Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-18846-877/2016 pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos vykdymo procese paskyrimo (duomenys neskelbtini) pirmininkui R. B., suinteresuoti asmenys KB „Agoros pajus“, R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis S. U. pareiškime prašė skirti 250 Eur baudą (duomenys neskelbtini) pirmininkui R. B. už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad registruotu laišku (duomenys neskelbtini) pirmininkui R. B. buvo išsiųstas 2016-05-25 patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuris jam įteiktas 2016-05-28 pasirašytinai, tačiau iki pareiškimo pateikimo teismui dienos patvarkymas neįvykdytas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą tenkino iš dalies. Paskyrė (duomenys neskelbtini) pirmininkui R. B. 50 Eur dydžio baudą už antstolio S. U. reikalavimų nevykdymą.Teismas nustatė, kad antstolio 2015-05-25 patvarkymas dėl informacijos pateikimo yra susijęs su skolos išieškojimu iš skolininkės (duomenys neskelbtini), o šios įmonės primininkas R. B. nepateikė antstoliui informacijos apie bendrovės turimą turtą, apie trečiųjų asmenų įsiskolinimą įmonei ir neatliko kitų įstatyme bendrovės pirmininkui priskirtų pareigų, susijusių su vykdymo išieškojimo užtikrinimu, nenurodė antstolio reikalavimų neįvykdymo priežasčių, šiais veiksmais pažeidė imperatyvią proceso teisės normą, įsakmiai įpareigojančią juridinio asmens vadovą vykdyti antstolio reikalavimus, susijusius su sprendimų vykdymu. Teismas nurodė, kad R. B. nevykdo antstolio reikalavimų, susijusių su išieškojimu nevykdant prievolės sumokėti įsiskolinimą, pirmą kartą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. B. Lietuvos teismuose nebuvo iškeltos civilinės bylos dėl baudos skyrimo už antstolių reikalavimų nevykdymą. Byloje nėra duomenų, įrodančių piktybišką bendrovės pirmininko vengimą vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei teismo teisę laisvai parinkti baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, teismas R. B. skyrė 50 Eur dydžio baudą už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą. Teismo vertinimu tokio dydžio bauda neprieštarauja suformuotai teismų praktikai ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio įtvirtintiems principams.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde (duomenys neskelbtini) primininkas R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-07-11 nutartį ir priimti naują nutartį ­– antstolio prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:2016-05-30 antstolis telefonu buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) primininkas R. B. neturi patvarkyme prašomų pateikti dokumentų, nes bendrovės dokumentaciją paimta teisėsaugos institucijų. Antstoliui paaiškinus, kad jam reikalingas atsakymas, 2016-05-30 elektroniniu paštu antstoliui buvo išsiųstas pranešimas, kad bendrovės visi dokumentai paimti tyrimui dar 1994 metais ir negrąžinti, kad bendrovė jokios veiklos nevykdo, todėl prašomų dokumentų pateikti nėra galimybės. (duomenys neskelbtini) primininko veiksmuose nėra tyčios nevykdant antstolio reikalavimų, kadangi antstolis buvo informuotas apie galimybes įvykdyti 2016-05-25 patvarkymą. Jeigu antstolis būtų pateikęs siųsta atsakymą bei suteikęs teisę pateikti atsiliepimą, teismas nebūtų priėmęs skundžiamos nutarties.Atsiliepime į atskirąjį antstolis S. U. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad jis nėra gavęs (duomenys neskelbtini) primininko siųsto pranešimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirta (duomenys neskelbtini) pirmininkui R. B. 50 Eur dydžio bauda už antstolio S. U. reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos bei vykdomosios bylos Nr.0034/16/00582 nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininkės (duomenys neskelbtini) išieškotojai VMI vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/00582 (2 v. b. l.). Antstolis 2016-05-25 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojo (duomenys neskelbtini) pirmininką per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis apie visą kooperatinės bendrovės turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, apie trečiųjų asmenų įsiskolinimą įmonei bei pateikti ilgalaikio ir trumpalaikio turto buhalterinės apskaitos sąrašus bei informaciją apie kasos likutį (10 v. b. l.). Antstolis informavo kooperatinės bendrovės pirmininką, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą teismas gali skirti įstatymo numatytą baudą. 2016-05-25 patvarkymas 2016-05-28 pasirašytinai įteiktas kooperatinės bendrovės pirmininkui R. B. (11 v. b. l.). Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigas nuo 1994-07-01 eina R. B. (13 v. b. l.).Pabrėžtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2 d.). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.).Nors apeliantas nurodo, kad antstoliui telefoninio pokalbio metu pranešė, kad negali pateikti 2016-05-25 patvarkyme reikalaujamų dokumentų bei elektroniniu paštu išsiųstame laiške nurodė tas pačias aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties, neteisėtumo ir ją naikinti apelianto skundo argumentų pagrindu. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad jokio elektroninio laiško iš (duomenys neskelbtini) pirmininko negavo. Iš apelianto pateikto elektroninio pašto išrašo matyti, kad elektroninis laiškas antstoliui buvo siunčiamas neteisingu el. pašto adresu S. U., kadangi tikrasis el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas antstoliui apie galimybę įvykdyti 2016-05-25 patvarkymą informavo telefoninio pokalbio metu, tačiau tai negali būti laikoma tinkamu antstolio reikalavimų įvykdyti, kadangi CPK 645 straipsnyje įtvirtintos specialiosios normos, nustatančios skolininko pareigą pateikti informaciją apie turimą turtą t. y. skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 str. 1 d.). Civilinio proceso santykiai įpareigoja visus vykdymo proceso dalyvius bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Apeliantas šiuo atveju taip pat turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai bei bendradarbiauti su antstoliu dėl tinkamo 2016-05-25 patvarkymo įvykdymo. Apeliantas tik elektroniniu paštu išsiuntęs antstoliui jo manymu tinkamą rašytinį paaiškinimą, nesiteiravo antstolio ar jis gavo elektrinį laišką. Taip pat jokio rašytinio atsakymo nesiuntė antstoliui paprastu paštu.Pažymėtina ir tai, kad apeliantas teigdamas, kad bendrovės visi dokumentai paimti tyrimui dar 1994 metais ir negrąžinti, kad bendrovė jokios veiklos nevykdo, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos bei vykdomosios bylos medžiagą, atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo asmeniui, nevykdančiam antstolio reikalavimų, padarė teisingas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šios išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.