Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. (buvusi pavardė – K.) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-235-547/2013 pagal D. Ž. (buvusi pavardė – K.) ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Neteisingai spręsta, kad ieškovė neįrodė dukterų materialinių poreikių pasikeitimo fakto, t. y. aplinkybės, jog vaikų poreikiai per pusantrų metų padidėjo. Teismas sprendimą iš dalies patenkinti ieškinį ir iš atsakovo didesnį išlaikymą priteisti nuo 2013 m. birželio 19 d. motyvavo tuo, jog civilinėje byloje pateikti įrodymai dėl nepilnamečių dukterų pablogėjusios sveikatos. Teismų praktikoje vaikų pablogėjusi sveikata yra vertinama kaip esminis nepilnamečių vaikų materialinių poreikių pasikeitimas, kuris reikalauja papildomų piniginių išlaidų.

Nepagrįstai nurodyta, jog ieškovė, nutraukdama santuoką su atsakovu, privalėjo numatyti aplinkybę, kad, vaikams augant, jų poreikiai nuolatos kis, ir susitarti su atsakovu dėl pakankamo išlaikymo teikimo. Nepilnamečių vaikų poreikių augimas, kuris kinta su vaikų amžiumi, teismų praktikoje pripažįstama viena esminių aplinkybių, leidžiančių suinteresuotai šaliai kreiptis į teismą dėl ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005). Santuokos nutraukimo momentu šalių duktė S. K. nelankė mokyklos. Ieškovė negalėjo numatyti aplinkybės, jog, jai pradėjus lankyti mokyklą, bus reikalinga mokinio uniforma, nes tuo metu, kai sutuoktiniai tarėsi dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, mokinio uniformos mokykloje nebuvo būtinos. Taip pat ieškovė negalėjo numatyti, jog kita dukra M. K. muzikos mokykloje pradės papildomai lankyti gitaros klasę ir jai bus reikalinga gitara. Teismui buvo pateikti muzikos instrumento pirkimo dokumentai, iš kurių matyti, jog šis daiktas yra pirktas M. K.

Nevertinta, kad atsakovas, planuodamas šeimą su kita sutuoktine, turi atsižvelgti į faktą, jog pirmoje santuokoje jis turi dvi paaugles ir išlaikymo reikalingas dukras, todėl atsakovas, reikalaudamas mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą, negali remtis aplinkybėmis dėl šeimos pagausėjimo.

Nepagrįsta išvada, kad apeliantės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo, nes kartu su dukterimis ji turi nekilnojamąjį turtą – butą. Šis turtas šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kaip sutuoktiniams. Atsakovui tenkančią šio turto dalį jis sutiko palikti dukterims kaip išlaikymą natūra, todėl ieškovės nuosavybės teisių apimtis į šį nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo nepasikeitė ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip ieškovės turtinės padėties pagerėjimas. Vaikams esant nepilnamečiais, pareiga ir atsakomybė rūpintis turtu tenka vienai ieškovei. Santuokos nutraukimo momentu ieškovė negalėjo numatyti aplinkybės, jog sparčiai kils būsto išlaikymo paslaugos. Be to, bute daugiau nei dešimt metų nedarytas remontas.

Pažeistas CPK įtvirtintas šalių rungimosi principas ir nepagrįstai įrodinėjimo procese prioritetas suteiktas atsakovui. Atsakovas gyvena naujos statybos socialiniame būste. Butas yra naujas, remonto jam nereikia. Gyvenimas šiame bute atsakovui nekainuoja. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl buto išlaikymo kaštų, nors atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie būsto išlaikymą ir mokamus komunalinius mokesčius, tačiau teismas šiais įrodymais nesirėmė.

Nepagrįstai nurodyta, jog nepilnamečių dukterų išlaikymui mėnesiui pakanka apie 800 Lt. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismo pozicija, jog šalių paauglėms dukterims kas mėnesį užtenka mažesnės negu viena minimali alga sumos, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Nepagrįstai padidintas išlaikymas priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti didesnį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Tokios pozicijos laikėsi ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl padidinto išlaikymo mokėjimo momento. Tik bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 str., 279 str. 4 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo arba jau priteisto išlaikymo padidinimo teismas priteisia išlaikymą nuo reikalavimo teisme pareiškimo dienos.

Nevertinta, kad, vykstant skyrybų procesui, ieškovė turėjo galimybę papildomai dirbti ir per mėnesį papildomai užsidirbti 800–1 000 Lt. Po skyrybų papildomo darbo po darbo valandų ieškovė negali dirbti, nes reikia rūpintis vaikais, gaminti maistą, padėti ruošti pamokas ir t. t. Taip pat dėl skyrybų pablogėjo sveikata. Atsakovas gali didesne dalimi prisidėti prie paauglių dukterų išlaikymo negu prisideda šiuo metu. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus. Yra pateikti įrodymai, kad atsakovas gali dirbti (darbo grafikas pamaininis) ir dirbo keliose darbovietėse, gauti didesnes pajamas.

Prašo pakeisti sprendimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukterims M. K. ir S. K. periodinėmis išmokomis po 600 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukterys sulauks pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie pagrindo iki ieškovės reikalaujamo dydžio padidinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį nebuvimo.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo nemotyvavo.

Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalios teisininkės (advokatės), šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė išsamius žodinius paaiškinimus, rašytinius procesinius dokumentus, teisėjų kolegija nemano, kad šiuo atveju būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visų bylai reikšmingų aplinkybių atskleidimą užtikrins ir bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, iš atsakovo nepilnametėms dukterims dalis išlaikymo priteista turtu, t. y. po 1/6 dalį kiekvienai dukteriai dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kita dalis periodinėmis išmokomis – iki 2013 m. spalio 1 d. po 150 Lt, nuo 2013 m. spalio 1 d. – po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai dukteriai. Ieškovė prašymą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dukroms dydį grindė padidėjusiais jų poreikiais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog po išlaikymo nepilnametėms dukterims priteisimo iš esmės pakito jų poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia apylinkės teismo išvada.

Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą ir tik iš jos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, yra įrodinėjimo tikslas (CPK 176 str. 1 d.). Civiliniame procese galiojantys dispozityvumo, rungimosi principai (CPK 12, 13 str.) lemia tai, kad byloje reiškiamo reikalavimo ir jo pagrindo nurodymo bei įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka atitinkamą reikalavimą reiškiančiai ir įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 135, 178 str.).

Apeliantė nurodo, kad teismų praktikoje vaikų pablogėjusi sveikata yra vertinama kaip esminis nepilnamečių vaikų materialinių poreikių pasikeitimas, kuris reikalauja papildomų piniginių išlaidų. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo teiginiu, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog po Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo priėmimo pablogėjo šalių nepilnamečių dukterų sveikata. Iš medicininių dokumentų išrašų (b. l. 21, 22) matyti, kad šalių dukrai M. trumparegystė buvo diagnozuota iki šalių santuokos nutraukimo. Taigi akinius šalių dukra M. turėjo nešioti ir nutraukiant šalių santuoką, atitinkamai trumparegystės gydymui patiriamos išlaidos turėjo būti įvertintos susitariant dėl dukterims teiktino išlaikymo dydžio, todėl per pusantrų metų nusilpęs dukters M. regėjimas negali būti vertinamas kaip esminis jos sveikatos pablogėjimas. Iš 2012 m. rugpjūčio 16 d. atlikto profilaktinio šalių dukterų patikrinimo duomenų (b. l. 26, 28) matyti, kad šalių dukra S. yra sveika, o dukra M., be jau minėtos trumparegystės, neturi kitų sveikatos problemų. Nustatytas dantų kariesas nesudaro pagrindo kitokiai išvadai padaryti. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie išlaidas, turėtas dukterų dantų gydymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad viena iš dantų karieso atsiradimo priežasčių yra nepakankama dantų higiena, taip pat per didelis daug angliavandenių turinčio maisto suvartojimas, todėl tinkama dantų priežiūra ir subalansuota mityba gali padėti išvengti dantų karieso ir tokiu būdu sumažinti išlaidas dantų gydymui. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad apeliantės įvardijamos pablogėjusios dukterų sveikatos gydymui turimos išlaidos akiniams bei dantų priežiūrai, nors ir yra būtinos, tačiau vertintinos kaip įprastinės, vienkartinio arba laikino pobūdžio išlaidos. Kadangi šalių dukterų sveikatos problemos per pusantrų metų nuo Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo priėmimo iš esmės nepakito, tačiau, dukterims augant, ieškovė minėtoms problemoms spręsti periodiškai turi skirti papildomai lėšų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisti (paankstinti) datą, nuo kurios atsakovas turėtų mokėti 300 Lt išlaikymą vaikams. Atsakovas neskundė pirmosios instancijos sprendimo, taigi sutiko mokėti dukterims po 300 Lt anksčiau nei šalys buvo sutarusios sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, nutraukdama santuoką su atsakovu, privalėjo numatyti aplinkybę, kad, vaikams augant, jų poreikiai nuolatos kis, ir susitarti su atsakovu dėl pakankamo išlaikymo teikimo. Apeliantės teiginiai, kad ji negalėjo numatyti aplinkybės, jog, dukrai S. pradėjus lankyti mokyklą, bus reikalinga mokinio uniforma, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantė privalėjo numatyti tokią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net jeigu vaikui, pradėjusiam lankyti mokyklą, nebūtų reikalinga uniforma, jam reikėtų nupirkti atitinkamus rūbus, kuriuos jis dėvėtų mokykloje, todėl šalys, susitardamos dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, turėjo numatyti lėšas vaikų rūbams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės argumentu apie jos negalėjimą numatyti, kad dukra M. muzikos mokykloje pradės lankyti gitaros klasę ir jai bus reikalinga gitara, kadangi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė, jog šalių dukra M. muzikos mokykloje mokosi gitaros klasėje.

Vertindama apeliantės argumentus dėl nepagrįstai nustatyto 800 Lt išlaikymo dydžio, reikalingo kiekvienos iš šalių dukterų poreikiams patenkinti, teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo pakeitimo; trečiasis asmuo – G. V.). Ieškovei neįrodžius, kad šalių dukterų poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga didesnė nei 800 Lt suma, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti minimalios mėnesinės algos kriterijaus ir pripažinti, kad būtent toks išlaikymo dydis yra reikalingas kiekvienos iš šalių dukterų būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai ieškovės turtinę padėtį vertino kaip geresnę nei atsakovo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, atsakovui – žemės sklypas, atsakovas taip pat turi transporto priemonę. Atsakovas gyvena naujos statybos socialiniame būste, todėl jo išlaidos būstui išlaikyti yra mažesnės nei ieškovės. Abi šalys dirba, turi kitus sutuoktinius, kurie taip pat gauna atitinkamas pajamas. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 1 900 Lt, atsakovo – 900 Lt. Abi šalys turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Atsakovas turi kitoje santuokoje gimusią dar vieną dukrą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jo sutuoktinė laukėsi antrojo vaiko. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad, vertinant atsakovo turtinę padėtį, neturi būti remiamasi aplinkybėmis dėl šeimos pagausėjimo, kadangi teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Visgi sutiktina, jog ši aplinkybė nėra esminė, sprendžiant dėl kitiems vaikams teiktino išlaikymo dydžio, kadangi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais. Tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas siekė susirasti geriau apmokamą darbą, kitu būdu gauti papildomų pajamų, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų jis negalėjo atlikti. Taigi aplinkybė, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinę ir gauna mažesnį darbo užmokestį negali būti pripažįstama pagrįsta priežastimi atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip blogesnę nei ieškovės. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Nustačius, kad kiekvienos iš šalių dukterų poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 800 Lt suma, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 400 Lt kiekvienos iš dukterų išlaikymui. Iš atsakovo dalis išlaikymo yra priteista turtu, todėl, ieškovei neįrodžius šalių dukterų poreikių esminio pasikeitimo per pusantrų metų laikotarpį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo keisti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir klaidingai nustatęs, jog šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo aspektu yra nevienoda, padarė teisingą išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. ieškovės turtinės padėties esmingas pablogėjimas, o atsakovo atitinkamai pagerėjimas. Nors apeliantė teigia, kad, vykstant skyrybų procesui, ji turėjo galimybę papildomai dirbti ir per mėnesį papildomai užsidirbti 800–1 000 Lt, tačiau nepateikia įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys šios aplinkybės taip pat neįrodo (b. l. 78, 79). Atitinkamai ieškovė nepateikė įrodymų, kad pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. Aplinkybė, kad atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir gauti didesnes pajamas, nesudaro pagrindo spręsti apie pagerėjusią jo turtinę padėtį. Dėl nurodytų aplinkybių kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo.

Šalys buvo sutarusios, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. atsakovo teikiamas išlaikymas dukterims padidės nuo 150 Lt iki 300 Lt, todėl akivaizdu, kad pačios šalys numatė dėl vaikų amžiaus didėjančius poreikius ir tik dėl anksčiau minėtų šalių dukterų sveikatos problemų pirmosios instancijos teismas paankstino didesnio išlaikymo teikimo datą. Kadangi šalių dukterys iš esmės yra sveikos, vyresniajai tik diagnozuota trumparegystė, išlaidos dėl šalių dukterų sveikatos problemų yra vienkartinio ar laikino pobūdžio, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad didesnis išlaikymas turėjo būti priteistas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Aplinkybė, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius laikėsi tokios pačios kaip ir ieškovė pozicijos, nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimo, kadangi išvadą byloje duodančios institucijos nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio ir ją pirmosios instancijos teismas vertina atsižvelgdamas į kitas byloje nustatytas aplinkybes.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovui nepriteistinos dėl to, kad atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokato padėjėjas, o advokato padėjėjai šios instancijos teisme neturi atstovavimo teisės (CPK 56 str. 4 d., Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.), be to, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas nebuvo susijęs su naujų duomenų analize.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimą.