Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. M., Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog V. M. yra A. M., mirusio 2018 m. rugsėjo 16 d., dukra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su pareiškėja priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mirusiojo palikimas atitinkamomis dalimis priklauso abiem įstatyminėms įpėdinėms, t.y. jai bei jos dukrai (globotinei). Turimais duomenimis palikėjas testamento nėra sudaręs, todėl visas jo palikimą sudarantis turtas, paveldimas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 straipsnio 2 dalis). 2018 m. gruodžio 10 d. pareiškėja padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarei Daliai Rogovaitei. Įstatyminė įpėdinė V. M. pareiškimo apie palikimo priėmimą minėtai notarei nepateikė, kadangi dėl sveikatos būklės (psichinės ligos) nesugebėjo savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, sudaryti sandorių, rūpintis savo sveikata, be to, jai buvo reikalinga nuolatinė kito asmens globa, todėl vyko teisminis procesas dėl jos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, bei dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo. 2019 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1453-618/2019, V. M. pripažinta neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje; pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose). Remiantis šiuo sprendimu, 2019 m. spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10080-618/2019, jai buvo nustatyta nuolatinė globa nutartyje išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir jos globėja ir turto administratore paskirta D. A. M..

CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais nustatyta, jog V. M. savarankiškai priimti palikimo negalėjo dėl psichinės ligos. Todėl iškart po palikėjo mirties – 2018 m. lapkričio mėn. buvo pradėtas teisminis procesas dėl jos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse. Teismas sprendimą dėl V. M. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse priėmė 2019 m. rugsėjo 27 d., o D. A. M. jos globėja paskyrė 2019 m. spalio 4 d. nutartimi. Pareiškėja minėtą nutartį su įsiteisėjimo žyma gavo tik 2019 m. gruodžio 9 d. Taigi tik po šių teismo procesinių veiksmų pareiškėja bei kartu globėja D. A. M. galėjo tęsti sekančius veiksmus siekiant priimti globotinės vardu priklausantį palikimą. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog po tėvo mirties pareiškėjos globotinei atsirado teisė į palikimą – nekilnojamąjį ar kitą turtą, kurį ji turi teisę paveldėti, tačiau dėl objektyvių priežasčių – dėl sveikatos būklės negalėjo pati realizuoti savo teisės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Darytina išvada, kad palikimo priėmimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl globotinės sveikatos būklės ir užsitęsusios jos pripažinimo neveiksnia bei globėjos paskyrimo procedūros. Tokios termino praleidimo aplinkybės laikytinos svarbiomis bei pateisinančiomis išimtinai neveiksnaus asmens tam tikrose srityse interesais. Todėl vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, bei nesant priežasčių netenkinti pareiškimo, darytina išvada, kad terminas A. M. palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Pareiškėja taip pat prašo išduoti pareiškėjai D. A. M. teismo leidimą paveldėjimo teisiniuose santykiuose priimti neveiksnios tam tikrose srityse globotinės V. M. palikimą, atsiradusį po jos tėvo A. M. mirties, nesudarant turto apyrašo. CK 5.56 straipsnyje nustatyta, kad neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės (CK 3.244 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečių ir neveiksnių asmenų vardu išdavimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas išimtinai atsižvelgia į neveiksnių asmenų interesus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatą, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Pareiškėja prašyme nurodė, kad palikėjas A. M., pareiškėjos žiniomis, neturėjo jokių kreditorių, paveldimas turtas nėra apsunkintas suvaržymais. Palikėjas buvo garbaus amžiaus, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jam jokių turtinių reikalavimų pareikšta nebuvo. Visuma aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad palikėjas kreditorių neturėjo. Todėl palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Priešingai, globotinė paveldėjusi dalį buto, kuriame dabar gyvena, turės ne tik garantuotą gyvenamąją vietą, bet ir saugią, sau įprastą aplinką.

Įvertinus tai, kad palikėjas neturėjo įsiskolinimų, o palikimo priėmimas pagal turto apyrašą pareikalautų papildomų lėšų, pareiškėjos prašymas tenkintinas, pareiškėjai D. A. M. išduotinas teismo leidimas priimti globotinės V. M. vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo A. M. mirties, nesudarant turto apyrašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 578 - 582 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalimi, 5.56 straipsniais teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai globėjos D. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2018 m. rugsėjo 16 d., priimti, ir pratęsti šį terminą trims mėnesiams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai Dainai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti palikimą globotinės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jos tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Išsiųsti neįsiteisėjusią teismo nutartį Valstybės įmonei Turto bankas.

Per 3 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.