Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Seesam Insuranse AS, Lietuvoje veikiančio per Seesam Insuranse AS Lietuvos filialą, atstovui teisininkui Kęstučiui Gedvilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insuranse AS, Lietuvoje veikiančio per Seesam Insuranse AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Mano būstas Neris“, trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija “Valakampių namas”, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad įvykio metu namą turėjo prižiūrėti atsakovas – namo administratorius, atsakingas už bendrųjų inžinerinių sistemų priežiūrą. Jis savo pareigos tinkamai neatliko. Buvo užkištos stogo įlajos per kraštinę namo sieną, todėl vanduo neturėjo kur nutekėti, dėl ko buvo užlietas butas. Viršuje nėra kanalizacijos, tik namo išorinės konstrukcijos, todėl nėra pagrindo manyti, kad užlieta iš viršuje esančio buto. Atsakovas administruoja namą sutarties su bendrija pagrindu. Sutarties 2.2.1. p. numato bendrojo naudojimo objektų būklės nustatymą, o 2.2.6. p. - susirinkimų rengimą dėl namo remonto. Duomenų, kad tai buvo padaryta, nėra, t.y. atsakovas nenustatė netinkamos įlajų būklės, neorganizavo susirinkimo. Atkreipė dėmesį, kad tiek 2015, tiek 2016 m. apžiūrų aktų nuotraukos identiškos, todėl manytina, kad namas net nebuvo apžiūrėtas. 2017 m. STR ir administravimo sutartis numato pareigą prižiūrėti stogą. Bendrija už tokią nepriežiūrą neatsako. Ji įsipareigojo dalyvauti tik priimant darbus ir sudarant sąmatą, pasirašant sutartį su paslaugų teikėju. Metinis 2,5 proc. nusidėvėjimas buvo pritaikytas visai sąmatai, t.y. ne tik apdailai. Gauta suma neviršijo išskaitos, todėl nėra pagrindo mažinti žalos dydžio.

Liudytojas A. Š. parodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Jis yra apdraudęs tiek buto, tiek savo paties civilinę atsakomybę. 2018-08-27 vakarą atėjo kaimynas, skųsdamasis, kad pas jį užlieja miegamąjį. Pas patį A. Š. vandens terasoje iš viso nebuvo. Tuo metu jis darė terasos hidroizoliaciją, tačiau tokių darbų metu negręžiama, tik dedamas gumos sluoksnis. Po kaimyno buto apliejimo nei ieškovas, nei atsakovas jo buto neapžiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir V. K. sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį (el.b.l. 5, 16). Draudimo laikotarpis: nuo 2016-08-31 iki 2017-08-30 (el.b.l. 5, 16). 2017-08-27 šis butas buvo užlietas. Ieškovo atstovas butą apžiūrėjo ir surašė Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolą (el.b.l. 17), apskaičiavo nuostolius (el.b.l. 14), ir, atlikęs išskaitą, išmokėjo draudimo išmoką (el.b.l. 18). Ieškovas pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo UAB „Antakalnio būstas“, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas (el.b.l. 6, 15), tačiau pastarasis žalos neatlygino.

Pagal CK 6.105 str. 1 d., draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005, 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

Deliktinė atsakomybė kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 str.1 d., doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).

Byloje nėra ginčo, kad 2017-08-27 buvo užlietas V. K. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko, kaip matyti iš fotonuotraukų, jis apgadintas (el.b.l. 23-35). Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole kaip įvykio priežastis nurodytas draudėjui per liūtį šiukšlėmis užsikimšusiais stogo latakais prabėgęs vanduo (latakai nevalyti apie 3 metus). Atsakovas ginčijo tokią buto užliejimo priežastį, teigdamas, kad mažai tikėtina, jog vanduo, tekėdamas nuo stogo, aplenkė viršutinį aukštą, tačiau sutiko, kad ginčo butas užlietas lietaus vandeniu, o netinkamą įlajų priežiūrą ieškovas įrodė (tai taip pat patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, el.b.l. 36-40103, 108-109).

Sprendžiant dėl užsikimšusių įlajų ir ginčo buto užliejimo priežastinio ryšio, atkreiptinas dėmesys, kad tokią užliejimo priežastį nustatė po įvykio apžiūrėti ginčo buto atvykęs draudiko atstovas. Be to, aukščiau esančio buto savininkas A. Š., kuris byloje apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad įvykio dieną jo terasoje vandens nebuvo. Jo butas nebuvo aplietas, bet ir iš jo buto vanduo netekėjo. Nors jis 2017 m. rugpjūtį vykdė terasos hidroizoliaciją, tačiau šie darbai nesusiję nei su gręžimu, nei su kitokiu angų sienose darymu, todėl tai jokios reikšmės vandens pratekėjimui neturi ir negali turėti. Be to, jis patvirtino, kad pats išsiaiškino, jog lietaus vanduo tekėjo per užsikimšusias įlajas, kurios, kaip patvirtina nuotraukos, nevalomos ir šiuo metu, o dėl to susikaupęs vanduo pakyla ir pratekėdamas latakais gali užlieti butus.

Nors atsakovas ginčijo tokią ginčo buto užliejimo priežastį, tačiau jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Nors jis pateikė pranešimo apie įvykį turinį, kur nurodyta, jog iš viršaus užpila 5-tą butą (el.b.l. 130), tačiau ir pats liudytojas A. Š. patvirtino, kad 2017-08-27 atbėgęs kaimynas jam tą patį sakė, tačiau jiems abiems apžiūrėjus jo, t.y. 7-tą butą, nebuvo nustatyta, kad užpilama iš šio buto. Priešingai, paaiškėjo, kad vanduo sunkiasi pratekant pro užsikimšusias įlajas. Paties atsakovo pateiktas pranešimas (el.b.l. 131) patvirtina, kad vandens tekėjimas iš viršaus, numanant užpylimą iš viršuje esančio buto, tebuvo pirminė 5-o buto kaimyno pateikta informacija, jos dar nepatikrinus, o vėlesnė apžiūra šią prielaidą paneigė. Nors atsakovas buvo kviestas dėl užliejimo, tačiau detalios aplinkybių analizės neatliko, virš 5-o buto esančio 7-o buto neapžiūrėjo. Laikytina, kad pats atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, ieškovo nurodytos ir pateiktais įrodymais grindžiamos 5-o buto užliejimo dėl užsikimšusių įlajų priežasties nepaneigė. Darytina išvada, kad tiek neteisėti veiksmai neprižiūrėjus įlajų, tiek priežastinis ryšys tarp įlajų nepriežiūros ir ginčo buto užliejimo įrodytas.

Sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės, atsakovas nesutiko, jog už įlajų priežiūrą atsakingas būtent jis kaip namo administratorius. Jo teigimu žala galėjo atsirasti dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo.

Į bylą pateikta Daugiabučio gyvenamojo namo administravimo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutartis, (duomenys neskelbtini) sudaryta UAB „Antakalnio būstas“, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra ieškovas, ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Valakampių namas“ (el.b.l. 82-83). Sutarties 2.1.1. p. numatyta, kad administratorius, t.y. atsakovas, įsipareigoja administruoti, eksploatuoti, prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą bendrojo naudojimo vietose, likviduoti bei lokalizuoti avarijas. Šios sutarties 2.2.1. p numatyta, kad administratorius įsipareigoja teikti nustatyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atitikimą privalomiesiems reikalavimas. Remiantis šios sutarties 2.3.1. p., ieškovas turi derinti su bendrija tik bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo namo konstrukcijų – pamatų, sienų, perdengimų, stogų, bendrų balkonų, lodžijų, lietvamzdžių, lauko durų, langų ir t.t. remontą (el.b.l. 65-66).

Nagrinėjamu atveju nustatyta netinkama namo, esančio (duomenys neskelbtini), įlajų priežiūra. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 13.2. p., mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kt.). Kadangi ieškovas turėjo prižiūrėti pastatą, o į pastato priežiūrą pagal aukščiau nurodytą reglamentavimą patenka ir įlajų priežiūra, tačiau to nedarė, jis laikytina atlikęs neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), sąlygojusį žalos atsiradimą.

Į bylą pateiktas dėl įvykusio užliejimo butui (duomenys neskelbtini), padarytų nuostolių apskaičiavimas. Iš jo matyti, kad nuostoliai įvertinti 320,97 Eur (el.b.l. 14). Ieškovas nurodė, kad buto remontas atliktas prieš 9 metus. Metinė nusidėvėjimo norma apdailai 2,5 proc. Taigi iš viso nusidėvėjimas sudaro 22,5 proc. arba 72,23 Eur nuo viso nuostolio dydžio. Kadangi, ieškovo teigimu, išskaitos suma didesnė, nei nusidėvėjimo, žalos dydžio nėra pagrindo mažinti.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu skaičiavimu. Nors atsakovas ginčijo nusidėvėjimo apskaičiavimą taikant 2,5 proc., tačiau savo paties skaičiavimo nepateikė ir jokių objektyvių argumentų nei dėl taikytos nusidėvėjimo normos, nei dėl bute atlikto remonto amžiaus, nepateikė, t.y. neįrodė, kad ieškovo atliktas skaičiavimas netinkamas. Atsižvelgiant į tai, kad nusidėvėjimas (72,23 Eur) neviršija išskaitos dydžio (87 Eur), laikytina, kad iš apskaičiuotos ginčo remonto sąmatos jau atimta netgi didesnė, nei faktinis nusidėvėjimas, suma, dėl ko mažinti iš atsakovo priteistiną žalos dydį pagrindo nėra.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 6.210 straipsnyje 2 dalyje nurodyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (233,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteisiamos žyminio mokesčio išlaidos - 15 Eur.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 14,22 Eur išlaidų. Jos priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 265-267 str., 269-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo Seesam Insuranse AS, Lietuvoje veikiančio per Seesam Insuranse AS Lietuvos filialą, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Seesam Insuranse AS, kodas 10055752, Lietuvoje veikiančiam per Seesam Insuranse AS Lietuvos filialą, kodas 302677744, a.s. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB “Mano būstas Neris”, juridinio asmens kodas 121483222, 233,97 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus, 97 ct) turtinės žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (233,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB “Mano būstas Neris”, juridinio asmens kodas 121483222, 14,22 Eur pašto išlaidų valstybei.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pasirinktą sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.