Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam K. V. ( nedalyvavo posėdžiuose 2021-05-27, 2021-06-07)

viešame teisiamajame posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo ir perdavimo priemones ( ZOOM platformą) išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. Vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002-12-05 Ukmergės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 3 d. - 1 m 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymą Dėl amnestijos, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2) 2003-11-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d, 180 str. 1 d., 2 m 6 mėn. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 3 metams;

3) 2005-03-04 Ukmergės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 281 str. 2 d., paskiriant subendrintą bausmę - 3 m laisvės atėmimo;

4) 2005-04-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 4 d., paskiriant subendrintą 3 m laisvės atėmimo bausmę;

5) 2016-04-18 Vilniaus apygardos teismo, pagal LR BK 138 str. 2 d. 6 p., laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

6) 2018-08-14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų, pagal LR BK 201 str. 1 d., 140 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m ir 2 mėn, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2020 m. balandžio 12 d. 21.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)tyčia vieną kartą alkūne sudavė savo broliui K. V. į kairę ausį ir vieną kartą į kairį smilkinį, po ko K. V. susmukus ant grindų užmetė ant jo paklodę ir nemažiau kaip tris kartus įspyrė jam į kairį šoną, bei nemažiau kaip vieną kartą įspyrė į dešinį šoną, tuomet atsistojo ant gulinčio K. V. krūtinės ir pradėjo ant jos šokinėti, taip nemažiau kaip du kartus užšokdamas ant jo krūtinės, po ko užėjęs iš nugaros rankomis suėmė už K. V. kaklo ir jį smaugė, po ko paėmė K. V. kairę ranką ir nemažiau kaip 3 kartus įspyrė į šios rankos riešo sritį ir kišeniniu peiliuku perpjovė K. V. kairę ranką ties krumpliais ir įpjovė ties kaire ausimi, po ko pasibaigus konfliktui ir K. V. išėjus į lauką ir grįžus atgal į namus jį pasivijo ir pastūmė, po ko K. V. pargriuvus ant grindų nemažiau kaip trys kartus įpėrė jam į kairės kojos šlaunį, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas K. V. poodines kraujosruvas krūtinės ląstos šoninėje srityje ties IX-XII šonkauliais, kairiųjų X-XI šonkaulių lūžimus, kairiosios plaštakos ir kairiosios alkūnės sumušimus, pasireiškusius kietųjų audinių patinimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. V. grasino nužudyti žmogų, o būtent: jis 2020 m. balandžio 28 d. apie 02.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia nulaužė lauke esančią televizijos anteną laikydamas rankoje peilį daužė brolio K. V. kambario langus ir grasino jį nužudyti sakydamas: „aš tave žertva, papjausiu, tu niekur nedingsi ir šiandien užmušiu“, išgąsdino K. V., dėl ko pastarasis pabėgo iš namų, tokiu savo agresyviu elgesiu sukeldamas nukentėjusiajam K. V. pagrįstą baimę, kad šis žodžiais ir veiksmais A. V. išsakytas grasinimas jo atžvilgiu yra realus ir gali būti įgyvendintas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. V. kaltė, jog jis nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario, t.y. brolio K. V. sveikatą bei grasino nužudyti yra įrodyta. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. V. faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir kaltę pripažino tik iš dalies, jo manymu nukentėjusysis jį apkalbą, o pats jis tik du kartus sudavė rankomis broliui į vieną ir į kitą šoną ir mano, kad nuo jo veiksmų brolio šonkauliai negalėjo būti sulaužyti.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo nesant faktiškai jokios dingsties, smurtavo intensyviai, o smurto pobūdis rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai grasinant, kad ir jam bus egzekucija kaip klasiokui ir kad gyvas brolis neišeis , taigi turint tikslą( 1 tomas, bl.l.48-49) sukelti fizinį skausmą ar net sužaloti. Nors kaltinamasis savo smurtinius veiksmus paaiškina kaip savigyna, tačiau ir kad jis tik gynėsi nuo brolio, tačiau pačio smurto faktą neneigia, tačiau kaltinamojo nuomone nuo tokių jo suduotų smūgių šonkauliai lūžti negalėjo. Nukentėjusiajam K. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos šonkaulių srityje bei šonkaulių lūžimas, kairiosios alkūnės sumušimai ir teismo medikų šie sužalojimai buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pats kaltinamasis nors ir savo kaltės nepripažįsta, tačiau visgi yra nurodęs, kad sudavė du smūgius į šoną savo broliui, tačiau taip jis gynėsi nuo brolio, be to kaltinamojo nuomone nuo tokių jo suduotų smūgių šonkauliai nukentėjusiajam lūžti negalėjo. Bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti, jog A. V. būtų veikęs būtinosios ginties sąlygomis. Tokie kaltinamojo parodymai turėtų būti vertintini kritiškai kaip tai, kad kaltinamojo teigimu nukentėjusįjį galėjo sužaloti D.. Iš byloje esančios BPC kortelės matyti, kad 2020-04-12 19.56 val. gautas iškvietimas dėl to, kad broliai susistumdė, bet pareiškimus vienas ant kito rašyti atsisakė, GMP atsisakė vežti kaltinamąjį į psichiatrinę ligoninę, kadangi jį ligonių nepriima, tačiau praėjus vos pusantros valandai iš BPC kortelės matyti, kad vėl kviečiama pagalba pakartotinai nes pranešėjas kraujuoja yra sužeistas. Taigi atsižvelgiant į tai kaltinamojo paaiškinimas, kad per tokį trumpą laiko tarpą nukentėjusysis galėjo būti sumuštas kito žmogaus yra vertinami kritiškai. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, faktą, jog buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialisto išvada iš kurio matyti, kad visi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu. Tai pat A. V. kaltė yra įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, liudytojo M. D. paaiškinimais duotais teisme, jog vežė nukentėjusįjį į ligoninę, jam skaudėjo, vos galėjo kvėpuoti, jam nukentėjusysis sakė, kad A. V. taip padarė. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – brolį (jie yra šeimos nariai), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Nors kaltinamasis neneigia, jog iš pykčio išdaužė brolio pusės namo langus, ir išvertė name daiktus, tačiau teigia, kad tuo metu nukentėjusiojo namie nebuvo, jeigu jis ten būtų nebūtų taip pasielgęs. Tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų duotų teisme, kaltinamasis veržėsi į namo vidų, rankose turėjo strypą ar kablį. Per langą matė kaip brolis baltom akim žiūrėjo į jį, galvojo užmuš, brolis grasinimus išreiškia šūksniais, rankoje laikė peilį ir kai pradėjo daužyti langus, lipti į namo vidų ir tokio brolio elgesio jis išsigandęs pabėgo pas M. D., tai reiškia, jog nukentėjusysis tikrai manė, kad brolis įvykdys savo grasinimus ir pabėgo link miškelio ir pasislėpė draugo pirtyje, iš kur tik grįžo tik sekantį rytą. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, jais netikėti teismas neturi pagrindo, juos patvirtina ir liudytojo M. D. paaiškinimai duoti teisme, kad nukentėjusysis nakvojo jo pirtyje, nes bijojo, kad brolis susidoros su juo ( 4 tomas, bl.71-72). Nors iš bylos duomenų pačio kaltinamojo ir nukentėjusiojo liudytojo parodymų matyti, kad santykiai tarp brolių yra konfliktiški, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, jog nukentėjusysis turi kokį tikslą neteisingai apkaltinti nukentėjusįjį. Iš bylos duomenų matyti, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė civilinio ieškinio, kas rodo, jog ir nesiekia sau jokios kompensacijos iš kaltinamojo. Šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis grasino nukentėjusiajam nužudyti ji, esant pakankamam pagrindui jam bijoti grasinimo įgyvendinimo. Tokius veiksmus kaltinamasis atliko jau būdamas anksčiau teistas už smurtinius veiksmus nors ir kitų asmenų atžvilgiu, ne nukentėjusiojo, tačiau iš byloje esančių nuosprendžių matyti, jog nukentėjusysis šiose bylose buvo apklaustas liudytoju, taigi jam buvo žinoma apie tai, jog kaltinamasis yra linkęs į smurtinius veiksmus. Šios aplinkybės teismo vertinimu sudarė pakankamą pagrindą nagrinėjamu atveju bijoti grasinimo realumo. Pagrindą bijoti grasinimo realumo nukentėjusysis turėjo ir todėl, jog jo atžvilgiu kaltinamasis jau buvo pavartojęs smurtą 2020 m. balandžio 12 d. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdytą sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnis 1 dalies 13 punktas).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. V. padarė viena apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), nusikaltimai baigti, tyčiniai; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių. Teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, o jis ir vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu.

A. V. administracine tvarka baustas (II t. b. l. 50-59), teistas (II t. b. l. 41-47), dirbantis, jam taikytas psichiatrinis gydymas, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad: A. V., jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu: 2020-04-12 ik 2020-04-28 nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Šių veikų padarymo metu jam konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas. A. V., jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, galėjo (visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. V. šiuo metu konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, netrukdantis jam ir šiuo metu konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, netrukdantis jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su A. V. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. A. V. gali dalyvauti teismo procese. A. V. nereikia taikyti priverčiamųjų pobūdžio medicinos priemonių. (t. III, b. l. 129 - 128).

Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nenori keisti gyvenimo būdo, linkęs konfliktiškai aiškintis santykius ir nusikalsti, o būtent smurtauti, nenori pasitaisyti. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus tik sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas griežčiausias bausmes - laisvės atėmimą. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tarp brolių susiklosčiusius konfliktinius santykius, iš dalies ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytoja jų mamos R. V. parodymus, jog jai kaip vaikas yra geresnis kaltinamasis, pats nukentėjusysis apklaustas posėdžio metu didelių pretenzijų kaltinamajam nereiškė, kad atleidžia broliui, todėl bausmės dydžiai už abi nusikalstamas veikas nustatytini mažesni nei sankcijos vidurkis. Teismas bausmių bendrinimo būdą pasirenka atsižvelgdamas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jog yra linkęs į smurtinius veiksmus, todėl bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu ( BK 63 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis pripažįsta jo probleminius ilgalaikius santykius su broliu, dirba, turi gyvenamąją vietą, tai rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų būtinybė jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali dar taisytis būdamas laisvėje, todėl kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų laikytis visiems priimtinų elgesio taisyklių, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmime išbūtas laikas, kai A. V. buvo sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka nuo 2020 m. balandžio 28 d. 11.30 val. ir jam 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, suėmimo pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 30 d. (II t. b.l. 19-20,155-156). 2020 m. liepos 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ši kardomoji priemonė pratęsta 2 mėnesiams terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 30 d. (III t. b.l. 2-6). 2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ši kardomoji priemonė pratęsta vienam mėnesiui terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. spalio 30 d. (III t. b.l. 13-14). 2020 m. spalio 30 d. prokuroro nutarimu A. V. paleistas į laisvę ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (III t. b.l. 20-25).

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (III t. b. l. 23-25), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD laikmena su filmuota medžiaga prie 2020 m. gegužės 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo (I t. b.l. 125) ir 1 vnt. CD laikmena su duomenimis, gautais elektroninių ryšių tinklais (I t. b.l. 1150), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Taip pat daiktai rasti ir paimti įvykio vietos apžiūros metu 3 vnt. peilių, 1 vnt. durklas, bei medžiaginė virvelė įpakuoti į popierinę dėžę, kuri 2020 m. gegužės 13 d. kvitu B serija (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti saugojimui Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui (t. 1, b. l. 119-121), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Taip pat 1 vnt. CD laikmena su 2021-06-08 posėdžio, naudojant nuotolines garso ir vaizdo ir perdavimo priemones (ZOOM platformą), vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. V. viso 958 Eur turtinės ir neturtinės žalos (I t. b.l. 181), tačiau 2020-06-17 liudytojo papildomos apklausos metu civilinio ieškinio atsisakė, nes nors brolis prieš jį smurtavo, jam grasino ir labai jį išgąsdino, tačiau neturi tikslo jam pakenkti, todėl atsisako civilinio ieškinio, nes jam priklausantys daiktai, kuriuos jis apgadino buvo seni, menkaverčiai, jis jų net įgyjimo negali patvirtinti (I t. b.l. 186-188).

Baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d. nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikomos atitinkamos Civilinio proceso normos. Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 4 p. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Atsižvelgiant į tai procesas pagal civilinio ieškovo K. V. ieškinį nutrauktinas, nes ieškovas nuo jo atsisakė.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (I t. b.l. 66-67), kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 67,16 EUR žalą ir 5 procentus metinių palūkanų dėl nukentėjusiojo gydymo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (I t. b.l. 68). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo A. V. veiksmų nukentėjusiajam dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo gydytas VšĮ Jonavos ligoninėje, jam atliktas radiologinis ištyrimas, suteikta Ortopedo traumatologo paslauga. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. V. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.). Taip pat yra įstatyminis pagrindas priteisti palūkanas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-11-303/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinės ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - laisvės atėmimą 2 (dviems) metams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti A. V. už šias nusikalstamas veikas subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu ir 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, A. V. paskiriant įpareigojimus:

1) dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

Vadovaujantis LR BK 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 28 d. ir suėmime nuo 2020-04-30 iki 2020-10-30 išbūtą laiką.

Bausmės atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD laikmeną su filmuota medžiaga prie 2020 m. gegužės 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir 1 vnt. CD laikmeną su duomenimis, gautais elektroninių ryšių tinklais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Taip pat daiktus, rastus ir paimtus įvykio vietos apžiūros metu - 3 vnt. peilių, 1 vnt. durklą, bei medžiaginę virvelę įpakuotus į popierinę dėžę ir 2020 m. gegužės 13 d. kvitu B serija (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini)perduotus saugojimui Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Byloje esančią 1 vnt. CD laikmeną su 2021-06-08 posėdžio, naudojant nuotolines garso ir vaizdo ir perdavimo priemones (ZOOM platformą), vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Civilinio ieškovo K. V. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. V. 67,16 EUR ( šešiasdešimt septynis eurus 16 eurocentus ) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai (duomenys neskelbtini) g. 6, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.