Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-04 · Civilinė byla Nr. 2S-2037-260/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
2S-2037-260/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09503-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
S. G.
Suinteresuotas asmuo
M. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2037-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09503-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2YT-1113-523/2017 netenkintas pareiškėjos S. G. skundas dėl antstolės R. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje – M. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundo esmė

Šalies argumentai

Pareiškėja S. G. 2017 m. balandžio 25 d. antstolės R. P. kontorai pateikė skundą dėl antstolės R. P. veiksmų. Jame pareiškėja prašė panaikinti 2017 m. kovo 28 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017 m. kovo 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2017 m. kovo 29 d. raginimą įvykdyti sprendimą, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Skunde nurodė, kad antstolė R. P. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnyje numatytų reikalavimų, neatsižvelgė į bylos specifiškumą ir būtinumą situaciją vertinti ne tik formaliai. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas yra vykdomas. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra priimtas neteisėtai, tad ir visi toliau sekę procesiniai veiksmai yra neteisėti. Antstolė nesilaikė CPK 659 straipsnyje numatytų raginimo įvykdyti sprendimą terminų. Įteiktame raginime įvykdyti sprendimą numatytas raginimo terminas – 1 diena, nors toks terminas CPK nenumatytas, nenurodytas ir vykdomajame dokumente. Vykdomoji byla pradėta neteisėtai, todėl reikalavimas sumokėti vykdymo išlaidas taip pat yra neteisėtas.

Antstolė R. P. 2017 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė tenkinti pareiškėjos S. G. skundą ir CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka jį kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad išieškotojo M. J. pateiktas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris ir yra pagrindas vykdymo veiksmams atlikti. Raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas visada, išskyrus CPK 661 straipsnyje įtvirtintus atvejus. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo forma atitinka Sprendimo vykdymo instrukcijos priedą Nr. 4. Vykdymo išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimo vykdymo instrukcijos II ir III dalies punktais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjos S. G. skundą dėl antstolės R. P. veiksmų atmetė.

Teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatė, kad 2017 m. kovo 27 d. M. J. antstolės R. P. kontorai pateikė prašymą priimti vykdyti 2017 m. kovo 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovės S. G. ir atsakovo M. J. sudaryta taikos sutartis ir nustatyta M. J. bendravimo su dukra D. J. tvarka. 2017 m. kovo 28 d. patvarkymu antstolė R. P. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017 m. kovo 29 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą ir apskaičiavo 37,18 Eur vykdymo išlaidas. Antstolė 2017 m. kovo 30 d. surašė aktą, kuriame nurodė, kad 2017 m. kovo 29 d. antstolės padėjėjas buvo nuvykęs išieškotojo nurodytais skolininkės gyvenamosios vietos adresais, tačiau adresu (duomenys neskelbtini), niekas neatidarė buto durų, o adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidariusi moteris prisistatė esanti S. G. mama, informavo, kad ji čia negyvena ir atsisakė priimti procesinius dokumentus. 2017 m. kovo 29 d. minėti dokumentai buvo išsiųsti pareiškėjai, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti išsiųstas Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai. 2017 m. balandžio 25 d. antstolės R. P. kontoroje gautas pareiškėjos S. G. skundas dėl antstolės R. P. veiksmų. Antstolė R. P. 2017 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos S. G. skundą ir CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka jį kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui.

Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti antstolės priimtus procesinius dokumentus ir vykdomąją bylą nutraukti, kadangi nebuvo pažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normos, vykdomoji byla pradėta teisėtai.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai S. G. nevykdant ar netinkamai vykdant Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sąlygas, M. J. turėjo teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir šį vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti antstolei. Aplinkybę, ar buvo vykdomos taikos sutarties sąlygos dėl tėvo bendravimo su vaiku, ar išieškotojas turėjo faktinį pagrindą kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, teismas laikė ne šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nevertino pareiškėjos argumentų ir pateiktų įrodymų dėl vaiko ligos. Teismas nustatė, kad antstolė patikrinusi, ar nėra CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių ir jų nenustačiusi, pagrįstai priėmė vykdyti 2017 m. kovo 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą ir pradėjo vykdomąją bylą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti 2017 m. kovo 28 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas išaiškino pareiškėjai, jog ji, skųsdama antstolės veiksmus, nepagrįstai vadovaujasi CPK 659 straipsnio 1 dalimi, kadangi, atsižvelgiant į vykdomo sprendimo pobūdį, ši teisės norma netaikytina.

Spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, teismas, nenustatė, kad, apskaičiuodama vykdymo išlaidas, antstolė būtų pažeidusi Sprendimo vykdymo instrukcijos nuostatas.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. G. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį, panaikinti antstolės 2017 m. kovo 28 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017 m. kovo 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2017 m. kovo 29 d. raginimą įvykdyti sprendimą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentai prieštarauja vykdymo proceso esmei ir pažeidžia kitos šalies teises. Be visų formalių reikalavimų vykdomajam dokumentui pateikti ir priimti vykdymui, esminis ir svarbiausias reikalavimas – teismo sprendimas nėra vykdomas (netinkamai vykdomas). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesiaiškino teismo sprendimo nevykdymo aplinkybių, nurodydamas, jog šių aplinkybių aiškinimasis nėra ginčo nagrinėjimo dalykas.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas skundą, tik formaliai įvertino situaciją ir pasirėmė bendrosiomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, kurios daugiau reglamentuoja skolos išieškojimą, tačiau bylos dėl bendravimo tvarkos savo esme ir prasme yra gan specifiškos. Tiek teismui, tiek antstoliui, susidūrusiam su tokiomis bylomis, keliami didesni atidumo reikalavimai patikrinti, ar teikiančioji šalis pagrįstai kreipiasi su vykdomuoju dokumentu, tuo pačiu sudaryti sąlygas kitai šaliai pateikti savus argumentus ar įrodymus, ir tik tada spręsti, ar galimi tolimesni veiksmai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad raginimas atitiko informacinę reikšmę, kadangi visa reikiama informacija yra nurodyta patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstoliui nedraudžiama papildomai informuoti ar paaiškinti kitai šaliai jos pareigas ar teises, atspausdinti keletą tokių raginimų, tačiau tokie raštai neturėtų būti įvardijami vienu iš Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytu procesiniu dokumentu (raginimu) ir tuo pačiu papildomai apmokestinami.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad antstolės R. P. kontorai 2017 m. kovo 27 d. išieškotojas M. J. pateikė vykdyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pradėjusi vykdymo veiksmus antstolė 2017 m. kovo 28 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir 2017 m. kovo 29 d. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame ragino skolininkę S. G. per 1 dieną nuo raginimo gavimo dienos laikytis Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtintos tėvo bendravimo su dukra tvarkos ir apskaičiavo 37,18 Eur vykdymo išlaidas. Šio patvarkymo kopiją pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai. 2017 m. kovo 30 d. antstolė surašė aktą, kuriame konstatavo, kad 2017 m. kovo 29 d. antstolės padėjėjas buvo nuvykęs išieškotojo nurodytais skolininkės gyvenamosios vietos adresais, tačiau adresu (duomenys neskelbtini), niekas neatidarė buto durų, o adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidariusi moteris prisistatė esanti S. G. mama, informavo, kad ji čia negyvena ir atsisakė priimti jai skirtus procesinius dokumentus. 2017 m. balandžio 25 d. antstolės R. P. kontoroje gautas pareiškėjos S. G. skundas dėl antstolės R. P. veiksmų. Antstolė R. P. 2017 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos S. G. skundą ir CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka jį kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad antstolė vykdomąją bylą pradėjo teisėtai, jokių vykdymo procesą reglamentuojančių CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normų nepažeidė, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolės R. P. veiksmų atmetė. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susidariusią situaciją, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vykdomosios bylos pradėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos S. G. atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai prieštarauja vykdymo proceso esmei ir pažeidžia jos teises, kadangi be visų formalių reikalavimų vykdomajam dokumentui pateikti ir priimti vykdymui įvertinimo, svarbiausia buvo įvertinti, ar teismo sprendimas tikrai nėra vykdomas (netinkamai vykdomas), ir kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skunde nurodytas aplinkybes, tik formaliai įvertino situaciją, nors privalėjo patikrinti, ar išieškotojas pagrįstai kreipėsi su vykdomuoju dokumentu, tuo pačiu sudaryti sąlygas kitai šaliai pateikti savus argumentus ar įrodymus, ir tik tada spręsti, ar galimi tolimesni veiksmai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek skundu dėl antstolės veiksmų, tiek ir atskiruoju skundu pareiškėja siekia apginti savo pažeistą teisę, nurodydama, kad be pagrindo buvo pradėtas vykdymo procesas, nes ji taikos sutartimi, patvirtinta Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi, nustatytos tėvo – suinteresuoto asmens M. J. ir dukters D. J. bendravimo tvarkos laikėsi. Tiek antstolė, gavusi pareiškėjos skundą, kurį atsisakė patenkinti ir perdavė teismui, tiek ir teismas, nagrinėjęs skundą, šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės – ar tikrai pareiškėja vykdė taikos sutarties sąlygas ir nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą – netyrė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos atskirąjį skundą, tam, kad nustatyti, ar tikrai nebuvo pažeistos jos teisės, pripažino tikslingu patikrinti, ar pagrįstai išieškotojui M. J. buvo išduotas vykdomasis raštas pagal 2016 m. gegužės 6 d. teismo nutartį, dėl šios priežasties, nesant pakankamai duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, išsireikalavo iš Jonavos rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-8-814/2016, kurioje buvo taikos sutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas.

Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 646 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalis nustato: „ Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas“. Todėl teismas, išduoti arba atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, kada nevykdoma taikos sutartis, gali tik ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, privalomai priimdamas dėl to nutartį, kurią apskųsti turi teisę suinteresuoti asmenys. Taigi, jau išduodant vykdomąjį raštą yra išsiaiškinama, ar tikrai buvo nevykdoma taikos sutartis.

Kaip matyti iš Jonavos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-8-814/2016 duomenų, šis teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi išsprendė tarp ieškovės S. G. ir atsakovo M. J. kilusi ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį. 2017 m. kovo 8 d. atsakovas M. J., atstovaujamas advokato padėjėjo, pateikė Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašyme nurodydamas, kad ieškovė nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties dalyje dėl nustatytos bendravimo su dukra tvarkos. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. civilinėje byloje Nr.2-8-814/2016 išdavė vykdomąjį raštą, kurį išsiuntė atsakovo atstovui advokato padėjėjui. Kad teismas būtų apie paminėtą atsakovo prašymą informavęs ieškovę, kad būtų aiškinęsis abiejų šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties vykdymą ar nevykdymą, galiausiai priėmęs dėl vykdomojo rašto išdavimo nutartį, kurią turėjo teisę apskųsti bet kuri šalis, byloje duomenų nėra.

Įvertinęs nutarties 17 p. nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-8-814/2016 išieškotojui M. J. išdavė nesilaikydamas CPK 646 str. 3 d. nustatytos specialios tvarkos, t. y. neteisėtai. Neteisėtai išduotas vykdomasis raštas pripažintinas negaliojančiu. Teismas šį vykdomąjį raštą pripažįsta negaliojančiu, nes vertina, kad tik taip gali būti šioje byloje apgintos pareiškėjos teisės (CPK 5 str. 1 d., 2 str.).

Pripažinus negaliojančiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. 2-8-814/2016 išduotą išieškotojui M. J., naikintini antstolės R. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 28 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017 m. kovo 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas, 2017 m. kovo 29 d. raginimas įvykdyti sprendimą, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktina.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą patenkina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės:

Pareiškėjos skundą patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą išieškotojui M. J..

Panaikinti antstolės R. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtus: 2017 m. kovo 28 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2017 m. kovo 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą; 2017 m. kovo 29 d. raginimą įvykdyti sprendimą.

Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis