Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo, kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros tinklais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, t. y. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. vasario 28 d., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslą neteisėtai, neatlygintinai naudotis elektros energija, prieš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ priklausantį elektros skaitiklį, koridoriuje esančioje dešinėje sienoje, palei dešinį kampą, viršuje įrengė slaptą atšaką - sienoje, po apšiltinimo plokšte, prisijungė prie įvadinio kabelio fazinio laido ir įrengtą atšaką per vienpolį C25 A automatinį išjungiklį pajungė į namo vidaus elektros tinklą, per kurią elektros energija vartojama be apskaitos, pagal 2024 m. vasario 8 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 1000597, neteisėtai sunaudojo 12 630 kWh neapskaitytos elektros energijos, tuo padarydamas AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2853,00 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. G. šioje byloje pareikštas kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), pramonės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą TYTAN B11, skirtą šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis (iš šio šautuvo iššautų kulkų vidutinė kinetinė energija – 17,7 J), kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriamas C kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, iki kol 2024 m. vasario 28 d. 08.04 val. kratos metu, minėtas šautuvas buvo rastas ir paimtas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje

Teisiamojo posėdžio metu, ištyrus byloje surinktus įrodymus nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis įgijo pneumatinį šautuvą TYTAN B11. Tokios aplinkybės taip pat visiškai nenurodytos jam pareikštame kaltinime (inkriminuota kaltinimo formuluotė „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtas pneumatinio nešaunamojo ginklo įgijimas“ nėra laikytina kaip konkreti). J. G. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo pneumatinio nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes (galimai nupirko prieš 13-15 metų iš statybininkų, vykdžiusių statybos darbus, gal už 50 Eur, ar 100 Eur), tačiau daugiau nieko konkrečiau nenurodė. Išskyrus minėtus nekonkrečius J. G. parodymus, byloje nesurinkta kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtų abstrakčių kaltinamojo parodymų nepakanka pripažinti, kad jis padarė veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje – neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą. Vien nešaunamojo ginklo laikymas J. G. gyvenamojoje vietoje savaime negali nulemti kaip įrodytą veiką – tokio ginklo neteisėtą įgijimą konkrečiomis aplinkybėmis.

Teismas vertina, kad kaltinimas nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu iš esmės grindžiamas yra nešaunamo ginklo laikymo aplinkybe (tai, kad policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė nešaunamąjį ginklą). Atsižvelgdamas į BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir įvertinęs tai, kad baudžiamoji atsakomybė už nešaunamojo ginklo laikymą BK 258 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, konstatuoja, kad pripažinti kaltinamąjį kaltu už nešaunamojo ginklo laikymą ir šiuos kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad J. G. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tai atitinka ir praktiką, formuojamą aukštesnės instancijos teismų (Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-1020/2024).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui pagarsinus administracinių nusižengimų registro išrašą paaiškina, kad buvo radę 5 pakelius cigarečių, kurias pirko stotyje, paskirtą 20 Eur baudą sumokėjęs. Buvo 2023 m. pusei metų panaikinta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau daba jau viskas gerai, paskirtą 800 Eur sumokėta, turi visus kvitus išsaugojęs. R. Ž. nėra teistas, bent jau negirdėjo tokių dalykų. R. Ž. ĮKNR išrašas yra byloje kartu su pateiktu prašymu. Tiksliai įvardinti kokios R. Ž. pajamos yra negali, kadangi nesikiša į finansinius reikalus. R. Ž. nėra pensininkas. Apie nusižengimus neverta net kalbėti su R. Ž., kadangi jei papuolei reiškia reikia mokėti. Pažymi, kad R. Ž. pasirinko būti laiduotoju, kadangi tai yra jo draugas. Šeimos nario nesirinko, nes su vyresniu sūnumi nelabai bendrauja, su mažesniu bendrauja. R. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini). Jo manymu tai yra pats geriausias kandidatas būti laiduotoju (b. l. 172-173).

R. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jie su kaltinamuoju yra pažįstami nuo jaunystės. Kartu dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Santykiai draugiški, yra stiprūs draugai, jie nedraugavo šeimomis, tačiau šeštadieniais vaikščiodavo kartu į pirtį 15 metų iš eilės. J. G. turėjo įmonę, jis turėjo įmonę, tačiau J. G. įmonei nepasisekė, todėl vėliau perėjo į jo įmonę dirbti vairuotoju, paskui vadybininku. Tokie gyvenimo etapai suartina. Šiuo metu jis turi įmonę UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau buvo R. Ž. individuali įmonė, joje dirbo apie 100 vairuotojų. Jis yra savininkas, 100 procentų akcininkas, jo sūnus vadovas. Oficialus vadovas sūnus, o jis kaip komercijos vadovas ir savininkas. Jis viską perdavė sūnui, tačiau sūnui padeda vadovauti. Jis nėra teistas. Administracine tvarka baustas ir nemažai, nes jo būdas labai greitas, daug pažeidimų dėl greičio viršijimo. Toks jo gyvenimo būdas skuba, lekia. Žino kelių eismo taisykles. Tačiau visas paskirtas baudas moka, speciali teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta. Šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai. Yra išsiskyręs ir vėl vedęs. Nepilnamečių vaikų neturi, visi suaugę. J. G. pasakojo, kad atsirado šautuvas. Dėl elektros energijos jis nieko nežinojo, nieko nedėliojo. Išėjęs į pensiją J. G. turi savo namelį, tvarkėsi ūkį. Vėliau kai viskas paaiškėjo, J. G. klausė ką daryti. Tada papasakojo, kad buvo atvažiavusi policija, paskambino į duris, atidarė, o ten dar elektros atstovai, kurie atvyko kartu patikrinti elektros skaitliukus. Tada viskas ir paaiškėjo. Šiuo metu jam priskaičiavo labai didelę žalą, jis sako J. G., jog eitų šnekėtų, dėliotų, kadangi tokios žalos nepadarė. J. G. prisiima visą žalą, gailisi dėl padaryto. J. G. gali mokėti iki 100 Eur per mėnesį, tačiau didelių pinigų neturi, gauna pensiją, šiuo metu gydo kojas ir ruošiasi eiti į autobusą parką dirbti. Pažymi, kad apie šautuvą iš viso nežinojo, kad turėjo, vėliau pasakė, kad krato metu rado šautuvą. Jis neįsivaizduoja kam jam reikalingas šautuvas. Be to, šautuvo įgijimo aplinkybių nepasakojo, o jis ir nesigilino. J. G. nepasakojo kokio tipo šautuvas, nei kam naudojo. Žino ir mato, kad pastarasis yra sąžiningas ir normalus žmogus. Visada kalbame, dažniausiai apie gyvenimą. Jie kartu augino vaikus, jų vaikai draugavo. J. G. klausosi jo patarimų, konsultuojasi.

Teismui parodžius nuotrauką, esančią 68 lape, paaiškina, jog tokio šautuvo nėra matęs, tačiau mano, kad gal tyrinis. Pneumatiniai jam atrodo ir yra tyriniai. Galėtų sumokėti užstatą jeigu būtų paskirtas, tačiau žiūrint kokio dydžio. Sutiktų mokėti iki 3 000 Eur (b. l. 174-176).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka, kad yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti būtent šitą institutą, kadangi BK 40 straipsnyje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui galimas taikyti, kai yra visuma sąlygų, numatytų minėtame straipsnyje. Pirma sąlyga, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, taip, iš byloje esančių teistumo duomenų matyti, kad kaltinamasis praeityje nebuvo teistas, šis pagrindas kaip ir atitinka. Pažymėtina, kad yra baustas administracine tvarka, bei atkreiptinas dėmesys, jog šie administraciniai nusižengimai yra rimtesni, t. y. vairavo neblaivus, greičio viršijimas, nors pats jau yra sulaukęs pensinio amžiaus. Taip pat pažymi, kad kelia abejonių laiduotojo tinkamumas, kadangi pats laiduotojas apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra ne kartą baustas administracine tvarka, paaiškino savo elgesį, jog visur skuba, lekia, todėl viršija greitį. Todėl manytina, kad toks laiduotojo elgesys negalės daryti teigiamos įtakos kaltinamajam. Todėl manytų, kad kaltinamojo asmenybė šiai dienai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies numatyto pagrindo, t. y. dėl žalos atlyginimo ar susitarimo, ar įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą. Nesant minėtų pagrindų visumos, manytų, kad nėra pagrindo ir kalbėti arba aptarti laiduotojos tinkamumo šioje situacijoje (b. l. 176).

Kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas nurodė, kad jo manymu yra visi BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ką patvirtina teistumo pažyma. Antra, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai. Lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iškart prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ką ir teismo posėdžio metu išgirdo. Ketvirta, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Penkta, kaltinamasis įsipareigoja atlyginti padarytą turtinę žalą. Kalbant apie padarytą turtinę žalą, jis prisipažino ir jis atlygins ją. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis yra pensininkas, 3 grupės invalidas, ką patvirtino prie bylos pridėti dokumentai. Kaltinamojo mėnesinė pensija yra 560,23 Eur. Kalbant apie administracinius nusižengimus, tiek laiduotojo R. Ž., tiek pačio kaltinamojo, remtis vien administracinių nusižengimų pažyma ir sakyti, kad tiek J. G., tiek R. Ž. nėra patikimi ir galimai toliau darys administracinius nusižengimus, mano, yra netaktiška, kadangi taip logiškai, žmogiškai žiūrint, tai ko gero kiekvienas turi administracinių nusižengimų. Ypač, tuo labiau, kai dabar visoje Lietuvoje yra visur greičio matuokliai, trikojai, tai būna pasitaiko ir nufotografuoja. Mano, kad tą administracinių nusižengimų pažymą reikėtų vertinti iš dalies, labiau atsižvelgiant į teistumo pažymą. Pažymėtina, kad dėl pirmojo epizodo kaltinamasis J. G. kaltę pripažino visiškai, klaidą pripažino, išėjo į pensiją, neturėjo darbo dėl ligų ir norėjo kažkiek sutaupyti, bet matyti kaip viskas įvyko, tačiau dėl to labai gailisi. Kalbant dėl laidavimo atkreiptinas dėmesys, kad tiek R. Ž., tiek J. G. pasakė, kad pažįstami nuo 1987 m. Ilgą laiką leidžia kartu, galima vadinti geriausiais draugais. Akivaizdu, kad R. Ž. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Be to R. Ž. turi savo verslą, turi virš 100 darbuotojų, todėl mano, jog norint vesti tokį verslą ir tai, kad gyvuotų, ko gero reikia išmanyti tam tikrus gyvenimiškus dalykus ir, mano, kad kaltinamasis tikrai prisiklausys jo žodžių, kadangi yra pagarba iš kaltinamojo J. G. pusės R. Ž.. Pastarasis yra kaltinamajam kaip autoritetas, dėl šios priežasties ir buvo pasirinktas šis laiduotojas. Todėl prašė J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o laiduotoju paskirti R. Ž. pagal laidavimą be užstato (b. l. 177-178).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Kaltinamojo J. G. gailėjimąsi dėl įvykio, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Baudžiamojoje byloje nėra pareikšto civilinio ieškovo civilinis ieškinio, kaip nurodė proceso dalyviai, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas derybų keliu. Kaltinamasis teismo posėdžio metu, paaiškino, kad mokės žalą, nes supranta, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalos (b. l. 171). Jo gynėjas advokatas paaiškino, kad šiuo metu vyksta derybos ir artimiausiu metu bus priimtas sprendimas, dėl šio klausimo, bei susitarimas dėl žalos mokėjimo dalimis (b. l. 173). Be to pažymėtina, kad šiai dienai dar pavedimai nebuvo atlikti, kadangi yra tariamasi kokiu būdu kaltinamasis mokės, ESO buvo nurodę pasirašyti vekselį, tačiau kaltinamasis nesutiko, todėl šis klausimas dėl žalos atlyginimo buvo sustabdytas, tačiau greitu metu bus pasiektas derybų rezultatas (b. l. 177).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ilgą laiką nedirba (b. l. 116), pensininkas, turintis neįgalumą (b. l. 167-168). Tai, jog J. G. pats asmeniškai neturi didelių pajamų žalai atlyginti, tačiau tai netrukdo spręsti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagrindą manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins padarytą žalą, sudaro tai, jog kaltininkas turi nekilnojamojo turto, gauna, nors ir nedidelis, pajamas (b. l. 51-53).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog J. G. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teisme duodamas parodymus pripažino savo kaltę, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismo vertinimu, byloje yra pagrindas pagrįstai išvadai, kad J. G. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl to. Teismui nekyla abejonių, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – pensininkas, Sodros duomenims dirbo iki 2022 m. balandžio 13 d. (b. l. 116), išsiskyręs, bylos duomenimis praeityje neteistas (b. l. 124), per trejus metus iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką (b. l. 119), paskirtos baudos apmokėtos, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugą R. Ž. (b. l. 161-162). Kaltinamasis J. G. paaiškino, kad su R. Ž. pažįstami jau labai seniai nuo 1987 m., kartu yra dirbę, daug bendrauja visais gyvenimo klausimais, laisvalaikį leidžia kartu, todėl mano, kad galės daryti teigiamą įtaką, kadangi R. Ž. jam yra autoritetas.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog R. Ž. praeityje neteistas (b. l. 145), per vienerius metus baustas už administracinius nusižengimus, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 146-149). Teismo posėdžio metu pats laiduotojas nurodė, kad turi problemą dėl greičio viršijimo, kadangi jo toks būdas, kad visur skuba, lekia, tačiau per tiek metų, kiek turi vairuotojo pažymėjimą, nebuvo sustabdyta ar atimta teisė vairuoti transporto priemonę (b. l. 174-175). Yra UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinis akcininkas (b. l. 150). Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 151). UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 5 d. R. Ž. charakteristikoje nurodoma, kad pasižymi puikiu darbo organizavimu ir loginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus ir išspręsti iškilusias problemas. Be to yra pareigingas, kruopštus, sugebantis priimti naujoves ir greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių (b. l. 151).

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-530/2020). Pažymėtina, kad R. Ž. padaryti administraciniai nusižengimai daugiausiai susiję su KET pažeidimais, už kuriuos paskirtos baudos 15 – 30 Eur yra sumokėtos. Tai, kad R. Ž. buvo bausta administracine tvarka, vertinama kaip neigiamai jo asmenybę charakterizuojanti aplinkybę, tačiau nesudaro esminių kliūčių laikyti jį tinkamu laiduotoju.

Įvertinęs proceso šalių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą vietoje baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Šias išvadas lemia teismo įsitikinimas, pagrįstas Lietuvos teismų formuojama praktika ir bendraisiais teisės principais, įtvirtinančiais būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes bei ją padariusio asmens asmenybę ir kiek tik įmanoma siekti pataisyti nusikaltimus padariusius asmenis, netaikant kriminalinių bausmių, tokiu būdu įpareigojant pačius asmenis ir laiduojančius už juos asmenis savarankiškai siekti pakeisti antivisuomenišką elgesį, įgusti labiau kontroliuoti savo elgesį ir kt., nes tai ilgainiui turi daug didesnį auklėjamąjį poveikį linkusioms taisytis asmenybėms, nei kriminalinių bausmių paskyrimas ir priverstinis jų įvykdymas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. Ž. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

J. G. 2024 m. kovo 5 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.:

1) 2024 m. birželio 27 d. nutarimu pagal 2024 m. birželio 28 d. kvitą Nr. GN-00000010349 priduotą saugojimui pneumatinį nešaunamąjį ginklą su užrašu „TYTAN B11, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos aptarnavimo skyrių, esantį Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje (b. l. 129-131), perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui. Pneumatinį šautuvas TYTAN B11, kaip daiktas, kurį asmuo laikė neturėdamas leidimo, perduodamas atitinkamiems viešiesiems juridiniams asmenims.

2) voką Nr. 1, kuriame yra automatinis išjungiklis C32 A su 20 cm. ilgio rudo laido dalimi, kuris įdėtas į tamsiai rudos spalvos medžiaginį maišelį, kuris pagal 2024 m. birželio 27 d. nutarimą perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (b. l. 132-133), sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. išteisinti dėl pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojo R. Ž. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą J. G. atžvilgiu nutraukti.

J. G. 2024 m. kovo 5 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.:

1) pramonės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą TYTAN B11 (popierinė pakuotė su plomba Nr. A042600), kuris 2024 m. birželio 27 d. nutarimu pagal 2024 m. birželio 28 d. kvitą Nr. GN-00000010349, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos aptarnavimo skyrių, esantį Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

2) voką Nr. 1, kuriame yra automatinis išjungiklis C32 A su 20 cm. ilgio rudo laido dalimi, kuris įdėtas į tamsiai rudos spalvos medžiaginį maišelį, kuris pagal 2024 m. birželio 27 d. nutarimą perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

1. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.