- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-04
- Bylos Nr.
- eI3-1231-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03725-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- N. R.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. R. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į V. R. (V. R.) valdytą 2,75 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – ir Žemės sklypas) ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2019 m. viduryje pokalbio su dėde G. P. (G. P.) metu sužinojo apie tai, kad giminėje būta žemės savininkų. Pareiškėja 2019 m. antroje pusėje pradėjo rinkti informaciją iš archyvų ir kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrių (toliau – ir NŽT Elektrėnų skyrius) su prašymu grąžinti žemę, kuri priklausė pareiškėjos močiutei N. P. (buv. pavardė iš pirmosios santuokos R., buv. ikisantuokinė pavardė R./R.), teikė NŽT nurodytus papildomus dokumentus. NŽT patvirtino, kad iš skyriuje esančio (duomenys neskelbtini) kaimo žemės išskirstymo vienasėdžiais plano, padaryto 1942 m., eksplikacijos nustatyta, kad R. V. valdė 2,75 ha žemės plotą (sklypas Nr. 3). Taigi, ne pareiškėjos močiutė, o senelis valdė Žemės sklypą. NŽT skyriuje duomenų, kad R. V. įpėdiniai ar įpėdinių paveldėtojai būtų teikę prašymą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko R. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, nėra.
Paaiškina, kad Žemės sklypo valdytojas V. R. gimė (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini) m. V. R. (duomenys neskelbtini) metais buvo vedęs N. R./ R. (gim. (duomenys neskelbtini) m), su kuria santuokoje (kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) m.) susilaukė 2 sūnų J. R. (gimė (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini) m., vaikų neturėjo) ir A. R. (gimė (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini) m.). V. R. ir N. R. (buv. – R.) sūnus A. R. turėjo dukras L. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. A. R. su pareiškėjos motina S. R. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėjos seneliai V. R. ir močiutė N. R. buvo išsituokę, su seneliu pareiškėja nebendravo. Pareiškėjos tėvai A. R. ir S. R. taip pat išsituokę, pareiškėja su tėvu nebendravo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, dėl šeimoje buvusių ištuokų, išsituokę buvo ir pareiškėjos seneliai ir pareiškėjos tėvai, pareiškėja gyveno su motina, taigi ir bendravo su motina bei motinos motina. Pareiškėjos galimybė turėti informacijos apie pareiškėjos tėvo ir senelio turtą (turtines teises) buvo apsunkinta. Su giminėmis iš tėvo ir senelio pusės pareiškėja mažai bendravo, todėl apie senelio valdytą žemę pareiškėja iki pat 2019 m. vidurio net nežinojo, o kai sužinojo pradėjo archyvuose rinkti dokumentų kopijas. Pareiškėjos motina S. R. apie jos uošvio turėtą žemę nieko nežinojo. Pareiškėjos močiutė N. P. (pavardė iš pirmosios santuokos R.), mirė (duomenys neskelbtini) m. ir prieš mirtį anūkei pareiškėjai nepasakojo apie jos pirmojo sutuoktinio, pareiškėjos senelio V. R. turėtą Žemės sklypą.
Pažymi, kad pareiškėja praleido terminą pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėja mano, kad dėl to terminas dokumentams pateikti turėtų būti atnaujintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos prašymu sutinka, tačiau tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad termino praleidimo priežastys buvo objektyvios ir svarbios.
Pažymi, kad NŽT duomenų, kad V. R. įpėdiniai ar jų paveldėtojai būtų teikę prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą, nėra.
Pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 5 punktą, prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą piliečiai turėjo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Įstatymų leidėjas yra numatęs, jog išimtinais atvejais galima atnaujinti terminą, jeigu teismas pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja praleido terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja apie jos protėvių valdytą Žemės sklypą sužinojo tik 2019 m. iš savo pusbrolio ir tik tuomet pradėjo rūpintis nuosavybės teisių atkūrimu.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Tvarka.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Tačiau pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakciją (įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujinamaisiais terminais. Tai rodo Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-912/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-772/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.
Vis dėlto, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (t. y. 2001 m. gruodžio 31 d. ar iki 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-882/2014). Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-801/2014).
Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šios nuostatos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).
Prie prašymo teismui pateikti priedai patvirtina, kad iki turto nacionalizavimo momento pareiškėjos senelis V. R. nuosavybės teise valdė 2,75 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime (pagrindas – NŽT Elektrėnų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. 51SD-2001-(14.51.92.)).
Pareiškėja prašyme teismui nurodė, kad jos tėvai A. R. ir S. R. buvo išsituokę, pareiškėja su tėvu nebendravo. Pareiškėja gyveno su motina ir bendravo su motina bei motinos motina. Išsituokę taip pat buvo ir pareiškėjos seneliai, taigi pareiškėjos galimybė turėti informacijos apie pareiškėjos tėvo ir senelio turtą (turtines teises) buvo apsunkinta. Pareiškėja su giminėmis iš tėvo ir senelio pusės mažai bendravo, todėl apie senelio valdytą žemę pareiškėja iki pat 2019 m. vidurio net nežinojo. Pareiškėjos motina S. R. apie jos uošvio turėtą žemę taip pat nieko nežinojo. Pareiškėjos močiutė N. P. mirė (duomenys neskelbtini) m. ir prieš mirtį anūkei pareiškėjai nepasakojo apie jos pirmojo sutuoktinio, pareiškėjos senelio R. V. turėtą Žemės sklypą. Apie senelio valdytą Žemės sklypą pareiškėja sužinojo 2019 m. viduryje iš savo dėdės G. P.. Sužinojusi kreipėsi į NŽT dėl informacijos apie Žemės sklypą suteikimo.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dokumentus, kurie patvirtina faktą apie tai, kad pareiškėjos senelis valdė Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat atsižvelgiant į objektyviai ribotas galimybes pareiškėjai žinoti apie jos senelio iki turto nacionalizavimo momento valdomą žemę, į įstatymų leidėjo siekį suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, į trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, taip pat vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasmę, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, objektyviomis kliūtimis, trukdžiusiomis realizuoti pareiškėjo subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą visa apimtimi ir tai sudaro pagrindą pareiškėjos prašymą patenkinti ir atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. R. valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,75 ha Žemės sklypą.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. R. prašymą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai N. R. terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į V. R. valdytą žemės sklypą ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.