- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- eA-117-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02425-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. AP3E-1625 atsisakyti registruoti pareiškėjo ūkininkų sodybų statybos schemas žemės sklypams kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų (toliau – ir TPD) registre (toliau – ir Sprendimas atsisakyti registruoti schemas TPD registre) ir įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 11 d. prašymą įregistruoti ūkininkų sodybų statybos schemas TPD registre; 2) panaikinti Administracijos 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. AP3E-1556 atsisakyti pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus objektams: „Ūkininko sodyba: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektas“ ir „Ūkininko sodyba: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektas“ (toliau – ir Sprendimas atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 20 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti (gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų statybai) nurodytuose žemės sklypuose.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš jų turinio (įskaitant ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) išaiškinimą) nėra aišku, kodėl pareiškėjo pateiktos ūkininko sodybos statybos schemos (toliau – ir Schemos) negali būti prilygintos kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ir (ar) kodėl jų duomenys nebuvo perkelti į teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialųjį planą. Sprendimai nepagrįsti teisės normomis, nes atsakovas netinkamai jas taikė.
2.2. Atsakovas nepaaiškino, kodėl nusprendė, kad Schemos buvo parengtos nesilaikant žemės valdos projektų rengimui nustatytos tvarkos, nenurodė, kokių konkrečiai teisės normų Schemos neatitinka.
2.3. NŽT kompetencija neapima teisės aktų nuostatų oficialaus aiškinimo, todėl jos išaiškinimas atsakovui nėra privalomas.
2.4. Schemos buvo parengtos teisėtai, jos yra užbaigtos ir sukėlė atitinkamas teisines pasekmes – teisę jų pagrindu pradėti statybos procedūras pareiškėjo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (toliau – Statybų privačioje žemėje reglamentas, Reglamentas), kurio pagrindu Schemos buvo parengtos, 2008 m. liepos 4 d. neteko galios, nepaneigia jų galiojimo.
2.5. Administracijos sprendimai pažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kadangi pareiškėjas parengė Schemas pagal jų rengimo metu galiojusį Nutarimą Nr. 1608, kuris (jo nuostatos) nebuvo pripažintas neatitinkančiu aukštesnės galios teisės aktų. Minėto nutarimo pagrindu kompetentingi pareigūnai atliko atitinkamus konkrečias teisines pasekmes sukėlusius veiksmus. Tai patvirtina, kad pareiškėjas įgijo subjektinę teisę organizuoti ir pradėti statybas Schemų pagrindu bei kad nėra pagrindų tokiai teisei pasibaigti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė tenkinti skundą, be kita ko, esant poreikiui, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – 2021 m. Bendrojo plano sprendinių – teisėtumo tyrimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Administracija atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
5.2. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, kad Schemos būtų patvirtintos bei įregistruotos TPD registre, todėl negali būti prilyginamos kaimo plėtros žemėtvarkos dokumentui.
5.3. Sprendime atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, negalima išduoti specialiųjų reikalavimų, o Savivaldybės Sprendime atsisakyti registruoti schemas TPD registre nurodyta, kad negalima registruoti Schemų TPD registre, nes jos nėra laikytinos teritorijų planavimo dokumentu ir negali būti prilyginamos tokiam dokumentui.
Šalies argumentai
5.4. Pareiškėjo skunde nurodyta teismų praktika yra neaktuali, kadangi šiuo atveju sprendžiami skirtingi klausimai.
5.5. Pareiškėjas tik 2022 m. balandžio 20 d. kreipėsi dėl specialiųjų reikalavimų ūkininko sodybai įkurti – gyvenamajam namui ir pagalbiniams pastatams statyti, t. y. praėjus daugiau kaip 15 metų nuo Schemų parengimo. Teisėtų lūkesčių principas turi būti derinamas ir su kitais teisėtumo, protingumo, sąžiningumo principais, todėl neturėtų būti suabsoliutintas ir egzistuoti nuolat. Pareiškėjas, 2006–2007 metais iniciavęs Schemų rengimą, po to, kai jos 2007 metais buvo suderintos, per protingą laiką turėjo kreiptis dėl statybos leidimo gavimo. Savivaldybė negali išduoti pareiškėjui specialiųjų reikalavimų, o vėliau ir statybos leidimo, nes toks statybos leidimas prieštarautų Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 daliai ir pažeistų teisėtumo principą.
5.6. 2015 metais buvo parengta Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita (toliau – ir Ataskaita), kuri 2016 m. birželio 2 d. savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtinta. Vadovaujantis Ataskaitos išvadomis buvo organizuojamos Trakų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijos bendrojo plano keitimo procedūros. Ataskaitoje pateiktos neigiamos tendencijos ir priemonės, viena iš kurių – ypač intensyvi ūkininko ūkio sodybų plėtra vaizdingiausiose Savivaldybės teritorijose turi ypač neigiamą poveikį unikalaus gamtinio kraštovaizdžio vaizdingumui ir rajono patrauklumui, ir ūkininko ūkio sodybų plėtra turi būti griežtinama.
5.7. Ūkininko ūkio sodybų plėtra buvo sugriežtinta vadovaujantis Ataskaitos išvadomis, todėl pareiškėjo ir kitų asmenų ūkininko ūkio sodybų schemos, kurios nebuvo nustatyta tvarka patvirtintos ir įgyvendintos, nebuvo perkeltos į naujai rengto ir 2021 m. kovo 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1E-59 patvirtinto Savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir 2021 m. Bendrasis planas) sprendinius.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti bei akcentavo, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus nėra teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti (gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų statybai).
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad Administracija yra kompetentinga įvertinti, ar Schemos buvo suderintos teisės aktų nustatyta tvarka, bei spręsti dėl planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengimo išdavimo ar atsisakymo išduoti ir Schemų registravimo / atsisakymo registruoti TPD registre, pagrįstumo.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
9.1. Pareiškėjui priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypai). Pareiškėjo užsakymu 2006 metais buvo parengtos Schemos, kurios buvo suderintos su atitinkamomis institucijomis tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
9.2. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. atsakovui pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti (gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų statybai) Žemės sklypuose.
9.3. Atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti. Administracija nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis ir žemėtvarkos planavimo dokumentais, o pareiškėjo pateiktas dokumentas – ūkininko sodybos statybos vietos parinkimas – nepatenka tarp Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytos žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dokumentų. Atsakovas rėmėsi NŽT išaiškinimu, kad Statybų privačioje žemėje reglamento galiojimo metu parengta ūkininko sodybos suformavimo schema nėra prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, jei ūkininko sodybos suformavimo schema nebuvo parengta laikantis žemės valdos projektų rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų.
9.4. Žemės sklypuose numatytų pastatų statybos vietos planinė medžiaga buvo atvaizduota Bendrojo teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183, patvirtintame 2012 m. rugpjūčio 30 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-227, tačiau nebuvo perkelta į 2021 metais įsigaliojusį naują Savivaldybės bendrąjį planą.
9.5. Pagal 2022 m. vasario 23 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 1, pareiškėjui atstovavusi uždaroji akcinė bendrovė „Traksalis“ siekė šiuos duomenis įkelti į TPD registrą, tačiau sistema šio veiksmo atlikti neleido. Todėl minėta bendrovė 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti atsisakymo įregistruoti TPD registre ūkininkų ūkių sodybas, kurios buvo pažymėtos iki 2021 metų galiojusiame Savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane, motyvus.
9.6. Atsakovas, atsakydamas, į minėtą kreipimąsi, pateikė Sprendimą atsisakyti registruoti schemas TPD registre.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, VAĮ (10 str. 5 d.), Statybos įstatymo (27 str. 2 d.), Žemės įstatymo (39 str. 1 d. 3 p.), Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (52 –59 p.; toliau – ir Taisyklės) nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas, norėdamas statyti ūkininko sodybą privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, turi rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 8(1), 11 straipsniais įstatymu Nr. X-1420 įsigaliojusiu nuo 2008 m. kovo 1 d., Ūkininko ūkio įstatymas papildytas 11 straipsniu, kuriame nustatytos imperatyvios nuostatos, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Taigi, nuo 2008 m. kovo 1 d. iš esmės pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl galimybės statyti ūkininko ūkio sodybas privačios nuosavybės teise valdomose žemės sklypuose.
11. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžė, kad lengvatos ūkininkams statyti ūkininko sodybą nerengiant detaliojo plano tikslas yra tam tikras ūkininkavimo palengvinimas ir skatinimas, tačiau ne statybos proceso skatinimas. Minėta išimtis negali būti aiškinama ir taikoma atsietai nuo kitų teritorijų planavimo procesą reglamentuojančių normų.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas būtinumą taikyti tęstinumo taisyklę grindė tuo, kad, pateikdamas prašymą Administracijai prašymo pateikimo metu (2022 m. balandžio 20 d.) turėjo pagal 2006 metais galiojančius reikalavimus parengtas Schemas. Tačiau duomenų, kad iki 2008 m. kovo 1 d. pareiškėjas įgyvendino teisę supratinta tvarka įregistruoti ūkininko sodybą, byloje nėra. Pareiškėjas, įsigaliojus Ūkininko ūkio įstatymo pataisai, siekdamas gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus 2022 metais, privalo vadovautis Statybos įstatyme nustatytu reglamentavimu bei rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nepagrįstais pripažino argumentus, kad atsakovas turėjo pareigą vadovautis Statybų privačioje žemėje reglamentu, kuris nuo 2008 m. liepos 4 d. pripažintas netekusiu galios. Teismas pažymėjo, kad, pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę, jos taikomos teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Teisės normos įsigaliojimas ir (ar) galiojimas nustatomas (įtvirtinamas) pačiame akte, be kita ko, įsigaliojus pakeičiančiai kitai teisės normai. Aplinkybė, kad patvirtinus 2021 m. Bendrąjį planą pripažintas netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialusis planas Nr. T00074183, teismo manymu, patvirtina atsakovo argumentus, jog pareiškėjas iki 2021 m. Bendrojo plano patvirtinimo galėjo kreiptis į Savivaldybę su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti, kaip ir buvo numatyta Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183. Duomenų, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti bendrojo plano keitimo svarstyme ir teikti pasiūlymų tikslinimui, ar panaudoti teise ginčyti patvirtinto bendrojo plano sprendinius Teritorijų planavimo įstatymo numatyta tvarka, byloje nepateikta.
14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai atsisakė pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti, kadangi dėl pareiškėjo prašomų išduoti dokumentų turėjo būti sprendžiama pagal sprendimų priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju yra neaktuali, todėl pareiškėjo argumentus šiuo aspektu vertinto kritiškai ir atmetė.
16. Pareiškėjo argumentai dėl projektavimo sąlygų išdavimo ūkininko ūkio sodybai įsikurti ribojimo teisėtų ir pagrįstų lūkesčių pažeidimo aspektu, teismo vertinimu, nėra pakankami subjektines teisės gynimui. Įvertinęs teisėtų lūkesčio principo turinį teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas savo veiksmais arba neveikimu būtų vilkinęs procesus, susijusius su galimybe pareiškėjui gauti statybą leidžiančius dokumentus. Priešingai, pagal 2006 metais pareiškėjo užsakymu parengtas Schemas, pareiškėjas iki 2022 metų savo elgesiu buvo nepakankamai apdairus, aktyvus bei rūpestingas ir neatliko veiksmų – nesikreipė į savivaldybę, siekdamas gauti reikalingus dokumentus statyboms nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose pradėti. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl savalaikio subjektinės teisės (ne)realizavimo nuo 2006 m. iki 2022 m. dėl galbūt atsiradusių finansinių sunkumų po 2008 metų krizės, teismas nepripažino svarbiomis, nes iki 2010 m. spalio 1 d. statybą leidžiantys dokumentai galiojo 10 metų, 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys – neterminuotai. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su aktyviais veiksmais, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo pasyvumas negali suformuoti teisėto lūkesčio gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal negaliojantį Statybų privačioje žemėje reglamentą.
17. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį teismas konstatavo, kad jie atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pagal Žemės įstatymo 39 straipsnio 5 dalį, teismo vertinimu, NŽT, priskirtos kompetencijos ribose, turi teisę kitoms institucijoms, ginčo atveju – savivaldybei, pateikti nuomonę dėl 2006 metais parengtų Schemų atitikimo kaimo plėtros žemėtvarkos projektui.
19. Pripažinęs skundžiamus sprendimus teisėtais, teismas atmetė ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.
20. Teismas atmetė pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išreikštą abstrakčią abejonę dėl 2021 m. Bendrojo plano sprendinių teisėtumo ir prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo. Įvertinęs tai, kad teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, prašymų dėl skundo papildymo naujais reikalavimais, kaip tai numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio 6 dalis, nebuvo pareikšta, bei tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas pagal pareikštus skundo reikalavimus buvo atsakovo atsisakymas pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo bei kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo (ABTĮ 81 str. 9 d., 113 str. 2 d.).
21. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovo Administracijos prašymą atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pripažinęs, kad atsakovas savo teises teisme galėjo tinkamai ginti Administracijos pajėgumais (įstaigoje veikė Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus, o byla buvo susijusi su Administracijos kompetencijai priskirtais klausimais).
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad 2008 m. kovo 1 d. pasikeitęs teisinis reglamentavimas panaikino teisę pradėti ūkininko ūkio sodybos statybos procesą. Pareiškėjas savo reikalavimą rėmė aplinkybe, kad jis pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą tinkamai užbaigė vieną ūkininko ūkio sodybos statybos organizavimo etapą – statinių vietos parinkimą, todėl 2022 metais šio etapo pakartoti (atnaujinti) neprivalo, nes teisinio reglamentavimo pasikeitimai tokios pareigos nenustatė. Teismo išvada dėl pareiškėjo teiginių, jog Administracija, spręsdama ginčo klausimą, turėjo pareigą vadovautis Reglamentu, nepagrįstumo, padaryta netinkamai išaiškinus susidariusią padėtį. Administracija, spręsdama dėl pareiškėjo 2006 metais atliktų veiksmų teisinių pasekmių, privalėjo vadovautis būtent tuo metu galiojusiomis taisyklėmis, kaip ir yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pareiškėjo nuomone, teismo cituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nesusijusi su nagrinėjama byla, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
23.2. Teismas padarė išvadą, kad nuo 2008 m. kovo 1 d. iš esmės pasikeitė teisinis reglamentavimas, tačiau nepagrindė, o ir teismo nurodytas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas nepatvirtina, kad pareiškėjas nebeatitiko nuo 2008 m. kovo 1 d. įsigaliojusių šio įstatymo naujų nuostatų reikalavimų ir nebeteko teisės įgyvendinti įgytą subjektinę teisę į ūkininko sodybos statybą Schemų pagrindu. Nauja Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio nuostata patvirtino išimtį, leidžiančią ūkininkams nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje statyti vieną ūkininko sodybą (ne miestų teritorijose ir sklypuose, ne mažesniuose kaip 0,5 hektaro). Pareiškėjas, pateikdamas ginčui aktualių teisės normų (jų raidos) aiškinimą, pažymi, kad Statybos įstatymo reglamentavimas, reikalavimo rengiant statinio projektą vadovautis žemėtvarkos planavimo dokumentais aspektu, nuo 2006 metų iš esmės nepasikeitė, o Taisyklių 2006 metais galiojančioje redakcijoje nebuvo nuostatų, skirtų reguliuoti kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos statinių statybos vietos parinkimui rengimą – 2006 metais šio pobūdžio klausimus reguliavo Reglamentas.
23.3. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo atsakovo sprendimų motyvavimo. Nors sprendimuose buvo pakankamai išsamiai paaiškinta NŽT pozicija, tačiau nebuvo paaiškinta, kodėl atsakovas laikė, jog Schemos negali būti prilygintos kaimo plėtros žemėtvarkos projektui ir (ar) kodėl jų duomenys nebuvo perkelti į Savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialųjį planą. Be to, atsakovas nepaaiškino, kokių žemės valdos projektų rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų neatitinka pareiškėjo pateikti dokumentai.
23.4. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo ir nepagrįstai atsisakė ginti pareiškėjo subjektinę teisę. Teismas nenurodė, kokių teisės aktais nustatytų pareigų pareiškėjas neįvykdė, taip pat nenurodė, koks teisės aktas numatė pareigą pareiškėjui kokiu nors terminu atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, kokių įsipareigojimų ar teisės aktais nustatytų pareigų pareiškėjas nėra įvykdęs. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasyvumas negali būti pateisinamas, nes iki 2010 m. spalio 1 d. statybą leidžiantys dokumentais galiojo 10 metų, o 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys – neterminuotai. Pareiškėjas pabrėžia, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojantis reglamentavimas, kad statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, patvirtina įstatymo leidėjo siekį mažinti įgytų subjektinių teisių įgyvendinimo apribojimus per jos galiojimo terminą, o tai pagrindžia poziciją, kad 2006 metais įgyta subjektinė teisė žemės sklypuose organizuoti statybos procesą 2022 metais nebuvo pasibaigusi. Teismas konstatavo, kad schema yra parengta tinkamai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, pagal ją iki 2021 m. žemės sklype galėjo būti pradėtos sodybos statybos organizavimo procedūros, todėl privalėjo apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, panaikindamas skundžiamus sprendimus. Be to, teismas neįvertino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S1-227 patvirtintame Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183 (toliau – ir 2012 m. specialusis planas) buvo įtraukti pareiškėjo Schemų duomenys apie ūkininko sodybos vietos parinkimą.
23.5. Teismas nepagrįstai atsisakė tirti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. S1E-59 patvirtinti Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą (toliau – ir 2021 m. sprendimas dėl bendrojo plano keitimo) teisėtumą. Nusprendęs, kad pareiškėjo subjektinė teisė įgyvendinti ūkininko sodybos statybą Schemų pagrindu buvo panaikinta norminiu administraciniu teisės aktu – Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. priimtu sprendimu dėl bendrojo plano patvirtinimo, teismas turėjo įvertinti, ar toks pareiškėjo subjektinės teisės panaikinimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, byloje identifikavęs pareiškėjo subjektines teises pažeidžiantį norminį teisės aktą, neturėjo nusišalinti nuo jo kompetencijai priklausančio norminio teisės akto teisėtumo patikrinimo, nes toks nusišalinimas reiškia teismo nusišalinimą nuo teisingumo vykdymo.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.
25. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei pažymi, kad:
Žemesnės instancijos teismas
25.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus bei teismų praktiką ir priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti. Skundžiami sprendimai yra motyvuoti, teisėti ir pagrįsti.
25.2. Pagal Taisykles, 2006 m. norint žemės ūkio paskirties žemės sklype parinkti ūkininko sodybos vietą, turėjo būti rengiamas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Pareiškėjas 2006 m. kreipėsi į Administraciją ir gavo projektavimo sąlygas ūkininko sodybos parinkimo vietai. Schemos buvo suderintos su atitinkamomis institucijomis, tačiau po Schemų suderinimo procedūros nebuvo užbaigtos, t. y. nebuvo atliktos teritorijų planavimo priežiūros ir projekto tvirtinimo procedūros. Tai reiškia, kad Schemos nebuvo ir negali būti prilyginamos teritorijų planavimo dokumentui, nes projektas nebuvo patikrintas teritorijų planavimo specialistų ir patvirtintas, kaip teritorijų planavimo dokumentas.
25.3. Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta lengvata ūkininkams teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityje, t. y., kad ūkininkas gali statyti ūkininko sodybą nerengiant detaliojo plano (nekeičiant paskirties) ne mažesniame kaip 0,50 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, tačiau ši lengvata nereiškia, kad nereikia atsižvelgti į kitus galiojančius teisės aktus ir statyti ūkininko sodybą be jokio teritorijų planavimo dokumento. Atsakovo vertinimu, Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti taikomos tais atvejais, kai bendruoju planu atitinkamoje teritorijoje nėra suplanuota gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų statyba. Priešingu atveju minėta nuostata atleistų nuo pareigos vadovautis atitinkamos teritorijos bendrojo plano sprendiniais ir iš esmės bendrojo teritorijos planavimo procesą kai kuriais atvejais padarytų neprasmingą.
25.4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė į bylą teisės aktų nustatyta tvarka parengto Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, o Schemos negali būti prilyginamos tokiam dokumentui. Todėl, nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, pareiškėjui nebuvo pagrindo teisėtam lūkesčiui susiformuoti.
25.5. Pareiškėjas buvo nepakankamai atidus, atsakingas, rūpestingas, nesidomėjo teritorijų planavimo procesu, per protingą laiką nesikreipė dėl sąlygų ūkininko namui statyti išėmimo. Be to, pareiškėjas į bylą nepateikė dokumentų (deklaracijų), kad jis ūkininkauja. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad namą planavo statyti tuo metu, kai išeis į užtarnautą poilsį.
Žemesnės instancijos teismas
25.6. Prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pareiškimas iš esmės atitinka skundo tikslinimą nauju reikalavimu. Teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, o iki baigiamųjų kalbų pareiškėjo atstovas pareiškė, kad jokių naujų prašymų neteiks. Be to, atsakovo atsisakymas pareiškėjui ir to atsisakymo motyvai ir pagrindai buvo žinomi dar nuo atsakovo atsiliepimo pateikimo, todėl teismas pagrįstai atsisakė spręsti bylos atnaujinimo bei kreipimosi dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo klausimą. Be to, savivaldybės taryba, įgyvendindama turimą kompetenciją ir vadovaudamasi teisės aktais, 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S1E-59 patvirtino Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimą.
Atsiliepimas
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
27. NŽT pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Schemos gali būti prilyginamos kaimo plėtros žemėtvarkos projektams tik jei jos buvo parengtos vadovaujantis teisės aktų normomis, reglamentavusiomis kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį, rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarką. NŽT neturi duomenų, ar Schemų bylos buvo tinkamai patikrintos ir patvirtintos. Pareiškėjas, norėdamas statyti ūkininko sodybą žemės sklype, turi rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.
Šalies argumentai
27.2. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas turėjo pareigą vadovautis Reglamentu, kuris nuo 2008 m. liepos 4 d. pripažintas netekusiu galios, yra nepagrįsti.
27.3. Patvirtinus 2021 m. Bendrąjį planą, pripažintas netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialusis planas Nr. T00074183. Pareiškėjas iki 2021 m. Bendrojo plano patvirtinimo galėjo kreiptis į atsakovą su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti. Duomenų, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti bendrojo plano keitimo svarstyme ir teikti pasiūlymų tikslinimui, ar panaudoti teise ginčyti patvirtinto bendrojo plano sprendinius Teritorijų planavimo įstatymo numatyta tvarka, byloje nepateikta.
27.4. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas savo veiksmais arba neveikimu vilkino procesus, susijusius su galimybe pareiškėjui gauti statybą leidžiančius dokumentus. Pareiškėjas buvo nepakankamai apdairus, aktyvus bei rūpestingas ir nesikreipė į atsakovą, siekdamas gauti reikalingus dokumentus statyboms pradėti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl savalaikio subjektinės teisės realizavimo nuo 2006 m. iki 2022 m. (dėl atsiradusių finansinių sunkumų po 2008 metų krizės), negali būti pripažinta svarbia, kai iki 2010 m. spalio 1 d. statybą leidžiantys dokumentai galiojo 10 metų, 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys – neterminuotai.
27.5. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, pareiškėjas prašymų dėl skundo papildymo naujais reikalavimais, kaip tai numato ABTĮ 81 straipsnio 6 dalis, nepateikė, bylos nagrinėjimo dalykas buvo atsakovo atsisakymas išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo bylos nagrinėjimo atnaujinimui ir norminio administracinio akto teisėtumo tyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. AP3E-1556 ir 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. AP3E-1625, teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymus, pagrįstumo.
29. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad atsakovas teisėtai atsisakė pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti, nes pareiškėjas, norėdamas statyti ūkininko sodybą privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, turi rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog iki Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (2008 m. kovo 1 d.), pareiškėjas įgyvendino teisę atitinkama tvarka įregistruoti ūkininko sodybą – pareiškėjas iki 2021 m. Bendrojo plano patvirtinimo nesikreipė į Savivaldybę su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodyboms įkurti, kaip ir buvo numatyta Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane Nr. T00074183. Teismas kartu atmetė argumentus dėl teisėtų lūkesčio principo pažeidimo, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų dėl galimybės pareiškėjui gauti statybą leidžiančius dokumentus. Teismas taip pat nenustatė pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl norminio administracinio akto (2021 m. Bendrojo plano) teisėtumo tyrimo, nes toks prašymas pareiškėjo atstovo buvo pateiktas baigiamųjų kalbų metu, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, o toks prašymas atitinka skundo tikslinimą nauju reikalavimu.
30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad 2008 m. kovo 1 d. pasikeitęs reglamentavimas nepanaikino jo subjektinės teisės 2006 m. įgytų Schemų pagrindu žemės sklypuose pradėti ūkininko sodybos statybos procedūras, nerengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projekto. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl pakankamo ginčijamų sprendimų motyvavimo, mano, jog teismas netinkamai išaiškino ir be pagrindo netaikė teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nepagrįstai atsisakė tirti 2021 m. Bendrojo plano sprendinių teisėtumą.
31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
33. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės 2006 m. išduotų Ūkininko sodybos statybos schemų pagrindu gauti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti ir pradėti Žemės sklypuose ūkininko sodybos statybos procedūras.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. AP3E-1556 atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti. Sprendime nurodyta, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas, be kita ko, vadovaujantis žemėtvarkos planavimo dokumentais, o pareiškėjo pateiktas dokumentas – ūkininko sodybos statybos vietos parinkimas – nepatenka tarp Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytos žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dokumentų. Atsakovas rėmėsi NŽT išaiškinimu, kad Reglamento galiojimo metu parengta ūkininko sodybos suformavimo schema nėra prilyginama kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, jei ji nebuvo parengta laikantis žemės valdos projektų rengimo, derinimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų.
35. 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. AP3E-1625 atsakovas atsisakė registruoti Schemas teritorijų planavimo dokumentų registre. Atsisakymas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais.
36. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad statinio projektas rengiamas, vadovaujantis žemėtvarkos planavimo dokumentais, taip pat į Žemės įstatymo 37 straipsnio 1–3 dalių, nustatančių žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą, nuostatas, darytina išvada, jog ginčijamų sprendimų priėmimo metu pareiškėjas, norėdamas statyti ūkininko sodybą Žemės sklypuose, privalėjo rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Pareiškėjo pateiktos Schemos būtų prilyginamos kaimo plėtros žemėtvarkos projektui tik tuo atveju, jeigu jos atitiktų kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį, būtų laikytasi tokių projektų rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos, įtvirtintos Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse (Taisyklių 6.3 p., 9 p., 16 p., 52–59 p., 69 p. ir k.t.).
37. Pareiškėjo nurodomas Statybų privačioje žemėje reglamentas, pagal kurio nuostatas 2006 m. parengtos Schemų pagrindu, nerengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti, pareiškėjas turėtų teisę gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus, kurių pagrindu galėtų būti pradėtos ūkininko sodybos statinių statybų procedūros, neteko galios nuo 2008 m. liepos 4 d. Ginčo Schemos, 2021 m. patvirtinus Bendrąjį planą ir pripažinus netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialųjį planą Nr. T00074183, pareiškėjui statybų jo nuosavybės teise priklausančiame sklype aspektu nesukuria jokių teisių. Teisės, taikytinos ginčo teisiniams santykiams, kontekste svarbu pažymėti, kad galiojant minėtam Statybų privačioje žemėje reglamentui (iki 2008 m. liepos 4 d.) ir Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajam planui Nr. T00074183 (iki 2021 m. kovo 25 d.) jokie pareiškėjo veiksmai statybas reglamentuojančių teisės normų pagrindu nebuvo inicijuoti ir atliekami, todėl nėra teisinio pagrindo argumentams, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos Statybų privačioje žemėje reglamento nuostatos.
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia (liet. be kita ko) suponuoja, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą).
39. Atsižvelgiant į tai, kad Statybų privačioje žemėje reglamentas neteko galios nuo 2008 m. liepos 4 d., vertintina, jog nuo šios datos teisinės reikšmės ūkininko sodybos kūrimo procese neteko ir Schemos, nes byloje nepateikta įrodymų, kad būtų teisinis pagrindas jas prilyginti kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, remiantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėmis. Pareiškėjas į atsakovą su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai įkurti Schemos pagrindu kreipėsi tik 2022 m. balandžio 20 d., t. y. esant pasikeitusiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį Schemos neprilyginamos kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, todėl nebuvo pagrindo susiformuoti pareiškėjo teisėtam lūkesčiui ir jo teisės, vadovaujantis konstituciniu teisėtų lūkesčių principu, negintinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtent paties pareiškėjo nepakankamas aktyvumas, atidumas ir rūpestingumas sukėlė jam teisines pasekmes, kai jis savalaikiai nesikreipė dėl sąlygų ūkininko sodyboms (gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų statybai) statyti išdavimo Schemų pagrindu.
40. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo ginčijamų sprendimų motyvavimo. Skundžiami sprendimai tiek formos, tiek ir turinio prasme atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos aplinkybės ir taikytina teisė, todėl darytina išvada, kad skundžiami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų nuostatas.
41. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl norminės bylos inicijavimo, nes šiai bylai teisingai išnagrinėti minėtas tyrimas nėra reikalingas (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.) ir teismui nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.). Pažymėtina, kad 2021 m. Bendrojo plano sprendiniai šioje byloje nebuvo taikyti, taigi šiai bylai aktualiems teisės aktams taikyti nėra reikalinga inicijuoti norminę bylą, nes tai neturės įtakos sprendimui dėl pareiškėjo reikalavimų (ne)tenkinimo nagrinėjamoje byloje.
42. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).
43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
44. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.