Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „(duomenys neskelbtini)“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įtraukimo į įsakymu patvirtintą Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

Pareiškėja skunde ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Žemės sklypas). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas ribojasi su uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuri yra vienintelė pareiškėjos akcininkė ir savininkė, priklausančiais žemės sklypais, todėl pareiškėja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 18 d. susitarė organizuoti bendrą šių žemės sklypų tvarkymą, kad būtų sumažinti žemės sklypų tvarkymo kaštai. Pažymėjo, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastu paštu gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2021 m. birželio 2 d. pranešimą Nr. 22-2-798 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“. Pabrėžė, kad pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas nuo pat įsigijimo 2009 m. iki 2021 m. birželio 2 d. pranešimo gavimo dienos ir po šio pranešimo gavimo buvo tvarkomas ir prižiūrimas, – tai patvirtina teismui pateikti įrodymai (Paslaugų perdavimo–priėmimo aktas, Teritorijų šienavimo ir atliekų tvarkymo paslaugų priėmimo aktas, PVM sąskaita faktūra ir kt.). Pabrėžė, jog nepaisant to, kad pareiškėja tvarkė jai priklausantį Žemės sklypą, t. y. jį šienavo, tvarkė krūmus, vežė atliekas ir apie šiuos atliktus Žemės sklypo tvarkymo darbus teikė informaciją Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijai, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ginčijamu įsakymu buvo nuspręsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą už 2021 metus priklauso mokėti žemės mokestį padidintu tarifu – 4 proc.

Paaiškino, kad 2021 metų žemės mokesčio tarifus Kauno miesto savivaldybės taryba nustatė 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-201, kuris buvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka. Padidinto žemės mokesčio tarifo taikymą reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi, t. y. pažeidžiamos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (toliau – ir Taisyklės).

Pareiškėjos atstovo nuomone, ginčijamo įsakymo dalis yra neteisėta, todėl naikintina. Pažymėjo, jog 2021 m. birželio 7 d. Teritorijų šienavimo ir atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su pačios atsakovės kontroliuojama įmone uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini), 1.5 punktu buvo susitarta, kad sutartis sudaroma vadovaujantis Taisyklių nustatytais reikalavimais. Tai reiškia, jog uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pareiškėjos Žemės sklypą įsipareigojo tvarkyti išskirtinai vadovaudamasi šiomis Taisyklėmis, todėl pareiškėjai nesuprantama ir neaišku, kokiu pagrindu jai priklausantis ir reguliariai tvarkomas Žemės sklypas buvo pripažintas kaip neatitinkantis Taisyklių reikalavimų, nors būtent šiomis Taisyklėmis vadovaujantis Žemės sklypas buvo ir yra tvarkomas ir prižiūrimas.

Pažymėjo, jog šio administracinio ginčo atveju yra aktualus Aprašo 4 punkte numatytas kriterijus, pagal kurį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Žemės sklypą įtraukė į Sąrašą. Aprašo 4 punkte numatyta, kad į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą įrašomas neprižiūrimas, nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis, kai pažeidžiamos Taisyklės. Tvirtino, jog Įsakyme nenurodytos nei Aprašo, nei Taisyklių materialinės teisės normos, kurių pagrindu Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, nors atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija turi pareigą teisės aktą pagrįsti teisės normomis.

Tvirtino, jog 2021 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių laikotarpiu, t. y. iki ginčijamo įsakymo priėmimo, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos ar Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos negavo jokių pranešimų apie pakartotinius patikrinimus ir Žemės sklypo neatitiktį Taisyklių reikalavimams. Teigė, kad pareiškėja apie tariamą Žemės sklypo neatitiktį Taisyklių reikalavimams sužinojo tik gavusi ginčijamą įsakymą, kuriame tik lakoniškai nurodyta, kad įsakymas priimamas vadovaujantis Aprašo 9 punktu, kuris reglamentuoja, kad atsakovės Skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Nenaudojamos žemės sklypų sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui. Pabrėžė, jog Aprašo 9 punkte iš esmės yra tik procesinė teisės norma. Ginčijamas įsakymas priimtas, neatsižvelgus į faktines aplinkybes apie tai, jog Žemės sklypo faktinė padėtis rodo, jog jis yra nušienautas, sutvarkytas, reguliariai prižiūrimas ir naudojamas.

Pareiškėjos, jos atstovo įsitikinimu, atsakovė pažeidė Apraše numatytą įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą procedūrą, kadangi pakartotinė Žemės sklypo patikra, pažeidžiant Aprašo 6 punktą, nebuvo atlikta arba apie tai pareiškėja nebuvo tinkamai informuota. Atsakovė priėmė ginčijamą įsakymą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo numatytų reikalavimų administracinį sprendimą pagrįsti teisiniu ir faktiniu pagrindu ir kitomis administraciniam sprendimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis. Mano, jog ginčijamas aktas turi būti panaikintas kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko.

Nurodė, kad žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Taisyklės). Pagal Taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose. Aprašo 6 punkte numatyta, kad Kauno miesto seniūnai, nustatę nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypai atitinka Aprašo 5 punktą, registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą, nustato protingą terminą nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.

Nurodė, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigė, kad, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, buvo atlikta minėto Žemės sklypo apžiūra ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 1 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 22-8-132 nustatyta, jog Žemės sklypo teritorija neprižiūrėta, sklype žolių ir piktžolių aukštis daugiau nei 12 cm, taip pat pažymėta, jog pažeistas Taisyklių 7.3 punktas (priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm). Pabrėžė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 16 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 22-8-248, pakartotinai apžiūrėjus Žemės sklypą, buvo nustatyta, jog dalis teritorijos neprižiūrėta, Žemės sklype žolė visur nenušienauta ties krūmais ir po medžiais, dalis Žemės sklypo link Neries upės per visą sklypo ilgį visai nešienauta, Žemės sklype daugelyje vietų žolių ir piktžolių aukštis daugiau nei 12 cm, taigi pažeistas Taisyklių 7.3 punktas. Nurodė, kad, atliekant nurodyto Žemės sklypo patikrinimus, buvo padarytos fotofiksacijos, kuriose akivaizdžiai matyti aktuose užfiksuotos aplinkybės. Pažymėjo, jog pareiškėja apie pareigą prižiūrėti Žemės sklypą, jai priklausantį nuosavybės teise, ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jeigu Žemės sklypo priežiūra nepasikeis ir nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo pareiškėją 2021 m. birželio 2 d. raštu Nr. 22-2-798, išsiųstu paštu (pareiškėja patvirtino jį gavusi), taip pat elektroniniu paštu. Akcentavo, jog pareiškėjai pažeidimų nepašalinus, pakartotinai nustačius nepakitusią situaciją, konstatuota, jog pareiškėja nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos tvarkyti Žemės sklypą, o atsakovė, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ir nepažeisdama pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjos Žemės sklypą, priimdama skundžiamą įsakymą, pagrįstai įtraukė į Sąrašą.

Atsakovės nuomone, vien aplinkybė, jog pareiškėja kartu su skundu pateikė 2021 m. birželio 7 d. Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą ir 2021 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, nesudaro pagrindo teigti, jog Žemės sklypas buvo sutvarkytas, juo labiau kai Žemės sklypo sutvarkymo faktas paneigtas Kauno miesto savivaldybės administracijos pakartotiniu Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu ir fotonuotraukomis, iš kurių aiškiai matyti, jog Žemės sklypas neprižiūrimas.

Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja sutartį su uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini) sudarė 2021 m. birželio 7 d., t. y. tuomet, kai pareiškėją Kauno miesto savivaldybės administracija po pirmojo atlikto Žemės sklypo patikrinimo 2021 m. birželio 2 d. raštu Nr. 22-2-798 informavo apie pareigą prižiūrėti Žemės sklypą, jai priklausantį nuosavybės teise, ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, todėl mano, kad minėtos sutarties sudarymas po gauto įspėjimo yra pareiškėjos siekis parodyti iniciatyvą rūpintis turimu Žemės sklypu, tačiau tai savaime neeliminuoja nustatyto pažeidimo, be kita ko, iš pakartotinio Žemės sklypo patikrinimo akto matyti, jog Žemės sklypas vis vien nebuvo tvarkomas. Žemės sklypo netvarkymo faktą pagrindžia ir pačios pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog 2021 m. liepos 9 d. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) paragindama tvarkyti Žemės sklypą. Pabrėžė, kad teisės aktai nenumato informacijos dėl pakartotinio Žemės sklypo patikrinimo siuntimo pareiškėjai.

Atsakovė tvirtino, jog skundžiamas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 29-2-1164 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo priimtas skundžiamas įsakymas, taip pat nurodyta, kokiais aktais vadovaujantis jis yra priimtas. Taip pat pareiškėjai Seniūnijos siųstame 2021 m. birželio 2 d. rašte Nr. 22-2-798 buvo nurodyta, kuo vadovaujantis atlikta Žemės sklypo apžiūra, nurodyta, koks konkretus Taisyklių punktas buvo pažeistas, pareiškėja įsakymo esmę ir turinį suprato, todėl nesutiko su pareiškėjos argumentais dėl ginčijamo įsakymo neva neatitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB (duomenys neskelbtini)) atsiliepime į skundą nurodė, jog neturi nuomonės dėl pareiškėjos skundo ir prašė šią bylą išspręsti teismo nuožiūra. Teigė, kad 2021 m. birželio 7 d. Teritorijų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6.8-PS-282 pagrindu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Sutarties 1.4 punkte nustatyta, kad teritorijos šienaujamos ne mažiau kaip 1 (vieną) kartą per mėnesį, o atliekos vežamos ne mažiau kaip 2 (du) kartus per mėnesį pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamus atskirus užsakymus. Pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, kylančius iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarties. Paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) su pareiškėja atskiros sutarties nėra sudariusi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimo į įsakymu patvirtintą Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas, kuris numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį ir jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).

Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 28 d.). Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: 7.1. valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas; 7.2. mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžes, maišus ir panašiai); 7.3. priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm; 7.5. tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 25.14 punktą, draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pagal 25.16 punktą – laikyti atliekas, kitokius nešvarumus (statybinį laužą, gruntą, automobilių dalis ir kt.), jais teršti žemės paviršių, vandens telkinius, jų apsaugines juostas ir zonas.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. birželio 1 d. buvo atlikta ginčo Žemės sklypo apžiūra ir surašytas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 22-8-132, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), teritorija neprižiūrėta, sklype žolių ir piktžolių aukštis daugiau nei 12 cm, taip pat pažymėta, jog pažeistas Taisyklių 7.3 punktas (priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm).

Pakartotinai apžiūrėjus Žemės sklypą 2021 m. liepos 16 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 22-8-248 buvo užfiksuota, kad dalis Žemės sklypo teritorijos neprižiūrėta, Žemės sklype žolė ties krūmais ir po medžiais nenušienauta, dalis Žemės sklypo link Neries upės per visą sklypo ilgį visai nešienauta, Žemės sklype daugelyje vietų žolių ir piktžolių aukštis daugiau nei 12 cm, taip pat pažymėta, jog pažeistas Taisyklių 7.3 punktas (priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm). Pažymėtina, jog įvardytas faktines aplinkybes dėl Žemės sklypo tinkamos nepriežiūros patvirtina į bylą pateiktos Žemės sklypo patikrinimų metu padarytos fotonuotraukos.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos po pirmojo atlikto Žemės sklypo patikrinimo apie pareigą prižiūrėti Žemės sklypą, jai priklausantį nuosavybės teise, ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jeigu Žemės sklypo priežiūra nepasikeis ir Vilijampolės seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo siųsdama paštu 2021 m. birželio 2 d. raštą Nr. 22-2-798, kurį pareiškėja patvirtino gavusi. Taip pat matyti, kad pareiškėjai informacija buvo siunčiama ir elektroniniu paštu, kurio adresas 2021 m. birželio 2 d. rašte Nr. 22-2-798 buvo nurodytas klaidingas, atsakovė tai pripažino, ginčo dėl 2021 m. birželio 2 d. rašto Nr. 22-2-798 įteikimo pareiškėjai byloje nėra. Minėtu pranešimu Vilijampolės seniūnija iš pareiškėjos reikalavo imtis priemonių, kad Žemės sklype nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, nuolat užtikrinti tvarką ir švarą visuose sklypuose. Apie reikalavimų įvykdymą buvo prašoma raštu informuoti Vilijampolės seniūniją ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. liepos 16 d. atliko Žemės sklypo pakartotinį patikrinimą ir Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 22-8-248 nustatė, kad dalis Žemės sklypo teritorijos neprižiūrėta, Žemės sklype žolė ties krūmais ir po medžiais nenušienauta, dalis Žemės sklypo link Neries upės per visą sklypo ilgį visai nešienauta, Žemės sklype daugelyje vietų žolių ir piktžolių aukštis daugiau nei 12 cm, taip pat pažymėta, jog pažeistas Taisyklių 7.3 punktas (priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm); visas šias faktines aplinkybes dėl Žemės sklypo tinkamos nepriežiūros užfiksavo fotofiksacijomis.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus kartu su 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimu Nr. 29-2-1164 gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ ir šiuo įsakymu patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo išrašą, kuriame nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(Sąrašo 256 punktas).

Pareiškėja ginčijamo įsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia argumentais, jog pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas ribojasi su motininei įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra vienintelė pareiškėjos akcininkė ir savininkė, – priklausančiais žemės sklypais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2020 m. gegužės 18 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė organizuoti bendrą šių žemės sklypų tvarkymą, kad būtų sumažinti žemės sklypų tvarkymo kaštai. 2021 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Teritorijų šienavimo ir atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje tvarkymo objektu buvo numatytas ir pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas, ir pagal kurią minėta įmonė įsipareigojo tvarkyti išskirtinai pagal Taisyklių reikalavimus ir jose nustatytus standartus. Taip pat į bylą yra pateiktas 2021 m. birželio 7 d. Teritorijų šienavimo paslaugų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1 ir 2021 m. birželio 7 d. PVM sąskaita faktūra AJ Nr. 2, kuriais pareiškėja įrodinėja, jog Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), buvo nušienautas ir sutvarkytas.

Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. birželio 7 d., pareiškėja apie Žemės sklypo sutvarkymą elektroniniu laišku informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos vyriausiąjį specialistą K. B.. Taip pat matyti, kad pareiškėja 2021 m. liepos 9 d. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) teritorijų priežiūros vadybininkę J. T. dėl Žemės sklypo peržiūrėjimo. Pareiškėja teismui taip pat pateikė 2021 m. rugpjūčio 17 d. Teritorijų šienavimo ir atliekų tvarkymo paslaugų priėmimo aktą Nr. 1, išrašytą UAB (duomenys neskelbtini), ir tos pačios dienos UAB (duomenys neskelbtini) išduotą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MVS110 už ginčo teritorijos tvarkymą.

Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti pirmiau įvardyti įrodymai nepaneigia byloje 2021 m. birželio 1 d. patikrinimo ir 2021 m. liepos 16 d. pakartotinio patikrinimo aktais su prie jų pridėtomis fotonuotraukomis nustatytų aplinkybių, jog Žemės sklypas nebuvo tinkamai sutvarkytas pagal jų pirminio ir pakartotinio patikrinimo metu nustatytus duomenis. Teismas pažymi, jog Teritorijų šienavimo ir atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis dėl Žemės sklypo tvarkymo buvo sudaryta 2021 m. birželio 7 d., t. y. jau po pirminio patikrinimo, jos pagrindu pateiktas 2021 m. birželio 7 d. Paslaugų perdavimo–priėmimo aktas ir 2021 m. birželio 7 d. PVM sąskaita faktūra išrašyti taip pat po pirminio patikrinimo, todėl negali pagrįsti Žemės sklypo tvarkymo pagal Taisyklių reikalavimus aplinkybių jų pirminio patikrinimo metu, t. y. 2021 m. birželio 1 d., kaip ir negali šių aplinkybių įrodyti į bylą pateikti susirašinėjimo duomenys su Vilijampolės seniūnijos ar UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais ir panašaus pobūdžio duomenys.

Teismas pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. Teritorijų šienavimo ir atliekų tvarkymo paslaugų priėmimo aktas Nr. 1 ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. MVS110 negali būti paneigti 2021 m. liepos 16 d. Žemės sklypo patikrinimo rezultatų, užfiksuotų atsakovės kompetentingų specialistų pakartotinio Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 22-8-248. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nenagrinėjamas 2021 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos Teritorijų šienavimo ir atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų tinkamo vykdymo klausimas (primintina, jog minėta sutartimi tvarkymo objektu buvo numatytas ir pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas), todėl pareiškėjos ir jos atstovo argumentai dėl Teritorijų šienavimo ir atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties 1.5 punkto tinkamo įvykdymo negali būti pagrindu ginčijamo įsakymo neteisėtumui ir nepagrįstumui konstatuoti, juolab kad Žemės sklypo sutvarkymo faktas paneigtas Kauno miesto savivaldybės administracijos pakartotiniu Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 22-8-248 ir fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog Žemės sklypas patikrinimo metu nebuvo tinkamai prižiūrėtas.

Nors pareiškėja tvirtino, kad po Kauno miesto savivaldybės administracijos Vilijampolės seniūnijos 2021 m. birželio 2 d. pranešimo Nr. 22-2-798 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“ gavimo sureagavo ir nedelsdama ėmėsi pakartotinių Žemės sklypo tvarkymo darbų, tačiau iš jau minėto Kauno miesto savivaldybės administracijos pakartotinio 2021 m. liepos 16 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akto Nr. 22-8-248 akivaizdu, jog dalis Žemės sklypo teritorijos neprižiūrėta, nušienauta tik vietomis, kur žemės paviršius yra lygus (nenušienauta ties krūmais, po medžiais), dalis Žemės sklypo link Neries upės per visą sklypo ilgį visai nešienauta, Žemės sklype daugelyje vietų žolių ir piktžolių aukštis daugiau nei 12 cm. Taigi bylos duomenimis nustatyta, jog patikrinimų metu buvo pagrindas konstatuoti Taisyklių 7.3 punkto (priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm) reikalavimų pažeidimą.

Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose. Kauno miesto savivaldybės administracijos pirminis ir pakartotinis patikrinimo aktai ir prie jų pateiktos fotonuotraukos su užfiksuota faktine Žemės sklypo situacija jų patikrinimo metu įrodo, jog pareiškėjos, kaip Žemės sklypo savininkės ir naudotojos, pareiga nebuvo tinkamai vykdoma.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamas įsakymas nėra tinkamai pagrįstas teisės normomis, ginčijamame įsakyme nėra nurodytos nei Aprašo, nei Taisyklių materialinės teisės normos, kurių pagrindu pareiškėjos Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą. Pareiškėja akcentuoja, jog 2021 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių laikotarpiu, t. y. iki ginčijamo įsakymo priėmimo, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos ar Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos negavo jokių pranešimų apie pakartotinį patikrinimą ir Žemės sklypo neatitiktį Taisyklių reikalavimams. Teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tariamą Žemės sklypo neatitiktį Taisyklių reikalavimams sužinojo tik gavusi ginčijamą įsakymą, kuriame lakoniškai nurodyta, kad įsakymas priimamas vadovaujantis Aprašo 9 punktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies (pagal šią dieną galiojančią VAĮ suvestinę redakciją nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) nuostatas, yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš pareiškėjos susirašinėjimo su Vilijampolės seniūnija, taip pat iš pareiškėjos Vilijampolės seniūnijai pateiktos informacijos apie jos atliekamus (atliktus) veiksmus, siekiant sutvarkyti Žemės sklypą, matyti, kad pareiškėja aiškiai suprato savo teises ir pareigas. Pareiškėja neneigia, jog iš Vilijampolės seniūnijos gavo 2021 m. birželio 2 d. pranešimą Nr. 22-2-798, kuriuo atsakovė informavo pareiškėją apie padarytą Taisyklių pažeidimą, taip pat nurodė, koks Taisyklių punktas yra pažeistas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokios galimos teisinės pasekmės kils pareiškėjai neįvykdžius pareigos sutvarkyti Žemės sklypą. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėja suprato Vilijampolės seniūnijos minėto pranešimo turinį, kuriame aiškiai yra nurodyta, kuo vadovaujantis buvo atlikta Žemės sklypo apžiūra, nurodyta, koks konkretus Taisyklių punktas (7.3 p.) buvo pažeistas. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 29-2-1164 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo priimtas pareiškėjos ginčijamas įsakymas, be kita ko, skundžiamame įsakyme taip pat nurodyta, jog Nenaudojamos žemės sklypų sąrašas tvirtinamas vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 9 punktu, pagal kurį skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui.

Pažymėtina, kad pagal Aprašo 6 punktą seniūnas nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą). Aprašas neįpareigoja žemės sklypo savininkui ar nuomininkui siųsti visą medžiagą (apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymus, nuotraukas, žemėlapius ir pan.). Aprašas įpareigoja registruotais laiškais įspėti žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti (Aprašo 6 p.). Apie galimus pakartotinius patikrinimus Bendrovė buvo informuota pranešimais dėl ketinimo įtraukti Žemės sklypą į sąrašus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilijampolės seniūnas tinkamai įvykdė šias Apraše įtvirtintas pareigas ir nepažeidė įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą procedūros. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2937-789/2021).

Atsižvelgęs į pirmiau aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, teismas nesutinka su pareiškėjos skunde nurodoma pozicija, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš šiame sprendime aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėja buvo informuota, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas įsakymas, buvo tinkamai informuota apie susidariusią faktinę situaciją dėl neprižiūrimo Žemės sklypo ir galimas neigiamas teisines pasekmes. Taip pat pažymėtina, jog, kaip buvo nurodyta pirmiau, nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti nemotyvuotu, jeigu trūkumai nėra esminiai ar kliudantys šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas ir įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja suprato tiek 2021 m. birželio 2 d. pranešimo Nr. 22-2-798, tiek 2021 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. 29-2-1164 ir ginčijamo 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 turinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamas 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. A1-653 yra nemotyvuotas, o siųstame pareiškėjai pranešime nebuvo įvardytas konkretus Taisyklių punktas, kurį pareiškėja pažeidė, ir 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 29-2-1164 nebuvo nurodyti ginčijamo įsakymo priėmimo pagrindai.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir įrodymus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimo į ginčijamu įsakymu patvirtintą Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.