- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- e2S-23-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00682-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. F. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. rugsėjo 30 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo J. F. ieškinį atsakovei S. J., dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko E. J., gimusio (data neskelbtina), išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
2. Atsakovei siųsti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais - grįžo neįteikti. Registrų duomenimis ji deklaravusi išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę, Lietuvoje nedirba.
3. 2021 m. spalio 18 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovo J. F. ieškinį atsakovei S. J. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtu.
Esminiai teismo argumentai:
4.1. Šiuo atveju ieškovas prie bylos nepateikė jokių rašytinių patvirtinančių įrodymų, kad nepilnamečio vaiko E. J. ir atsakovės S. J. gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Priešingai pati atsakovė Skyriui yra pateikusi paaiškinimus, kad su nepilnamečiais vaikais ji gyvena Jungtinėje Karalystėje daugiau nei (metų), ji ten dirba, moka mokesčius, o nepilnametis vaikas E. J. užsienio valstybėje yra ugdomas. Atsakovės teiginius patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę ir Lietuvoje nedirba. Be to, iš gimimo įrašo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. J. gimimo vieta nurodyta Jungtinėje Karalystėje (miestas neskelbtinas). Atsižvelgiant į tai, jog nei atsakovės, nei vaiko gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje, darytina išvada, jog teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovo pareikštų reikalavimų. Įvertinus tai, kad aplinkybė dėl ginčo teismingumo paaiškėjo iškėlus bylą teisme, ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu, apeliantas (ieškovas) J. F. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. CPK 30 straipsnis leidžia ieškovui pasirinkti teismingumą, t. y. ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (2 d.) ir ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą (4 d.). Ieškinys yra dėl vaiko tėvystės, tad ieškinys pateiktas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pagal atsakovės faktinę ir turto buvimo vietą.
5.2. Atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Moksleiviams vasaros atostogos būna vasaros metu du ir daugiau mėnesių. 2021-09-16 antstolis R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog 2021-09-16 12 val. nuvykus į (adresu: duomenys neskelbtini) sodyboje stogą dengė vyriškis, kuris nurodė, jog atsakovė yra namuose ir nurodė, jog galima užeiti į namą. Po kelių sekundžių iš namo išėjo moteris ir pasiūlė viską išsiaiškinti. Ši paaiškino, jog vaikas mokinasi nuotoliniu būdu.
5.3. 2021-10-18 Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (rajone) (toliau - VTAS) išdavoje nurodo, jog 2021-10-14 (mokslo metų eigoje) VTAS darbuotoja susitiko su nepilnamečiu vaiku skyriuje. Anot atsakovės, ji su nepilnamečiu E. J. nuo vasaros gyvena savo privačioje valdoje, esančioje (adresu: duomenys neskelbtini). Tad tai yra vaiko faktinė gyvenamoji vieta.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliantas (ieškovas) atskiruoju skundu kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsakovė su nepilnamečiu vaiku Lietuvos Respublikoje negyvena ir dėl to paliko ieškinį nenagrinėtu, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir procesines teisės normas, reglamentuojančias teismingumą. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
8. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad šioje byloje yra tarptautinis elementas, susijęs su Jungtine Karalyste ir sprendė, jog teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos, o pereinamasis laikotarpis taikytiniems Europos Sąjungos teisės aktams baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d., o šios bylos teisminis procesas prasidėjo jau pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (ieškinys gautas 2021 m. rugsėjo 23 d.), todėl padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju aktualus Europos Komisijos pranešime „Jungtinės Karalystės išstojimas ir ES civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“ įtvirtintas išaiškinimas, kad Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengtos konvencijos pakeičia ES teisę ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose su sąlyga, kad tiek ES / ES valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė yra konvencijos šalys.
9. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog dėl reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo spręstina vadovaujantis 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsniu, kuriame įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą, taip pat atsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) pagal Reglamentą „Briuselis IIa“ išaiškinimą civilinėje byloje Nr. C-523/07, A, 2009 m. balandžio 2 d., 37–39 punktai).
10. Visgi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nereiškė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje, kuri yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, ir tuo pagrindu paliko ieškinį nenagrinėtu, yra nepagrįsta.
11. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas šiuo atveju turi būti taikomas. Teismingumas šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.
12. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nustatyti tėvystę, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia tiesiogiai nurodyta.
13. Pritrūkęs duomenų savo teismingumui pagrįsti visiems ar daliai ieškiniu pareikštų reikalavimų, teismas priima nutartį dėl trūkumų šalinimo (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), kiek galima aiškiau suformuluodamas, kokius duomenis turi pateikti šalys ar viena iš jų, kad teismas galėtų spręsti dėl teismingumo nagrinėti atitinkamą byloje keliamą reikalavimą.
14. Nustatęs, kad pagal taikytinas ES, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
15. Tais atvejais, kai visi ar dalis pareikštų reikalavimų neteismingi Lietuvos teismui pagal atitinkamuose tarptautiniuose teisės aktuose nustatytus teismingumo kriterijus, teismas privalo ne tik konstatuoti, kad jis neturi jurisdikcijos pagal atitinkamą teisės aktą, bet ir nustatyti, ar atitinkamu klausimu jurisdikciją turi kitos valstybės narės teismas. Taigi teismas, į kurį buvo kreiptasi, turi įvertinti ne tik savo jurisdikciją, bet, jei atsakymas į šį klausimą yra neigiamas, ir tai, ar kurios nors kitos valstybės narės teismas turi jurisdikciją tą reikalavimą nagrinėti.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Byloje nėra ginčo dėl tarptautinio elemento buvimo – t. y. ginčo sąsajos su kita valstybe (Jungtine Karalyste), todėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal skirtinguose teisės aktuose nustatytas taisykles: 1) atsižvelgiant į tai, kad reikalavimų dėl tėvystės nustatymo teismingumo nereglamentuoja 1996 m. Hagos konvencija (4 straipsnis), o tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės nėra atitinkamus klausimus reglamentuojančios dvišalės sutarties, dėl šio reikalavimo teismingumo nagrinėjamoje byloje spręstina remiantis CPK įtvirtintomis nacionalinės teisės aktuose nurodytomis tarptautinio civilinio proceso normomis; 2) dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo spręstina remiantis 1996 m. Hagos konvencija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).
17. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia pareikšto ieškinio dalykas. Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Juo labiau, kaip matyti iš 2021-10-18 Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (rajone) (toliau - VTAS) išvados, atsakovė periodiškai būna Lietuvoje, gyvena su vaiku savo privačioje valdoje, esančioje (adresu: duomenys neskelbtini), Skyriui tikėtina yra žinoma ir atsakovės gyvenamoji vieta užsienio šalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams, tačiau ieškovo gyvenamoji vieta (mieste).
18. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko nepagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, ir klausimas dėl ieškinio teismingumo grąžintinas spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio teismingumo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.