Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E.U. atstovui advokatui Alvydui Butai, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Sigitai Riepšaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn E.U. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2010 m. liepos 27 d. nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. liepos 09 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI, Institucija) specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad E.U. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi kasos operacijų atlikimo teisės aktais nustatytos tvarkos, tai yra neužtikrino, kad bendrovės darbuotojai, dirbantys UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame kioske, esančiame (duomenys neskelbtini) ir iš klientų priimantys grynuosius pinigus, klientams būtų išduotas pinigų sumokėjimo priėmimą patvirtinantis apskaitos dokumentas – kasos pajamų orderio ar grynųjų pinigų priėmimo kvitas. Be to, bendrovei priklausančiame kioske, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra kasos operacijų atlikimo vietoje, buvo rasta 1998,30 Lt suma, kuriai nebuvo išrašyti apskaitos dokumentai – kasos pajamų orderiai ar grynųjų pinigų priėmimo kvitai. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto nuostatas. Institucijos 2010 m. liepos 27 d. nutarimu E.U. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163⁵ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtą administracinė nuobauda – 375 litų bauda.

- panaikinti 2010-07-27 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą Nr. Ž5-461 ir administracinę bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas A.Buta palaiko skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucijos, skyrusios administracinę nuobaudą atstovė S.Riepšaitė teisminio nagrinėjimo metu teigia, jog nesutinka su skundo argumentais ir prašo skundo netenkinti. Nurodė, kad E.U. pažeidė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuris reglamentuoja, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Pažeidėjo minima teisės aktų išimtis taikoma tik laikinam statiniui, lauko prekybai, tai yra siejama su laikinumu. Patikrinimo metu, specialistė prašė išduoti apskaitos dokumentą, tačiau jis išduotas nebuvo, nes prekybos vietoje neturėjo jokių apskaitos dokumentų. O per dieną gauti pinigai užpajamuojami vienu kasos išlaidų orderiu. E.U. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neužtikrino, jog būtų išduodamas ūkinės veiklos operacijos dokumentas.

Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn E.U. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 123 str. 1 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas ( ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p. ).

E.U. kaltė dėl jam inkriminuotos veikos grindžiama administracine bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.13-14), 2010-07-05 operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l.15-16).

Iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad E.U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi kasos operacijų atlikimo teisės aktais nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės) 3 punkto ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ (toliau - Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės) 5 punkto nuostatas.

E.U. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-07-09 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Prašymas motyvuojamas tuo, kad netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kasos aparatų ar kasos operacijų tvarką, nekreipė dėmesio į Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 10.16 punkte nurodytą išimtį.

ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus. Tai yra blanketinė teisės norma. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio

įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Remiantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktu, pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Pagal Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punktą, kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą, o kitas atiduodamas klientui.

E.U. skunde ir jo atstovas advokatas A.Buta teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą vykdė kioske - laikiname statinyje, todėl turi būti taikoma Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 10.16 punkte nurodyta išimtis.

Pagal Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 2 punktą, šių taisyklių reikalavimai privalomi visiems ūkio subjektams, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše nustatytais atvejais pinigų priėmimo kvitus ir/arba pinigų išmokėjimo kvitus naudojantiems klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr.1283 patvirtino Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašą, kurio 10 punkte numatyti atvejai kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų: ne patalpose įrengtose lauko (gatvės prekyviečių ir panašiai) prekybos vietose (10.16 punktas). Iš administracinio teisės pažeidimo nutarimo (b.l.13-14) matyti, kad pažeidimo padarymo vieta nurodyta, kioskas, esantis (duomenys neskelbtini). Institucijos atstovė sutiko su E.U. argumentu, kad jo vadovaujama bendrovė vykdė veiklą kioske – laikinajame statinyje ir neprivalėjo naudoti kasos aparato, tačiau teigia, kad kaltinimas dėl kasos aparato naudojimo E.U. nėra suformuluotas. Liudytoja apklausta Klaipėdos AVMI specialistė E.G. paaiškino, kad operatyvinio patikrinimo buvo atliktas kontrolinis pirkimas už 2,50 lt ir pardavėjos paprašyta išrašyti apskaitos dokumentą. Tuo metu dirbusi pardavėja nurodė, kad jokių apskaitos dokumentų neturi, o kvitą siūlė išrašyti po 15-20 min. atvykęs bendrovės direktorius E.U. Tai, kad E.U. atvyko po 5 min. kaip pats nurodo, ar 15-20 min. kaip nurodė apklausta liudytoja ir atsivežė apskaitos dokumentų blankus, nepaneigia jam inkriminuoto kaltinimo, jog neužtikrino, kad jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai, iš klientų priimantys grynuosius pinigus, klientams išduotų pinigų sumokėjimo priėmimą patvirtinantį apskaitos dokumentą – kasos pajamų orderio ar grynųjų pinigų priėmimo kvitą, kurį pagal Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punktą, privaloma išrašyti ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus.

Iš aptartų aplinkybių viseto akivaizdu, kad nėra paneigiamos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiama E.U. kaltė dėl jam inkriminuotos veikos įvykdymo. Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybės, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad E.U. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi kasos operacijų atlikimo teisės aktais nustatytos tvarkos ir tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto ir Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto nuostatas. 2010 m. liepos 29 d. Institucijos nutarimu E.U. pagrįstai inkriminuota veika, numatyta ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje. Institucijos paskirta administracinė nuobauda - 375 litų bauda skirta laikantis ATPK 30² straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, įvertinus, kad

nėra nei atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, skirtas sankcijoje numatytos nuobaudos dydžio vidurkis, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo

sunkumui. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad nutarimas yra pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

E.U. skundo nepatenkinti.

2010 m. liepos 29 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Ž5-461, kuriuo E.U. pagal ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 375 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.