- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-03
- Bylos Nr.
- 1A-12-350/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. B. skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei paskirta jam subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 13 d. 19.05 val. iki 2023 m. spalio 14 d. 16.29 val., 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. B. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 ir 5 dalis dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 17.35 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) , 2023 m. balandžio 4 d. apie 1.05 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilius neturėdamas teisės jų vairuoti, kai teisė jam yra atimta, 2023 m. spalio 5 d. apie 19.03 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti, taip tyčia piktybiškai vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Taip pat V. B. nuteistas ir už tai, kad jis 2023 m. spalio 13 d. apie 18.36 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasikėsino pagrobti svetimą UAB „D“ priklausantį nedidelės 428,38 eurų vertės turtą: du dulkių siurblius–robotus „Mamibot“, kurio vieneto vertė 214,19 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių – išėjus iš parduotuvės buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo išteisinti jį pagal BK 243 straipsnį, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį prašo skirtą bausmę švelninti, keičiant ją į viešuosius darbus. Jei teismas padarytų išvadą, kad jo veikos kvalifikuotos teisingai, prašo už abi nusikalstamas veikas skirtą arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad dėl vairavimo 2023 m. spalio 5 d. jis turėjo būti išteisintas, nes pagal BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos konstrukciją vengimas turi būti sistemingas ir piktybiškas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, o jis (V. B.) taip nesielgė. Be to, jis už tą pačią veiką buvo nubaustas administracine tvarka, todėl skundžiamu nuosprendžiu negalėjo būti nuteistas už praeityje padarytas veikas - tai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Pažymi, kad BK 243 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos santykis su nusikalstama veika turi būti vertinamas su nuoroda į BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. turi būti piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas, ko jo (V. B.) veiksmuose nebuvo (nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018 ir kt.).
3.2. Skunde keliamas bausmės klausimas, nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir paskyrė per griežtą subendrintą bausmę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas serga nuo pat gimimo, o mirus tėčiui, liko vienintelis asmuo, galintis prižiūrėti sunkiai sergančią motiną R. B.. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, jog yra jauno amžiaus, nors praeityje ir buvo teistas, bet padarė išvadas. Nori dorai gyventi bei dirbti, prižiūrėti sunkiai sergančią motiną, kuri nevaikšto, negali pati apsitarnauti, ją reikalinga slaugyti. Prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Minėtų aplinkybių visuma sudarė teismui sąlygas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį ir skirti švelnesnę nei areštas bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde neneigia kaltinime nustatytu laiku ir vietoje vairavęs transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai ši teisė buvo atimta, tačiau teigia, kad nubaustas pakartotinai, nes už tą pačią veiką buvo baustas administracine tvarka.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismas nuteistąjį pripažindamas kaltu pagal BK 243 straipsnį, draudimo persekioti ir bausti asmenį už tą patį nusikaltimą principo (non bis in idem) nepažeidė.
8. Kaip teisingai nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, draudimo bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Minėtas principas yra išreikštas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Tačiau nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pagal jos padarymo faktines aplinkybes, jokiu būdu negali būti laikoma ta pačia veika, už kurią apeliantas nubaustas administracine tvarka. Dvi veikos (vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones), už kurias V. B. baustas administracine tvarka, buvo padarytos 2022 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. balandžio 4 d., kai tuo tarpu veika, už kurią apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, padaryta 2023 m. spalio 5 d. apie 19.03 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ir už šią veiką V. B. administracine tvarka baustas nebuvo.
9. Reikia pažymėti, kad tais atvejais, kai kaltininkas, nubaustas už draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimą ir toliau šį draudimą pažeidinėja, tolesni kaltininko veiksmai nauju laikotarpiu paprastai rodo jo tyčios atsinaujinimą, taigi ir naujos nusikalstamos veikos, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys, darymą. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje dvigubo baudimo draudimo principas nėra pažeistas.
10. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas konstatavo, jog veika pasižymėjo dideliu piktybiškumu (piktavališkumu), rodančiu aiškų nuteistojo jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, kas sudaro pagrindą jam taikyti baudžiamąją atsakomybę. Šią išvadą teismas motyvuotai grindė duomenimis, esančiais Administracinių nusižengimų registro išraše, tarnybiniuose pranešimuose, jo atžvilgiu priimtuose teismo baudžiamuosiuose įsakymuose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje, kurie patvirtina, kad kaltinamasis žinojo apie jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, tačiau jį daug kartų pažeidė vairuodamas automobilį - už tai 2022 ir 2023 metais du kartus jam taikyta baudžiamoji atsakomybė ir du kartus taikyta administracinė atsakomybė. Nežiūrint į tai, 2023 m. spalio 5 d. V. B. vėl vairavo automobilį, pažeisdamas jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria nuosprendyje padarytai išvadai, kad nuteistojo veiksmai yra pasiekę tokį pavojingumą, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė.
11. Skundžiamu teismo nuosprendžiu V. B. nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam, todėl skundo argumentai dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nenagrinėtini.
12. Apeliacinio skundo prašymas skundžiamu nuosprendžiu skirtą arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus taip pat netenkinamas. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.
13. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
14. BK 243 straipsnio sankcija numato dvi alternatyvias bausmes: baudą arba areštą. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinų bausmių rūšių ir jų dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, vienas iš kurių nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Vertindamas kaltininko asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. praeityje teistas 5 kartus, įskaitant ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir pagal BK 243 straipsnį, daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant už vairavimą neturint tam teisės bei vagystes. Skirtų baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Yra neįgalus, tačiau tai nestabdo V. B. nuo nusikalstamo elgesio - baudžiamuosius nusižengimus padarė nepraėjus nė metams po to, kai atliko anksčiau skirtą arešto bausmę. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę teismas pripažino V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, teismas padarė išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už kiekvieną iš baudžiamųjų nusižengimų skiriant griežčiausią iš sankcijose numatytų bausmių – areštą, kurio trukmė ilgesnė nei įstatymu numatytas šios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad skirti švelnesnes sankcijose numatytas bausmių rūšis nėra pagrindo, nes ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis arešto bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių tikslai pasiekti nebuvo, V. B. savo elgesio nepakeitė. Skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės išsamiai motyvuotos, jos yra teisingos ir proporcingos nusikalstamų veikų ir jas padariusio asmens pavojingumui. Bendrindamas skirtas bausmes daliniu bausmių sudėjimo būdu, teismas įstatymo taip pat nepažeidė, o subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta, juolab, kad ji mažinta trečdaliu BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka.
15. Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnį, nes yra neįgalus, prižiūri ir slaugo motiną, kuri serga sunkia liga. Šis prašymas taip pat negali būti tenkinamas, nes taikyti BK 62 straipsnį net esant visoms nustatytoms sąlygoms yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylą nagrinėjantis teismas net esant visoms būtinoms sąlygoms gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2013).???
16. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, tiek V. B. paskirtos bausmės rūšis, tiek jos dydis negali būti laikomi per griežtais, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.