- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- e2-1372-661/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02066-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. V., J. V.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams A. V. ir J. V. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. K. prašo: nutraukti 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. AK-6268, dėl esminio sutarties pažeidimo; taikyti restituciją – iš atsakovų A. V. ir J. V. ieškovui A. K. priteisti 202.734,01 EUR sumą, o atsakovams A. V. ir J. V. grąžinti butą su rūsiu, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui A. K. iš atsakovų A. V. ir J. V. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog 2008 m. lapkričio 24 d. jis ir Atsakovai sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu Ieškovas iš Atsakovų už 700.000 LT įsigijo butą su rūsiu, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir Atsakovai 2009 m. gruodžio 8 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (Priedas Nr. 2), kurios pagrindu Ieškovas iš Atsakovų už 80.000 LT įsigijo 1338/4605 dalį buto, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 410.000 LT kaina. Tačiau Atsakovams iš tikrųjų už įsigytą butą su rūsiu buvo sumokėta 700.000 Lt suma. Visos lėšos buvo sumokėtos Atsakovams grynais pinigais pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu. Tikroji nekilnojamojo turto pardavimo kaina neatsispindėjo pirkimo – pardavimo sutartyje Atsakovų reikalavimu. Ieškovo manymu toks Atsakovų reikalavimas buvo susijęs su siekiu išvengti gyventojų pajamų ar kitų mokėtinų mokesčių už parduodamą nekilnojamąjį turtą, nuo kurio įsigijimo nebuvo praėję trys metai. Aplinkybę, kad Ieškovas faktiškai sumokėjo ženkliai didesnę kainą už įsigyjamą turtą nei nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje patvirtina ir Atsakovų interesus atstovavusio advokato padėjėjo E. S. 2008 m. lapkričio 6 d. elektroninis laiškas, bei prie jo pridėtas pirkimo – pardavimo sutarties projektas (Priedas Nr. 3), kuriame aiškiai matoma, jog, aukščiau minimas, turtas buvo perkamas už 700.000 LT kainą, kuri visa Ieškovo buvo deponuota notaro depozitinėje sąskaitoje. Vėliau, atliekant sutarties derinimus, Atsakovų pageidavimu kaina 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta ženkliai mažesnė.
3. Ieškovas minimą butą (kitų sutarčių pagrindu Ieškovas buvo įgijęs ir daugiau patalpų) įsigijo su tikslu įgyvendinti daugiabučio gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini)(toliau – Pastatas), rekonstrukciją ir naujo priestato statybą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas taip pat nurodo, jog 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartyje detaliai aptarta, jog bus vykdoma Pastato rekonstrukcija ir naujo priestato statyba. 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.24 p. Atsakovai besąlygiškai sutiko, jog būtų vykdoma Pastato rekonstrukcija ir naujo priestato statyba, bei įsipareigojo duoti sutikimus reikalingus rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui.
5. Ieškovo iš Atsakovų įsigytos patalpos buvo apleistos ir avarinės būklės. Minimą aplinkybę pagrindžia 2002 m. balandžio 15 d. Konstrukcijų būklės tyrimo aktas.
6. Aplinkybę, jog Pastate esančias apleistas patalpas už 700.000 LT kainą Ieškovas įsigijo su tikslu jas rekonstruoti patvirtina ir šalių ikisutartiniai santykiai, - el. susirašinėjimai, susitarimai ir 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties derinimai.
7. Šiuo metu Ieškovas nuosavybės teise Pastate valdo negyvenamąsias patalpas 12-1, 12-2, 12-3 su rūsiu 29,09 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
8. Ieškovas faktiniu ieškinio pagrindu nurodo aplinkybę, kad įsigydamas nekilnojamąjį turtą iš esmės negavo to, ko tikėjosi – leidimo atlikti Pastato rekonstrukciją ir naujo priestato statybą, ir prašo Teismo nutraukti 2008 m. lapkričio 24 d. Pirkimo – pardavimo sutartį esminio sutarties pažeidimo pagrindu bei taikyti restituciją. 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis) Atsakovai pardavė dalį Pastate esančių patalpų Ieškovui su tikslu, jog Ieškovas galės įgyvendinti Pastato rekonstrukciją ir naujo priestato statybą. Pirkimo – pardavimo sutartyje detaliai aptarta, jog bus vykdoma Pastato rekonstrukcija ir naujo priestato statyba. Pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.24 p. pagrindu pardavėjai Atsakovai besąlygiškai sutiko, jog būtų vykdoma Pastato rekonstrukcija ir naujo priestato statyba bei įsipareigojo duoti sutikimus reikalingus rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui.
9. Ieškovas 2013 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Atsakovus su prašymu raštu sutikti, jog leidimas rekonstruoti Pastatą būtų išduotas Ieškovo vardu.
Atsiliepimas
10. Atsakovai 2014 m. sausio 9 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog neketina raštu sutikti, jog leidimas rekonstruoti Pastatą būtų išduotas Ieškovo vardu, nurodydami atsisakymo motyvus bei užsimindami apie galimus „kitus pageidavimus“. Atsakovai nurodė, jog nesutinka su Pastato rekonstrukcija dėl to, jog tariamai neišspręstas patekimo į palėpę klausimas, nors sudarant 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį šis klausimas jau buvo suderintas ir sutarta, jog Atsakovai į palėpę neturės jokių reikalavimų ir pretenzijų. Pastebėtina, jog registruojant palėpę, Atsakovų reikalavimu, tam, kad nebūtų stabdomas Pastato rekonstrukcijos projektas, palėpė buvo tarp šalių padalinta siekiant Atsakovus užtikrinti, jog rekonstruojant Pastatą, Pastato stogo forma ir jo aukštingumas nebus viršytas. Tačiau, tuomet Atsakovai palėpę pradėjo naudoti kaip pagrindą nepritarti rekonstrukcijos projektui, neva, nėra numatytas patekimas į palėpę, nors tokio patekimo niekada ir nebuvo nei numatyta nei ketinama numatyti. Atkreiptinas dėmesys, jog palėpės nuosavybės ir patekimo į ją klausimas jau buvo suderintas projekte, kurį Atsakovai suderino ir pasirašė 2011 m. balandžio 8 d. Atsakyme Atsakovai, taip pat, pažymėjo, jog nesutinka su Pastato rekonstrukcija dėl to, jog tariamai neišspręstas rūsio padalinimo klausimas, nors Ieškovas iš Atsakovų įsigijo patalpas su rūsiu, todėl jo dalinti papildomai nebuvo ketinama. Galiausiai Atsakovai nurodė, jog nesutinka su Pastato rekonstrukcija dėl to, jog tariamai neišspręstas Pastato žemės sklypo proporcijų klausimas, nors žemės sklypas yra išnuomotas šalims proporcingai turimai nuosavybės daliai, žemės nuomos sutartis yra galiojanti bei Ieškovas reguliariai moka žemės nuomos mokestį.
11. Ieškovas, net ir sumokėjęs papildomai ir nepagrįstai reikalaujamą 60.000 LT sumą Atsakovams, suprato, jog Atsakovai neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tad 2014 m. kovo 4 d. pateikė Atsakovams pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir gautų piniginių lėšų grąžinimo, kurioje konstatavo, jog Atsakovai netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, dėl ko turėtų grąžinti Ieškovui sumokėtas pinigines lėšas – 60.000 LT. Tačiau, kaip liudija antstolės P. K. dokumento gavimo pažyma, Atsakovai atsisakė priimti pretenziją.
Šalies argumentai
12. Ieškovas nurodo, jog nesant galimybės rekonstruoti Pastatą taip kaip numatyta Pirkimo – pardavimo sutartyje, ir pagal iki Pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo parengtus priešprojektinius pasiūlymus, Ieškovas niekada nebūtų sudaręs bei nebūtų turėjęs intereso sudaryti Pirkimo – pardavimo sutarties su Atsakovais. Būtent Pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.24 p. buvo esminė sutarties sąlyga, dėl kurios Ieškovas apsisprendė sudaryti Pirkimo – pardavimo sutartį su aiškiai Atsakovams atskleistu tikslu rekonstruoti Pastatą ir pastatyti naują priestatą, ką patvirtina ir kartu su ieškiniu Teismui pateikti rašytiniai įrodymai.
Atsiliepimas
13. Atsakovai J. V. ir A. V. prašo ieškovo A. K. ieškinį atmesti visiškai. Atsakovai nurodo, kad jie sutinka, kad ginčo Sutartyje buvo aptariami Pastato rekonstrukcijos galimybių ir sąlygų klausimai. Ginčo Sutarties sudarymą inicijavo (įkalbinėjo Atsakovus sudaryti ginčo Sutartį) būtent Ieškovas, tikėdamasis vykdyti Pastato rekonstrukcijos darbus (visų derybų metu Ieškovas prisistatydavo esąs architektas, siekiantis įgyvendinti savo architektūrinius gebėjimus). Tačiau Atsakovai kategoriškai nesutinka, kad Sutarties nuostatomis ar bet kokių kitų susitarimų ar susitikimų metu būtų davę besąlyginį sutikimą Pastato rekonstrukcijos darbams.
14. Sutarties tiek 4.1.24p., tiek 4.1.26.4p. numatė Atsakovų sutikimą, kad visas numatomo rekonstruoti namo rekonstrukcijos ir Priestato statybos darbų rezultatas, t.y. laikantis 2004-02-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-143 patvirtintame sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, detaliame plane numatytų sprendinių, o taip pat laikantis pagal 2008-06-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS1221 būsiančio parengto projekto sprendinių pastatytas Priestatas bei Įgyvendinus Numatomo rekonstruoti namo rekonstrukciją atsiradęs papildomas plotas nuosavybės teise priklausytų pirkėjui (Ieškovui) ir, kaip gali atsitikti, jo pasirinktam finansuotojui. Tai yra, Atsakovai minėtomis Sutarties nuostatomis atsisakė bet kokių teisių į rekonstrukcijos metu naujai sukuriamą turtą: priestatą ir atsiradusį papildomą plotą, tačiau jokių būdu neatsisakė jokių teisių į Pastate turimas (po Sutarties sudarymo) patalpas ir kitas jų suteikiamas teises.
15. Dėl nurodytos priežasties atmestini Ieškovo teiginiai, kad Atsakovai besąlygiškai įsipareigojo sutikti su bet kokiais ginčo Pastato rekonstrukcijos sprendiniais - net ir tais, kurie daro tiesioginę žalą Atsakovų patalpoms Pastate ir galimybei jomis visavertiškai naudotis. Tokiu būdu Atsakovai turėjo teisę atsisakyti duoti sutikimą Pastato rekonstrukcijai, jei Ieškovo parengto Pastato rekonstrukcijos projekto sprendiniai darytų neigiamą įtaką Atsakovų teisėms ir peržengtų Atsakovų 2008-11-24 ir 2009-12-08 sutartyse duotų sutikimų sąlygas.
16. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vien tai, kad Ieškovas, sudarydamas pirkimo pardavimo sutartis, turėjo tikslą vykdyti Pastato rekonstrukciją, nereiškia, kad ši rekonstrukcija gali būti vykdoma nesilaikant minėtų sutarčių sąlygų ir ignoruojant Atsakovų teises, kurių atsisakymas nebuvo aptartas nei 2008-11-24 nei 2009-12-08 sutartyje.
17. Atsakovai pabrėžia, jog būtent Ieškovas buvo visų tarp ginčo šalių sudarytų sandorių iniciatorius, sugalvojęs savo verslo idėją - rekonstruoti daugiabutį gyvenamąjį namą ir padidinti jo vertę (visas ar dalį po rekonstrukcijos sukurtų patalpų parduoti ir gauti pelną), įkalbinėjo ir įtikinėjo Atsakovus perleisti jiems priklausančius butus, esančius ginčo pastate. Todėl būtent Ieškovas, tiek aptariamų sandorių sudarymo metu, tiek projektinės dokumentacijos rengimo metu turėjo iš anksto įvertinti sutarčių sąlygas ir rekonstrukcijos darbų sukeliamas pasekmes - rekonstrukcijos sprendinius planuoti atsižvelgiant į kitų Pastato patalpų savininko teises ir teisėtus interesus.
18. Nagrinėjamo ginčo apimtyje esminę reikšmę turi tai, kad tarp ginčo šalių jau yra išnagrinėtas teisminis ginčas dėl Atsakovų atsisakymo duoti sutikimą Pastato rekonstrukcijai pagrįstumo, ir yra priimtas įsiteisėjęs ir galutinis teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-26 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 1547- 728/2015, kuriuo atmetė Ieškovo ieškinį Atsakovams dėl leidimo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę rekonstruoti ir statyti priestatą pagal parengtą projektą bei gauti statybos leidimą ieškovo vardu be atsakovų sutikimo (priedas Nr. 1). 2016-02-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-722-392/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (priedas Nr. 2). 2016-11-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-462-248/2016 taip pat atmestas Ieškovo kasacinis skundas dėl jau minėtų teismų sprendimų.
20. Ieškovas paneigia Atsakovų nuosavybės teisė į Pastato pastogę, unikalus Nr. 4400-2151- 2827:3214, kurios ½ dalis Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. V. vardu jau po ginčo sutarčių sudarymo - 2011-05-24; ieškovas taip pat paneigia Atsakovų galimybę patekti į bendro naudojimo pastato pastogę, nes rekonstrukcijos metu naikinama bendro naudojimo laiptinė, kuria iki šiol buvo patenkama į pastogę; keičiamas esamas Pastato centrinis šildymo būdas iš miesto tinklų į šildymą elektra (panaikinant Pastato rūsyje esantį šilumos mazgą ir jo patalpas priskiriant Ieškovo naujai formuojamiems butams); Paneigiama Atsakovų teisė į Pastato rūsyje esančias bendro naudojimo patalpas (šilumos mazgą). Rekonstrukcijos darbų techniniame projekte nėra tinkamai išspręstas butų savininkų automobilių parkavimo klausimas: numatomos tik dvi parkavimo vietos Pastato rūsyje, tiesiogiai sujungtos su Ieškovo naujai formuojamais butais, o visa laisva žemės sklypo dalis užstatoma Ieškovui priklausančiu priestatu.
Motyvuojamoji dalis
21. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovo inicijuotoje byloje dėl leidimo vykdyti Pastato rekonstrukcijos darbus be Atsakovų sutikimo būtent ir buvo vertinamas Atsakovų atsisakymo išduoti tokį sutikimą pagrįstumas, ir teismų sprendimais buvo nustatyti esminiai Atsakovų teisių pažeidimai tuo atveju, jei būtų įgyvendintas Ieškovo siūlomas rekonstrukcijos projektas, darytina išvada, kad teismų sprendimai, priimti išnagrinėtoje civilinėje byloje, turi tiesioginę prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir patvirtina, kad Atsakovai, atsisakydami duoti sutikimą Pastato rekonstrukcijai, jokių Sutartyje numatytų įsipareigojimų nepažeidė.
22. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta sutarties kaina - 700 000 Lt, tačiau ne už vieną butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo perleistas ginčo Sutartimi, o už du butus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ir šiame sutarties projekte nurodyta buto, tapusio ginčo Sutarties objektu, kaina yra ta pati kaip ir ginčo sutartyje - 410 000 Lt. Analogiška ir tikrovę atitinkanti kaina nurodyta ir kitame paties Ieškovo teikiamame priede - ieškinio priede Nr. 5 - Ieškovo el. laiške ir sutarties projekte. Atsakovai pažymi, kad neketino parduoti Ieškovui antro buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 3-15, Vilnius, o šis butas į sutarties projektą buvo įtrauktas Ieškovo iniciatyva ir Ieškovo siūlymu. Tuo tarpu ieškovas, žinodamas, kad nurodyta 700 000 Lt suma buvo siūloma už iš esmės kitą sutarties objektą, nesąžiningai klaidina bylą nagrinėjantį teismą.
23. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina Ieškovo kitoje byloje pateiktas notarų biurui adresuotas prašymas dėl piniginių lėšų priėmimo į depozitinę sąskaitą, iš kurio turinio matyti, kad Ieškovas prašė į teismo depozitinę sąskaitą priimti 944 500 Lt, skirtus atsiskaityti už tris neva perkamus nekilnojamus daiktus ir skolos grąžinimui; 700 000 Lt iš nurodytos sumos buvo neva skirti atsiskaityti su Atsakovai už du butus, esančius tiek (duomenys neskelbtini) g. 3-14, tiek 3-15 (priedas Nr. 3). Atsakovas nėra žinoma, ar nurodytas Ieškovo prašymas buvo įgyvendintas, tai yra ar Ieškovas iš tiesų į notaro depozitinę sąskaitą buvo įmokėjęs visą 944 500 Lt sumą, tačiau Atsakovai patvirtina, kad jie niekada nebuvo sudarę sandorio dėl dviejų prašyme nurodytų butų pardavimo.
24. Ieškinyje taip pat akcentuojamos aplinkybės apie Ieškovo Atsakovams papildomai sumokėtas sumas neva už sutikimus vykdyti Pastato rekonstrukcijos darbus. Pažymėtina, kad ieškinio priede Nr. 15 nurodyta 60 000 Lt suma buvo gauta iš Ieškovo Pastato rekonstrukcijos projekto rengimo ir derinimo eigoje kaip kompensacija už konkrečius atsakovų turimų teisių praradimus ir teisėtų interesų pažeidimus: (i) už atsisakymą dalies atsakovams priklausančios ūkinio priestato ir rūsio (šilumos mazgo) dalies (ta apimtimi kiek po rekonstrukcijos pasikeistų bendrojo naudojimo patalpų dalies proporcija bendrojoje nuosavybėje); (ii) už leidimą ieškovui rekonstrukcijos metu padidinti palėpės (kartu ir viso pastato) aukštį 90 cm, (iii) už naudojimosi nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos nustatymą, (iv) už požeminės (projektuojamos) automobilio parkavimo vietos atsisakymą ieškovo naudai; (v) už naudojimosi bendrai priklausančia palėpe tvarkos nustatymą.
25. Pažymėtina, kad nurodyta pinigų suma Ieškovo reikalavimu 2015-05-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-408-465/2015 (priedas Nr. 4) buvo priteista iš Atsakovų Ieškovo naudai. Tokiu būdu pats Ieškovas savo veiksmais nutraukė ieškinio priede Nr. 15 nurodytą susitarimą, todėl Atsakovai nėra niekaip įsipareigoję Ieškovo atžvilgiu nurodytame susitarime aptariamais klausimais.
26. Pažymėtina, kad teismo sprendime nurodytą priteistą sumą Atsakovai sumokėjo Ieškovui, tuo tarpu Ieškovas iki šiol nesugeba sumokėti byloje dėl leidimo vykdyti Pastato rekonstrukcijos darbus iš jo Atsakovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos. Atsakovai mano, kad Ieškovas, ir šiuo metu, būdamas visiškai nemokus, tačiau inicijuodamas akivaizdžiai nepagrįstus teisminius procesus ir tik didindamas tiek teismo, tiek Atsakovų išlaidas bylinėjimuisi, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Ieškinys netenkintinas
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
27. Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 24 d. (toliau ginčo sutartis) ir 2009 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovai pardavė ieškovui dalį patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini). Ieškovas patalpas įsigijo, siekdamas pastatą rekonstruoti ir statyti naują priestatą. Jam nuosavybės teise priklauso: 1) negyvenamosios patalpos su rūsiu, esančios (duomenys neskelbtini); 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini); 3) butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui ir atsakovui A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir neįrengta pastogė.
28. Ginčo Sutarties 4.1.24 p. ir 4.1.26.4 p. Šalys numatė Atsakovų sutikimą, kad visas numatomo rekonstruoti namo rekonstrukcijos ir Priestato statybos darbų rezultatas, t.y. laikantis 2004-02-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-143 patvirtintame sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, detaliame plane numatytų sprendinių, o taip pat laikantis pagal 2008-06-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS1221 būsiančio parengto projekto sprendinių pastatytas Priestatas bei Įgyvendinus Numatomo rekonstruoti namo rekonstrukciją atsiradęs papildomas plotas nuosavybės teise priklausytų pirkėjui (Ieškovui) ir, kaip gali atsitikti, jo pasirinktam finansuotojui.
29. Prejudicinės reikšmės turinčioje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016, tarp tų pačių šalių, dėl to paties turto, kurioje ieškovas prašė leisti be bendraturčių sutikimo rekonstruoti pastatą ir statyti priestatą, Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog atsakovai, atsižvelgdami į pagal 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį jiems sumokėtą kainą už parduotas patalpas ar dėl kitų priežasčių būtų įsipareigoję sutikti su ieškovo teikiamais projektiniais sprendiniais ar atsisakę jiems likusių nuosavybės teisių dalies. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo kainą, už kurią ginčo sutartimi ieškovas įsigijo patalpas iš atsakovų, vertinti kaip kompensaciją už jų šiuo metu turimų nuosavybės teisių ignoravimą. Ieškovo nurodomose ginčo sutarties 4.1.24 punkto nuostatose taip pat nėra įtvirtintas atsakovų teisių atsisakymas. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pažymėjo, kad nurodytomis sutarties nuostatomis atsakovai sutiko, kad ieškovas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, vykdytų rekonstrukcijos darbus, taip pat sutiko atsisakyti teisių į visą papildomą rekonstrukcijos metu atsirandantį turtą (priestatą ir papildomą pastato plotą), tačiau neatsisakė jokių jau turimų teisių į jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise kartu su ieškovu priklausančius objektus (butą, palėpę, bendro naudojimo objektus). Kasatorius byloje nepateikė duomenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų atsakovų įsipareigojimą besąlygiškai sutikti su šiuo metu siūlomais ieškovo rekonstrukcijos sprendiniais ar atsisakyti turimų teisių.
Teisiniai argumentai
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).
31. Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
32. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis) Atsakovai pardavė dalį Pastate esančių patalpų Ieškovui su tikslu, jog Ieškovas galės įgyvendinti Pastato rekonstrukciją ir naujo priestato statybą. Pirkimo – pardavimo sutartyje detaliai aptarta, jog bus vykdoma Pastato rekonstrukcija ir naujo priestato statyba. Pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.24 p. pagrindu pardavėjai Atsakovai besąlygiškai sutiko, jog būtų vykdoma Pastato rekonstrukcija ir naujo priestato statyba bei įsipareigojo duoti sutikimus reikalingus rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui. Ieškovui nesant galimybės rekonstruoti Pastatą taip kaip numatyta Pirkimo – pardavimo sutartyje, ir pagal iki Pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo parengtus priešprojektinius pasiūlymus, Ieškovas niekada nebūtų sudaręs bei nebūtų turėjęs intereso sudaryti Pirkimo – pardavimo sutarties su Atsakovais. Būtent Pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.24 p. buvo esminė sutarties sąlyga, dėl kurios Ieškovas apsisprendė sudaryti Pirkimo – pardavimo sutartį su aiškiai Atsakovams atskleistu tikslu rekonstruoti Pastatą ir pastatyti naują priestatą, ką patvirtina ir kartu su ieškiniu Teismui pateikti rašytiniai įrodymai.
33. Šioje byloje, prejudicinės reikšmės turi civilinė byla Nr. 3K-3-462-248/2016, tarp tų pačių šalių, dėl to paties turto, kurioje ieškovas prašė leisti be bendraturčių sutikimo rekonstruoti pastatą ir statyti priestatą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; kt.).
34. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 19 punktą).
35. Nagrinėjamu atveju Civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016 LAT nurodė, kad jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovai įrodė, jog esami ieškovo parengti projektiniai pasiūlymai pažeidžia jų teises į palėpės dalį, ūkinį pastatą, rūsio patalpą, kurioje įrengtas šilumos mazgas, pastogę, be to, pažeidžiami atsakovų teisėti interesai pakeičiant patalpų šildymo būdą brangesniu, nenumatant pakankamai automobilių stovėjimo vietų pastato rūsyje, sumažinant kito atsakovams priklausančio pastato izoliaciją. Teismai, nustatę ieškovo projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams aspektus, padarė pagrįstą išvadą, jog, įgyvendinus ieškovo pasiūlymą be atsakovų sutikimo, jų teisių pažeidimai būtų esminiai, todėl atsakovų nesutikimas su ieškovo numatyta rekonstrukcija yra protingai motyvuotas. LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
36. Iš byloje pateiktos Ginčo Sutarties 4.1.24 p. ir 4.1.26.4 p. matyti, kad šalys numatė Atsakovų sutikimą, kad visas numatomo rekonstruoti namo rekonstrukcijos ir Priestato statybos darbų rezultatas, t.y. laikantis 2004-02-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-143 patvirtintame sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, detaliame plane numatytų sprendinių, o taip pat laikantis pagal 2008-06-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS1221 būsiančio parengto projekto sprendinių pastatytas Priestatas bei Įgyvendinus Numatomo rekonstruoti namo rekonstrukciją atsiradęs papildomas plotas nuosavybės teise priklausytų pirkėjui (Ieškovui). Šioje byloje ir išnagrinėtoje byloje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016 atsakovai neprieštaravo nuostatai, jog Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS1221 būsiančio parengto projekto sprendinių pastatytas Priestatas bei Įgyvendinus Numatomo rekonstruoti namo rekonstrukciją atsiradęs papildomas plotas nuosavybės teise priklausytų pirkėjui (Ieškovui).
37. Teismas šioje byloje konstatuoja, kad byloje neįrodytos aplinkybės, jog atsakovai, atsižvelgdami į pagal 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį jiems sumokėtą kainą už parduotas patalpas ar dėl kitų priežasčių būtų įsipareigoję sutikti su ieškovo teikiamais projektiniais sprendiniais ar atsisakę jiems likusių nuosavybės teisių dalies. Ieškovo nurodomose ginčo sutarties 4.1.24 ir 4.1.26.4 p. nuostatose taip pat nėra įtvirtintas atsakovų teisių atsisakymas. Šiomis sutarties nuostatomis atsakovai sutiko, kad ieškovas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, vykdytų rekonstrukcijos darbus, taip pat sutiko atsisakyti teisių į visą papildomą rekonstrukcijos metu atsirandantį turtą (priestatą ir papildomą pastato plotą), tačiau neatsisakė jokių jau turimų teisių į jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise kartu su ieškovu priklausančius objektus (butą, palėpę, bendro naudojimo objektus). Todėl ieškovo ieškinys dėl esminio 2008 m. lapkričio 24 d. sutarties pažeidimo laikytinas neįrodytu (CPK 12 str., 178 str.).
38. Ieškovas įrodinėjo, jog už ginčo turtą sumokėjo žymiai didesnę kainą, nei nurodyta ginčo turto notarine tvarka patvirtintoje sutartyje 410 000 Lt, kad iš tikrųjų už įsigytą butą su rūsiu buvo sumokėta 700.000 Lt suma. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog jis perdavė faktiškai didesnę nei sutartyje nurodytą sumą atsakovams. Ieškovo pateikti susirašinėjimai ir derinimai su atsakovais elektroniniu paštu nepatvirtina, atsakovų valios sudaryti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį didesnę suma nei nurodyta 2008 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartyje. Taip pat aplinkybė, kad Ieškovas šiuo metu mano, kad Sutarties sudarymo metu sumokėjo per didelę kainą, nereiškia, kad Sutartis nurodytu pagrindu gali būti nutraukta ar panaikinta. Ginčo Sutartis buvo sudaryta laisva valia, Ieškovas pats savo nuožiūra vertino ir pasiūlė mokėti už perkamas patalpas Sutartyje numatytą kainą ir susitarė dėl kitų Pastato rekonstrukcijos sąlygų. Tai, kad Ieškovas šiuo metu – praėjus daugiau nei 10 metų po sutarties sudarymo, pradėjo kitaip vertinti Sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes, nedaro sutarties negaliojančios. Šiuo atveju pabrėžtina, kad Atsakovai ginčo Sutartyje suteikė sutikimus tik dėl iki Sutarties sudarymo jau egzistuojančių aplinkybių – išduoto projektavimo sąlygų sąvado, galiojančio detaliojo plano sprendinių ir pan., tačiau nedavė sutikimo ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl tolimesnių rekonstrukcijos veiksmų, išskyrus sutikimą Ieškovui savo nuosavybės teise registruoti visą rekonstrukcijos darbų rezultatą – Priestatą ir papildomą plotą), kurie buvo išimtinai Ieškovo rizika ir atsakomybė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovai A. V. ir J. V. pateikė teismui duomenis apie patirtas 1597,20 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos 1597,20 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškovo A. K. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams A. V. ir J. V. 1597,20 eurų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.