- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-10-372/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00697-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- B. D., S. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- A. V., F. V., M. T.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8-136/2014, pagal ieškovų B. D. ir S. V. ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims A. V., A. V., F. V., M. T. dėl apgaulės būdu gautos palikimo dalies grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą grąžinti jiems po 1/7 dalį neteisėtai valdomo paveldėto turto. Ieškovė B. D. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos, atsakovo ir trečiųjų asmenų motina – A. V.. Po jos mirties liko gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Ieškovė 1997 m. vasario mėnesį su savo neįgalia dukra apsigyveno motinos namuose. Apie 2007 metų pradžią į juos kreipėsi brolis A. ir paaiškino, kad mirusios motinos turtą reikia paveldėti. Jis visiems broliams bei seserims paaiškino, kad visą turtą užsirašys savo vardu, vėliau paveldėtą turtą pardavus, kiekvienam sumokės atitinkamai po 1/7 dalį gautų pinigų. Nuo to momento, kai atsakovas priėmė mirusios motinos palikimą, pradėjo su ieškovais elgtis nepagarbiai. Grasino ją kartu su neįgalia dukteria iškeldinti iš motinos gyvenamojo būsto.
Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pastatai ir žemė registruoti jo vardu, jis nori juos parduoti ir gautus pinigus padalyti į lygias dalis visiems broliams ir seserims. Jis buvo padavęs skelbimą į laikraštį, tačiau sodybos niekas nenupirko, nes joje gyvena ieškovė, o su žmogumi, kuris gyvena pastatuose, niekas nepirko. Teismo sprendimu ieškovė iškeldinta iš namo ir jis galės sodybą parduoti ir sąžiningai su visais atsiskaityti.
Trečiasis asmuo A. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad motina ieškovei buvo leidusi pagyventi laikinai, kol ji gulės ligoninėje. Jai mirus, ieškovė liko gyventi su neįgalia dukteria. Ji sutinka, kad brolis A. išmokėtų jai palikimo dalį.
Trečiasis asmuo A. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad teisme buvo susitarta, jog vienas brolis A. tvarkysis dokumentus, o kai parduos pastatus, padalins visiems jų dalis. Su tokia sąlyga sutiko ir ieškovė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo F. V. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad yra patikėta broliui sutvarkyti paveldėjimo reikalus ir pardavus sodybą atsiskaityti su jais.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo M. T. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad brolis A. apsiėmė sutvarkyti paveldėjimo reikalus ir atsiskaityti su jais. Ieškovė neturėtų pinigų su jais atsiskaityti.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš B. D. ir S. V. po 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų A. V. naudai ir po 29,80 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad palikimą reikėjo priimti per šešis mėnesius (1964 m. CK 587 straipsnis). Per šį terminą paveldėti pas notarą nesikreipė niekas iš septynių mirusiosios vaikų. 2007-09-10 teismo sprendimu buvo nustatyta, kad po A. V. mirties palikimą priėmė A. V.. A. V., kitų brolių ir seserų sutikimu ieškovė gyvena tuose pastatuose. 2013-07-12 Raseinių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą iškeldinti B. D. su visu jos turtu iš gyvenamojo namo ir ūkio pastatų. Abu ieškovai dalyvavo teisme, o B. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kai buvo nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo, teisinės pagalbos ieškovė atsisakė, teigdama, kad pasekmes supranta, todėl negali šiuo metu aiškinti, kad ją brolis apgavo, kad ji nesuprato paveldėjimo procedūrų. Ieškovai tokio teismo sprendimo neskundė. Ieškovai nesiėmė veiksmų, kuriais įrodytų, jog siekė priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises, priešingai, jie sutiko, kad brolis po motinos mirties priimtų palikimą ir jam būtų išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, išdavus paveldėjimo liudijimą jo neginčijo įstatymo nustatytu laiku. Ieškovai prarado paveldėjimo teisę, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovė B. D. nurodo, kad nesutinka su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-04-03 teismo sprendimu.
Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovai sutiko ir neginčijo 2007-09-10 teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta, kad po A. V. mirties palikimą priėmė A. V.. Nurodė, kad tik šios bylos teismo posėdžio metu sužinojo apie tai, kad 2007-09-10 teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ir išduotas paveldėjimo liudijimas. Ieškovai nieko apie tokį sprendimą nežinojo, todėl negalėjo jo skųsti.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. V. motinos name negyveno nė vienos dienos nei iki apgaule susitvarkant paveldėjimą, nei po paveldėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-04-03 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovai nesiėmė veiksmų, kuriais įrodytų, jog siekė priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Priešingai, ieškovai sutiko, kad brolis po motinos mirties priimtų palikimą ir jam būtų išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas. Išduoto liudijimo ieškovai neginčijo įstatymo nustatytu laiku. Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog ji apie 2007-09-10 teismo sprendimą sužinojo tik 2014-03-27 šios bylos teismo posėdyje. Nurodė, kad ieškovė pati dalyvavo 2007-09-10 teismo posėdyje (civilinėje byloje Nr. 2-679-0476/2007) ir nežinoti apie palikimo priėmimą negalėjo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas nėra aiškus ir motyvuotas.
Apeliantė teigia, jog ieškovai apie 2007-09-10 teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta, kad po A. V. mirties palikimą priėmė A. V., nieko nežinojo, todėl negalėjo jo ginčyti. Su šiuo apeliantės teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-679-0476/2007 dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ieškovai B. D. ir S. V. buvo suinteresuoti asmenys. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo buvo įteiktas ieškovams (prijungta c. b. Nr. 2-679-0476/2007; 18, 20 b. l.). Byloje vykusiuose teismo posėdžiuose ieškovai dalyvavo (prijungta c. b. Nr. 2-679-0476/2007; 36, 51– 54 b. l.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad minimoje byloje apeliantė ir ieškovas S. V. teismo posėdyje nurodė, kad su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka ir patvirtino, kad atsakovas A. V. rūpinosi mamos likusiu turtu po jos mirties (prijungta c. b. Nr. 2-679-0476/2007; 53 b. l.). Teismo sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną, kaip ir vyko teismo posėdis, todėl apeliantė ir ieškovas S. V. tikrai žinojo, kada bus skelbiamas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė ir ieškovas S. V. apie tokią nagrinėjamą bylą ir priimtą sprendimą tikrai žinojo, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad A. V. mamos name negyveno nė vienos dienos nei iki apgaule susitvarkant paveldėjimą, nei po paveldėjimo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, pagerinimas, mokesčių mokėjimas ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.). Palikėjos vaikai per tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodytą šešių mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Iš ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų parodymų matyti, kad jų visų sutarimu A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po motinos A. V. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, ir su tuo sutiko kiti palikėjos vaikai, tarp jų ir apeliantė, kuri teisme prisiekus pareiškė, kad su pareiškėjo (šioje byloje atsakovo) prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sutinka ir nurodė, jog jis vienas rūpinosi palikėjos turtu po jos mirties (prijungta c.b. Nr. 2-679-0476/2007; 53 b. l.). Taip pat minimoje byloje yra pateikti ir kiti įrodymai, jog atsakovas rūpinosi paveldimu turtu: Raseinių rajono Raseinių seniūnas 1998 m. vasario 5 d. pažymoje nurodė, kad A. V. iki motinos mirties ir po jos mirties valdė ir tvarkė visą jos turtą, Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 11 d. pažymoje nurodyta, jog A. V. mokėjo žemės nuomos mokesčius (prijungta c. b. Nr. Nr. 2-679-0476/2007; 10, 44 b. l.). Ieškovai teismo sprendimo neskundė, taip pat nesikreipė į notarų biurą, kad būtų sustabdytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, o tai įrodo, kad ieškovai sutiko su tokiu sprendimu ir bendru brolių ir seserų susitarimu, kad paveldėjimą tvarkytųsi vienas brolis – atsakovas A. V.. Ilgą laiką ieškovus tenkino Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-09-10 sprendimas. Ieškovė B. D. pradėjo ginčyti paveldėjimo liudijimą tik tada, kai atsakovas pranešė, jog paveldėtas turtas – pastatai, bus parduodamas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš šioje byloje esančių trečiųjų asmenų parodymų ir paties ieškovės ieškinio suprantama, kad to visi broliai ir seserys siekė – kad dokumentus susitvarkytų vienas brolis, o vėliau parduotų paveldėtą turtą ir visiems atiduotų jų dalis. Tai, kad atsakovas laikosi susitarimo, patvirtino 2014-03-28 teismo posėdyje tretieji asmenys bei pats atsakovas – jis nurodė, kad bando parduoti pastatus, o juos pardavęs išdalys broliams ir seserims priklausančias dalis (2014-03-28 teismo posėdžio garso įrašas; šalių paaiškinimai). Tretieji asmenys 2014-03-28 teismo posėdžio metu patvirtino, kad tiki, jog atsakovas A. V., pardavęs sodybą, atiduos visiems jiems priklausančias dalis. Tačiau atsakovui 2012-08-09 įdėjus skelbimą apie sodybos pardavimą į laikraštį „A. R.“, ieškovė B. D. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2012-08-16 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi minėtam turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugo priemonės (prijungta c. b. Nr. 2-300-237/2012; 126-129 b. l.). Dėl šių priežasčių atsakovas neturėjo galimybės parduoti sodybos ir atsiskaityti pagal minėtą žodinį brolių ir seserų susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad ieškovai nesiėmė veiksmų, kuriais parodytų, jog siekė priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises, priešingai, jie sutiko, kad brolis po motinos mirties priimtų palikimą ir jam būtų išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas. Tuo tarpu atsakovas A. V. atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovai prarado teisę į palikimą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovas A. V. apgaule įgijo ieškovų palikimo dalį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pats ieškinys CK 4.95 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Tuo tarpu ieškovė dar 2012 m. vasario 14 d. buvo pateikusi ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu bei nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo (prijungta c.b. Nr.2-300-237/2012). Jos ieškinys buvo atmestas pirmosios instancijos teismo sprendimu, kurio teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino apeliacinės instancijos teismas. Nutartis yra įsiteisėjusi. Tai reiškia, kad atsakovo A. V. teisė į paveldėtą turtą nenuginčyta. Prie nagrinėjamos bylos yra prijungta c.b. Nr.2-349-237/2013, kurioje išspręstas klausimas dėl apeliantės iškeldinimo. Ieškinys patenkintas, apeliacinės instancijos teismas jo pagrįstumą ir teisėtumą patvirtino. Ši nutartis taip pat jau įsiteisėjusi. Kasacinių skundų nebuvo pateikta. Tokiu atveju darytina išvada, kad A. V. paveldėtą turtą valdo teisėtai, savo teisėmis naudojasi pagrįstai.
Iš ieškinio teksto matyti, kad ieškovai iš esmės abejoja ne pačio paveldėjimo teisėtumu, o galimybėmis atgauti lėšas, pardavus atsakovo vardu įteisintą paveldėtą turtą. Pateikdami ieškinį dėl apgaulės būdu prarasto paveldėto turto dalies grąžinimo, ieškovai niekaip nenurodo, kuo pasireiškia atsakovo apgaulė. Tuo tarpu apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.). Kolegija daro išvadą, kad jokios apgaulės nėra nustatyta, ieškovai, atsakovas ir tretieji asmenys turėjo ir turi vieningą interesą – realizuoti paveldėtą turtą ir gautas lėšas pasidalinti. Apeliantės teiginys, kad atsakovas siekia ją iškeldinti iš namo savaime prieštarauja jos norui atgauti 1/7 dalį paveldėto turto. Kaip protingas ir apdairus asmuo ji negali tikėtis atgauti 1/7 dalį nekilnojamojo turto ir likti jame gyventi. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad gyvenamasis namas yra tik 68,06 kv. m ploto (11-14 b. l.), o žemės sklypas atsakovo nuosavybėn perėjo ne paveldėjimo, o Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (15-16 b. l.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, šio sprendimo apeliantės B. D. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinis skundas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.