- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 2-40-457/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00845-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- J. D.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovams E. K., E. K., trečiajam asmeniui J. D. dėl kompensacijos už servitutą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise nuo 1996-04-10 priklauso 18,0000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2006-09-18 Gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutartimi minėtame žemės sklype esančius, ieškovui ir jo broliui A. G. priklausiusius, gyvenamąjį namą su priklausiniais, pardavė atsakovams. Minėtoje sutartyje buvo numatytas servitutas - nurodyta, kad pirkėjai įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kuri sudaro 0,5000 ha užstatytos teritorijos, kiek tai reikalinga tinkamai naudotis ir eksploatuoti nupirktus pastatus. Nustatytas servitutas liko neaptartas, ar jis bus atlygintinis, ar neatlygintinis. 0,5000 ha žemės sklypas, kuriuo naudojasi atsakovai yra bendrame 18,0000 ha žemės sklype, kurio likusia dalimi naudojasi trečiasis asmuo J. D. Ieškovo sveikatos būklė yra labai pablogėjusi, patiria išlaidas gydymuisi, gauna minimalią neįgalumo pensiją. Trečiasis asmuo J. D. nuo 2008 m. naudojasi ieškovui priklausančiu 17,38 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį, o nuo 2012-07-01 pagal nuomos sutartį, kurioje numatytas 350,00 Lt žemės nuomos mokestis už 1 ha per metus. Ieškovas kreipėsi į atsakovus, kad jie už naudojimąsi žeme mokėtų 200,00 Lt kompensaciją per metus, tačiau atsakovai nesutiko nei išpirkti žemės, nei mokėti kompensaciją. Ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra užsakyti. Jei padarys kadastrinius matavimus kaip vieno 18,0000 ha žemės sklypo ir sumokės išlaidas, vėliau reikės sklypus atidalinti ir reikės dar papildomų išlaidų. Prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai mokamas periodines kompensacijas, kurių dydis 200,00 Lt per metus, už naudojimąsi ieškovui priklausančiu 0,5000 ha dydžio žemės sklypu, esančiu bendrame 18,0000 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. liepos 1 d., priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė E. K. atsiliepimą į ieškinį palaikė, su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad kai pirko namą, sutartyje nebuvo įrašyto punkto, kad reikės mokėti, taip pat notarė pasakė, kad jiems nereikės mokėti už žemę. Dabar neturi už ką mokėti, turi išlaikyti keturis vaikus. Siūlė 0,5000 ha žemės sklypą pirkti, tačiau ieškovas nesutiko, be to, žemės sklypas teisiškai nesutvarkytas. Mano, kad teisėtai naudojasi žeme, nes sutartyje neįrašė sąlygos, kad reikės mokėti nuomos mokestį. Žemėtvarkininkai pasakė, kad žemės dokumentus turi sutvarkyti ieškovas. Mano, kad 200,00 Lt per metus už 0,5000 ha žemės sklypą yra per didelė suma. Kai pas notarą sudarė namo pirkimo-pardavimo sutartį suprato, kad namai lieka ant svetimos žemės. Ieškovui davė 1500,00 Lt daugiau nei jo broliui, tik neįrašyta sutartyje, kad už žemę, nes žemė nebuvo atidalinta, tačiau ieškovas žadėjo atidalinti. Žemės sklypo sutartimi pas notarą nenupirko, tik pasirašė servitutą. 0,5000 ha žemės sklypas yra po pastatais ir tik mažas žemės gabalas dirbamas. Žino, kad žemės savininkas turi mokėti valstybei žemės mokesčius. Sutiktų iš ieškovo pirkti žemę už 5000,00 Lt. Nežino, kiek kainuoja žemės atidalijimas. Prašo ieškovo ieškinį atmesti.
Atsakovas E. K. atsiliepimą į ieškinį palaikė, su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad nusipirko apleistą, negyvenamą namą, tvarkėsi, ieškovas visą laiką tylėjo, leido tvarkytis, sakė, kad yra ligonis. Ieškovas pardavė jiems namą su brolio pagalba. Ieškovas paprašė 1500,00 Lt daugiau sumokėti už žemę. Žodiniu susitarimu sumokėjo ieškovui 1500,00 Lt už žemę, tačiau sutartyje neįrašė. Ieškovas žadėjo vėliau sutvarkyti žemės dokumentus. Po kiek laiko jie susitvarkė namą, o ieškovas pradėjo reikalauti kiaulės. Ieškovas prašė 500,00 Lt, kad galėtų naudotis sodu. Jis davė ieškovui 500,00 Lt, kuris žadėjo sutvarkyti žemės dokumentus. Ieškovas konfliktiškas, nesutaria su žemėtvarkininkais, neatidalina žemės, bet reikalauja pinigų. Kai viskas buvo sutvarkyta, tai ieškovas siūlo 20000,00 Lt ir sako eiti lauk iš jo namo. Ieškovas nesusitvarkęs savo žemės dokumentų. Bandė tartis su ieškovu dėl ginčo žemės sklypo pirkimo, tačiau ieškovas prašė neprotingai didelės sumos. Sutiktų iš ieškovo pirkti žemę už 5000,00 Lt.
Liudytojas A. G. parodė, kad atsakovai pirko iš jo ir ieškovo lygiomis dalimis sodybą su ūkiniais pastatais. Sutarė, kad po 3500,00 Lt kiekvienam už trobesius, o ieškovui atsakovai davė 1500,00 Lt daugiau už 0,5000 ha žemės, tačiau sutartyje neparašyta, kad už žemę. Ieškovas kalbėjo, kad atliks geodezinius matavimus ir išskirs 0,5000 ha žemės sklypą atsakovams, tačiau susipyko su matininkais. Nuo 1990 m. sodyba buvo negyvenama, ten nieko nebuvo. Ieškovas viską griovė, vežė, kas įmanoma išvežti. Tuo metu dirbamos žemės hektaras kainavo apie 3000,00 Lt, dabar – iki 4000,00 Lt. Išėjus iš notarų biuro, atsakovas dar davė 500,00 Lt ieškovui, kad galėtų naudotis sodu. Prieš važiuojant į teismą ieškovas skambino jam ir grasino, kad nevažiuotų liudyti. Atlikus geodezinius matavimus ieškovas nemokėjo, apgavo žemėtvarkininkus. Jis su broliu S. G. nesipyksta, pasakoja tik objektyvią tiesą, nes ieškovas yra neprognozuojamo charakterio, nesąžiningas. Jis teismuose turėjo įrodinėti, kad ieškovui yra brolis, nes ieškovas savo vardu susitvarkė žemę.
Tretysis asmuo J. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (84 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovo atstovės, atsakovų, liudytojo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise nuo 1996-04-10 priklauso 18,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (5–6 b. l.). 2006-09-18 Gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutartimi minėtame žemės sklype esančius, ieškovui ir jo broliui A. G. priklausiusius, gyvenamąjį namą su priklausiniais pardavė atsakovams. Minėtoje sutartyje 5.4. p. buvo numatytas servitutas - nurodyta, kad pirkėjai įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kuri sudaro 0,5000 ha užstatytos teritorijos, kiek tai reikalinga tinkamai naudotis ir eksploatuoti nupirktus pastatus (7–9 b. l.). Toks servitutas buvo įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre, tačiau nebuvo aptartas atlygintinumo (neatlygintinumo) pobūdis, todėl nuo pastatų įsigijimo momento atsakovai ieškovui priklausančia 0,5000 ha žeme iki šiol naudojasi neatlygintinai (5–6 b. l.). Iš 2012-07-01 Žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad trečiasis asmuo J. D. nuomojasi ieškovui priklausantį 17,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir moka 350,00 Lt žemės nuomos mokestį už 1 ha per metus (31–32 b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 411 str. 5 d. nustatyta, kad viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Servituto atlygintinumu yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tačiau servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-157/2009, Nr. 3K-3-472/2010, Nr. 3K-3-217/2011).
Nustatyta, kad gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai ir kiemo statiniai (viešpataujantis daiktas CK 4.111 str. 1 d. prasme) yra 18,000 ha žemės sklype, priklausančiame ieškovui ir kad atsakovai įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kuri sudaro 0,5000 ha užstatytos teritorijos (tarnaujantis daiktas CK 4.111 str. 1 d. prasme), kiek tai reikalinga tinkamai naudotis ir eksploatuoti nupirktus pastatus. Sutartyje buvo numatytas servitutas, tačiau nebuvo įrašyta, kad žemės sklypu naudojamasi neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovo reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas. Teismo nuomone, 200,00 Lt periodinė kompensacija per metus atitiktų CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.
Atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, į tai, kad jie augina keturis vaikus, gauna socialines išmokas, į tai, kad jiems buvo suteikta antrinė teisinė valstybės garantuojama pagalba, apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų (19-20 b. l.), teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nepriteisia iš atsakovų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 str., 4.112 str. 5 d., 4.129 str., civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai mokamas periodines kompensacijas, kurių dydis 200,00 Lt (du šimtai litų 00 ct) per metus, už naudojimąsi ieškovui priklausančiu 0,5000 ha dydžio žemės sklypu, esančiu bendrame 18,0000 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. liepos 1 d.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.