka ĮBĮ nuostatų, todėl negali būti patvirtinta (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Taikos sutartyje šalys nesprendė ir nesitarė dėl klausimų, susijusių su įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat, kaip nepagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nebuvo keliamas klausimas dėl apelianto prašymo (ieškinio) atsiėmimo.

8.2. Taikos sutartyje šalys susitarė viena iš kitos nereikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat dėl bankroto administratorės pareigų (kurios, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kyla iš įstatymo) įvykdymo būdo ir tvarkos. Apeliantas taip pat taikos sutartyje nurodė, kad atsisako savo reikalavimo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, neišsprendžiant klausimo (ar įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu, ar ne) iš esmės. Šalių susitarimas dėl procesinės teisės atsisakyti pareiškimo (kuri, beje, nėra niekaip ribojama tyčinio bankroto bylose) įvykdymo, taip pat susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei susitarimas dėl įstatyme nustatytų pareigų vykdymo tvarkos ir terminų (ypač kai tokie terminai nenustatyti įstatyme) nėra ir negali būti laikomas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

8.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad šioje stadijoje apeliantas neturėjo teisės atsiimti pareiškimo, ir nepagrįstai rėmėsi CPK 139 straipsnio nuostatomis, kurios netaikytinos prašymo atsisakymo atveju.

8.4. Skundžiamoje nutartyje teismas taip ir nenurodė, kurioms konkrečiai įstatymo nuostatoms prieštarauja pateikta patvirtinti taikos sutartis.

Atsiliepimas

9. Atsakovė bankrutavusi UAB „Imenera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procese dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Taikos sutartyje, kurią skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti, apeliantas (pareiškėjas) ir atsakovė susitarė, kad atsakovė per tris darbo dienas nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos įsipareigoja tinkamai atnaujinti apskaitos duomenis, taip pat duomenis VĮ Registrų centre dėl BUAB „Imenera“ akcininkų struktūros pagal duomenis ir dokumentus, kurie buvo perduoti ir (ar) tapo žinomi BUAB „Imenera“ bankroto administratoriui bylos nagrinėjimo proceso metu (1 punktas); pareiškėjas atsisako prašymo dėl UAB „Imenera“ bankroto pripažinimo tyčiniu (2 punktas); šalys atsisako viena iš kitos reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (3 punktas).

13. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą patvirtinti taikos sutartį motyvavo tuo, kad, pirma, nepaisant taikos sutarties turinio, bankroto administratorės pareigos dėl įmonės dokumentų tvarkymo įtvirtintos ĮBĮ bei kitų teisės aktų nuostatose, antra, Lietuvos apeliacinis teismas formuoja vieningą praktiką, jog taikos sutartis tarp asmenų, dėl kurių įmonė galėjo būti privesta prie bankroto tyčia, ir bankroto administratoriaus negalima, trečia, ieškovas gali ieškinį (pareiškimą) atsiimti ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 139 straipsnis).

14. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad šalių susitarimas dėl įstatyme nustatytų pareigų vykdymo tvarkos bei terminų savaime, t. y. nenustačius priešingai, imperatyvioms įstatymų nuostatoms neprieštarauja. Konstatuodamas, kad taikos sutartis neatitinka ĮBĮ nuostatų, pirmosios instancijos teismas jokių konkrečių imperatyvių ĮBĮ nuostatų, kurioms minėtas šalių susitarimas prieštarautų, nenurodė.

16. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais, nes nagrinėjamu atveju taikos sutartį sudaręs apeliantas (jo procesinė padėtis) nebuvo asmuo (asmens), dėl kurio įmonė galėjo būti privesta prie bankroto tyčia. Be to, taikos sutartyje šalys susitarė, kad apeliantas atsisako pateikto prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kas, esant pirmiau teismo priimtai nutarčiai tokį apelianto prašymą atmesti, neturėjo sukelti teismui abejonių dėl tokio apelianto veiksmo (ne)atitikimo viešajam interesui.

17. Trečia, taikos sutartyje apeliantui pareiškus, kad jis atsisako pareikšto prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 139 straipsniu, numatančiu ieškinio atsiėmimą, o ne CPK 140 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuojama ieškinio (pareiškimo) atsisakymo teisė.

18. Vis dėlto, nepaisydamas to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

19. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pagal teismų praktiką teismas, spręsdamas, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, be kita ko, įvertina ir tai, ar ši sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-9-381/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismas, nurodytame kontekste įvertinęs šalių pateiktos taikos sutarties turinį, konstatuoja, kad taikos sutarties 1 punktas suformuluotas nepakankamai aiškiai, iš jo teksto nėra aišku, kokius konkrečius apskaitos duomenis, taip pat duomenis VĮ Registrų centre dėl įmonės akcininkų, atsakovė, vykdydama minėtą šalių susitarimą, atnaujins, koks bus to atnaujinimo rezultatas, kaip tai susiję su byloje nagrinėtu įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimu ir kokių tikslų šalys siekia, įtraukdamos tokią sąlygą į taikos sutartį. Įvertinęs tai apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis nepažeis trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, kitų (buvusių) įmonės akcininkų) interesų, taigi, ir kad ji neprieštarauja viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

21. Dėl išdėstytų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė