- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-78-493/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01399-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. R. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties S. J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) specialistė surašė S. J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-08-14, 16.28 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimus. Be to S. J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2012-09-09, 12.46 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos vyriausiasis specialistas 2012-09-18 nutarimu pripažino S. J. R. kaltu padarius LR ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – baudą. Šį nutarimą S. J. R. apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2012-11-22 nutartimi skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko galioti.
Šalies argumentai
S. J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuobaudą, paskirtą už LR ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kadangi šio pažeidimo jis nepadarė. Nurodo, kad nuobauda dėl jo tariamai įvykdyto administracinio pažeidimo paskirta remiantis anoniminiu pranešimu ir nenustatytos kilmės foto atvaizdais, kuriuose matosi automobilis su valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), stovintis prie namo pastato. Pranešime teigiama, kad apeliantas minėtą transporto priemonę pranešime nurodytomis datomis vairavo, pastatė ir laikė ant prie namo esančio šaligatvio. Kadangi minėtas tariamas pažeidimas nebuvo užfiksuotas atitinkamai tokius pažeidimus fiksuoti turinčių teisę asmenų, atitinkamai to neįforminus, neatlikus jokio tyrimo, todėl nebuvo surinkta konkrečių duomenų apie paminėtą tariamą pažeidimą. Dėl to administracinio teisės pažeidimo protokolai yra surašyti neteisėtai, nekvalifikuotai, nesant tam teisinio pagrindo. Remtis vien foto nuotraukomis sprendžiant kaltės klausimą pareigūnai negalėjo. Kokiu būdu gautos nuotraukos nėra aišku. Techninės galimybės leidžia koreguoti nuotraukas kompiuterio pagalba vaizdus nuotraukose pakeičiant, iškraipant ar sumontuojant reikalingu būdu. Įrodymai pateikti anoniminiu būdu, kas iš esmės pašalina galimybę patikrinti jų patikimumą, objektyvumą. Minėtos nuotraukos pareigūnų turėjo būti vertinamos kritiškai. Be to, pateiktos nuotraukos, dėl jų nekokybiškumo, neduoda pagrindo teigti, kad automobilis stovi draudžiamoje vietoje prie nutarime nurodyto namo. Nuotraukoje matomas tik namo fragmentas neleidžia tvirtai ir neginčijamai nustatyti įvykio vietą. Pažymima, kad vieta, kurioje įvykdytas tariamas pažeidimas, yra prie namo, kuriame apeliantas gyvena. Jau pareigūnams savo paaiškinimuose apeliantas yra nurodęs, kad buvo retų atvejų kai dėl jo turimų sveikatos problemų greta daugiabučio namo buvo trumpai palikęs savo automobilį tam, kad būtų lengviau iškrauti ir nunešti į savo butą sunkius nešulius, o užstoti įvažiavimo į bendrą aikštelę nenorėjo. Dėl operuotos kirkšnies išvaržos apeliantas nurodo negalintis nešti krovinių ar sunkesnių nešulių, ką patvirtina pateiktos medicininės pažymos. Tačiau į šias priežastis, pateisinančias galimą apelianto automobilio palikimą prie gyvenamojo namo trumpam laikui, neatsižvelgė nei pareigūnas, nei teismas. Apeliantas pažymi, kad iškrovęs prekes savo automobilį visada nuvarydavo į bendrą stovėjimo aikštelę, niekada piktybiškai savo transporto priemonės nurodytoje vietoje nestatė ir nepaliko. Apeliantas neatmeta galimybės, kad automobilis kaip tik trumpalaikio sustojimo metu ir buvo nufotografuotas bandant tai parodyti kaip piktybinę veiklą. Tačiau apeliantas neatmeta galimybės, kad tai nebuvo ta vieta, kurioje jis gyvena, kadangi iš namo fragmento negalima nuspręsti kokia tai vieta. Be to, pažymima ir tai, kad tuo adresu, kur gyvena apeliantas, vyksta jo ir kaimynės ginčas dėl žemės, todėl neatmetama galimybė, kad ji tokiu būdu bando apeliantui pakenkti anonimiškai skųsdama dėl įvairių priežasčių, nes ji yra nesugyvenamo būdo. Abejonių pateiktų nuotraukų tikrumu kelia ir tai, kad asmuo, prisistatęs kaip apelianto kaimynas E. M., minėtu adresu negyvena ir nėra apelianto kaimynas. Taip pat melas ir tai, kad tokiu būdu apeliantas griauna namo pamatinį bloką. Apeliantas taip pat pažymi, kad ta vieta, kur kaip jis nurodė kelis kartus trumpam buvo sustojęs, nėra šaligatvis ir nenaudojama pagal tokią paskirtį ir jokiais ženklais ar kitokiomis priemonėmis nėra apibrėžta kaip šaligatvis. Be to, apeliantas savo veiksmais nepažeidė niekieno interesų, netrukdė kaimynams, nes pro tą vietą niekas nevaikšto ir jokios veiklos nevykdo. Dėl pareigūno pateiktos pažymos, patvirtinančios, kad ta vieta pagal sklypo planą yra šaligatvis apeliantas nurodo, kad nutarimo skirti nuobaudą surašymo metu tokios pažymos pareigūnas neturėjo, ji atsirado vėliau, apskundus nutarimą. Be to, ta pažyma neatspindi tikrovės, kadangi toks šaligatvis galėjo būti anksčiau prie mokyklos pastato, o dabar čia įrengti butai. Be to, teisėjas, atmesdamas skundą nepagrįstai neįvertino apelianto sveikatos sutrikdymo požymių, motyvuodamas, kad tai nėra invalidumas, o ATPK tokiai situacijai lengvatų nenumato. Tai rodo teisėjo nenorą remtis humanizmo ir žmogiškumo principais, išsamiai įvertinti ir išnagrinėti esamą situaciją ir visas jos aplinkybes, o rodo siekį kuo greičiau formaliais pagrindais atmesti skundą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo S. J. R. apeliacinį skundą atmesti, nutarimą ir nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad dėl visų apelianto skunde nurodytų aplinkybių išsamiai pasisakyta skundžiamoje teismo nutartyje ir su teismo išvadomis Institucija visiškai sutinka, mano, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Sauliaus J. R. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį. S. J. R. nesutinka, kad padarė minėta administracinį teisės pažeidimą nurodo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė minėtą pažeidimą. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai rėmėsi anonimiška informacija, kurios negalima patikrinti.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog S. J. R. sustojo ir paliko automobilį ant šaligatvio.
LR ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti nesilaikymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimą vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m. prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Tiek Institucija nutarime, tiek teismas nutartyje konstatavo, kad S. J. R. kaltė padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą, pilnai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga. Su tokia išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad prie įėjimo į namą stovi automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12, 15, 24, 25). Vį „Regitra“ išraše apie kelių transporto priemonę nurodyta, kad minėto automobilio savininkas yra S. J. R.. Be to, pats apeliantas neginčija, kad automobilis priklauso jam. Apeliantas taip pat neginčija, kad buvo atvejų, kai jis trumpam paliko automobilį prie įėjimo, kad išsikrauti sunkius nešulius, kad toje vietoje nėra šaligatvio, tačiau tokių veiksmų jis nelaiko pažeidimu. Tokią apelianto poziciją iš esmės paneigia objektyvūs bylos duomenys. Tiek S. J. R. pateiktoje pažymoje (b. l. 28), tiek Vį Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo pateiktoje pažymoje apie statinių kadastro duomenis (b. l. 31) vieta, kurioje apeliantas buvo palikęs automobilį, nėra išskirta kaip važiuojamoji dalis, pažymėta vieta jungia praėjimą nuo vienos laiptinės iki kitos. Vį Registrų centro išraše aiškiai pažymėta, kad plotas, pažymėtas 2b2 (atitinka vietą, kurioje stovėjo apelianto automobilis), yra šaligatvis, nurodyta, kad šaligatvio plytelių danga yra betono plytelės. Kadastro duomenys nustatyti 2011-05-18. Šie duomenys paneigia apelianto versiją, kad jokio šaligatvio toje vietoje nėra, kad jis gal ir buvo kažkada seniai, kai toje vietoje veikė mokykla.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad abejoti byloje esančių nuotraukų tikrumu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors apeliantas tiek nagrinėjant bylą apylinkės teisme, tiek rašydamas apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui teigia, kad nuotraukos yra suklastotos, informacija jose iškraipyta, atitinkamai sumontuota, nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas foto nuotraukas policijos pareigūnams elektroniniu paštu atsiuntė pilietis E. M., kuris nurodė pažeidimo padarymo vietą, pateikė paaiškinimą, pridėjo foto nuotraukas ir pateikė savo kontaktinius duomenis. Apelianto teiginys, kad jis nubaustas remiantis tik anonimine informacija nėra įrodytas, kadangi informacijos šaltinis yra aiškus. Bylos duomenimis nenustatyta, kad E. M. turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi ar norėtų pakenkti apeliantui. Tokių aplinkybių nenustačius ir apeliantui jų neįrodžius laikytina, kad duomenys yra teisingi ir jais remiantis S. J. R. nubaustas pagrįstai. Apelianto samprotavimai, kad nuotraukos yra montažas, kad jam gali kenkti kaimynė, su kuria vyksta konfliktas dėl žemės, laikytina suinteresuoto asmens samprotavimais siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Neįrodytas ir nepagrįstas skundo motyvas, kad dėl blogos sveikatos būklės jis galėjo palikti automobilį prie įėjimo į laiptinę, t,. y. ant šaligatvio. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apelianto būklė yra bloga, kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar jis būtų reikalingas specialių poreikių. Iš byloje esančio išrašo iš medicininių dokumentų (b. l. 20) matyti, kad 2011-12-08 S. J. R. atlikta operacija. Pooperacinis periodas yra sklandus, pjūviai gyja. Rekomenduotina 1 mėn. vengti fizinio krūvio. Siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti (b. l. 19) nurodyta, kad nerekomenduojamas sunkaus svorio kilnojimas. Šie duomenys patvirtina, kad apeliantui tikrai buvo atlikta operacija, kad jam rekomenduojama vengti didelio fizinio krūvio, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad apeliantas yra tokios sveikatos būklės, dėl kurios jis galėtų nesilaikyti įstatymu nustatyto reglamentavimo ir nebūti baudžiamas. Nagrinėjamu atveju Kelių eismo taisyklės nenumato jokių išimčių, leidžiančių nepaisyti minėtų taisyklių reikalavimų. Šios taisyklės taikomos visiems asmenims ir visi asmenys jų turi laikytis. S. J. R. pažeidus KET 155.5 punkto reikalavimus jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta nuobauda sankcijos ribose.
Remiantis aukščiau aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. J. R. apeliacinio skundo netenkinti.