Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V. G. ir A. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. G. ir A. G., prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią dukros M. G., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei dukrai M., mokamą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; 3) iki teismo sprendimo dėl nepilnametės nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai turi dukrą M., kuria atsakovai nesirūpina, nevykdo auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo pareigų, tinkamai neįgyvendina tėvų valdžios ir neužtikrina vaiko interesų.

3. (duomenys neskelbtini) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atsakovė pagimdė M.. Tuo metu atsakovė atliko laisvės atėmimo bausmę. Po gimdymo atsakovė grąžinta į įkalinimo įstaigą. Nėštumo metu atsakovė vartojo narkotikus. M. dėl abstinencijos simptomų gydyta ligoninėje, jai įtarta ŽIV infekcija. Gimimo įraše M. tėvu nurodytas atsakovas, kuris taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga – 2041 m. rugpjūčio 25 d.

4. Įvertinus M. situaciją, ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. kovo 1 d. pateikė prašymą paimti M. iš atsakovų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi prašymą tenkino, o Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. kovo 25 d. potvarkiu Nr. 955-436/24 M. nustatyta laikinoji globa (budinčių globotojų šeimoje), laikinuoju globėju paskirtas trečiasis asmuo.

5. 2024 m. rugsėjo 17 d. patikrinus M. gyvenimo sąlygas nustatyta, kad M. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Globotoja visapusiškai rūpinasi M. sveikatos priežiūra, ugdymu, lavinimu, atliepia M. emocinius ir fizinius poreikius. Globotojos ir jos šeimos narių santykis su M. yra emociškai artimas, šiltas, M. yra mylima visų globotojos šeimos narių.

6. Ieškovės vertinimu, atsakovės priklausomybė nuo narkotikų ir atsakovo nusišalinimas nuo M. kelia grėsmę M. raidai. Atsakovei jau yra neterminuotai apribota motinos valdžia kitų dviejų vaikų atžvilgiu. Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovų situacija artimiausiu metu galėtų teigiamai pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, atsakovams tėvų valdžia M. atžvilgiu turėtų būti apribota neterminuotai.

7. Atsižvelgiant į M. amžių, sveikatą, poreikius bei atsakovų amžių ir galimybes, ieškovė prašė iš kiekvieno atsakovo priteisti išlaikymą M. po 50 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki M. pilnametystės.

8. Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies.

9. Atsakovai nurodė, kad reikalavimas neterminuotai apriboti tėvų valdžią galimai yra perteklinis, bent jau atsakovės atžvilgiu. Po bausmės atlikimo, praeito gydymo nuo priklausomybės kurso, atsakovė galimai pradės naują gyvenimo etapą ir sugebės pasirūpinti M.. Byloje yra duomenų, kad atsakovė nėra nutraukusi santykių su M.. Atsakovė nori su M. matytis, bendrauti. Esant tokiai situacijai, galėtų būti taikomas ne motinos valdžios apribojimas, o vaiko atskyrimas nuo motinos.

10. 2025 m. vasario 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y., prašo, jog motinos valdžia jai būtų apribota laikinai, priteistas ne didesnis nei 20 Eur per mėnesį išlaikymas, kadangi įkalinimo įstaigoje atsakovės gaunamas darbo užmokestis nesiekia 60 Eur per mėnesį. Atsakovė paaiškino, jog nori, kad teismas laikinai, t. y., iki 2028 metų, kuomet yra numatyta jos bausmės pabaiga, apribotų motinos valdžią M. atžvilgiu. Atsakovė taip pat nurodė, jog po penkių mėnesių ketina kreiptis dėl lygtinio paleidimo.

11. 2025 m. vasario 13 d. parengiamojo ir 2025 m. kovo 7 d. teismo posėdžių metu atsakovas nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y., prašo, jog tėvo valdžia jam būtų apribota laikinai. Atsakovas nurodė, jog sutinka, kad iš jo būtų priteistas ir didesnis nei prašomas išlaikymas, pvz., po 200 Eur per mėnesį, kadangi 50 Eur nepakanka net būtiniesiems M. poreikiams patenkinti. Šiuo metu atsakovas nedirba, tačiau atlikęs laisvės atėmimo bausmę ketina įsidarbinti. Atsakovas paaiškino, jog tėvystės ginčyti neketina, M. nėra matęs, su M. nebuvo noro bendrauti, jei toks noras būtų buvę, būtų bendravęs.

12. Trečiasis asmuo „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas su ieškiniu sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė: neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią M. atžvilgiu; neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią M. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės išlaikymą M., mokamą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ( nuo 2024 m. rugsėjo 19 d.) iki M. pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą M. mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (nuo 2024 m. rugsėjo 19 d.) iki M. pilnametystės; M. išlaikymui mokamas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinajam globėjui, paskirtam 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-436/24; iki teismo sprendimo dėl M. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo M. gyvenamąją vietą nustatyti su 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero priimtu potvarkiu Nr. 955-436/24 paskirtu laikinuoju globėju (duomenys neskelbtini).

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal nepilnametės M. gimimo įrašą jos motina yra atsakovė, o tėvas – atsakovas. Atsakovės šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė turi du kitus vaikus, kurių atžvilgiu jai teismo sprendimais yra neterminuotai apribota motinos valdžia (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. N2-12391-235/2010 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. N2-4179-96/2014).

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovai savo valdžią M. atžvilgiu įgyvendina netinkamai: su M. beveik nebendrauja, emocinio ryšio nepalaiko, išlaikymo neteikia. Atsakovas M. apskritai nėra matęs, o atsakovė nuo M. gimimo bendravo su M. tik šešis kartus nuotoliniu būdu, pastaruosius du mėnesius bendravimo visiškai nebuvo. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad nėštumo metu atsakovė nesilankė pas gydytojus, nesigydė ŽIV infekcijos, vartojo narkotines medžiagas. Dėl to M. diagnozuoti abstinencijos simptomai ir įtarta ŽIV infekcija. Be to, teismų informacinės sistemos duomenimis, abu atsakovai daug kartų teisti (atsakovė – 11, atsakovas – 27 kartus) ir šiuo metu abu atlieka laisvės atėmimo bausmes (atsakovės laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 14 d., atsakovo – 2043 m. rugsėjo 9 d.).

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai nepakeitė savo gyvenimo būdo, nepadarė teigiamų išvadų dėl savo elgesio, nesiima jokių realių veiksmų siekdami susigrąžinti M. į šeimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai nėra suinteresuoti M. priežiūra ir auklėjimu. Tarp M. ir atsakovų nėra susiformavusio emocinio ryšio.

17. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks atsakovų elgesys negali būti laikomas tinkamu tėvų pareigų įgyvendinimu. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog situacija ateityje galėtų pasikeisti – netinkamas atsakovų elgesys tęsiasi ilgą laiką ir daro didelę žalą M.. Kadangi abu atsakovai šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes, kurių pabaiga numatyta tik 2028 m. (atsakovei) ir 2043 m. (atsakovui), artimiausiu metu jokių realių pokyčių tikėtis negalima.

18. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią M. atžvilgiu.

19. Byloje nesant ginčo dėl M. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iki teismo sprendimo dėl M. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo M. gyvenamoji vieta nustatoma su 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-436/24 paskirtu laikinuoju globėju.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų išlaikymą M. po 50 Eur kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki pilnametystės. Atsakovė su šiuo dydžiu nesutiko ir nurodė galinti mokėti po 20 Eur per mėnesį, tuo tarpu atsakovas sutiko, kad iš jo būtų priteista didesnė išlaikymo suma – 200 Eur per mėnesį.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė turi du kitus nepilnamečius vaikus, o atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovė šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Byloje nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad jos pajamos siekia iki 60 Eur per mėnesį, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Atsakovas nurodė esąs bedarbis. Teismo sprendimo priėmimo metu M. amžius buvo 1 metai ir 1 mėnuo.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. amžių, sveikatos būklę ir poreikius, atsakovų darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, sprendė, kad iš atsakovės priteistinas išlaikymas M. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės; iš atsakovo priteistinas išlaikymas M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

23. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir neterminuotą motinos valdžios apribojimą pakeisti terminuotu motinos valdžios apribojimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. atsakovė M. savo noru nepaliko. Po gimdymo ji buvo grąžinta į kalėjimą, kur negalėjo auginti dukros, tačiau atsakovė nuolat domėjosi M. sveikata ir likimu per globos koordinatorę. 2024 m. birželį, pakeitus atsakovės statusą iš „suimtosios“ į „nuteistąją“, atsakovė kreipėsi į vaikų teisių apsaugos specialistus, prašydama leisti auginti M. įkalinimo įstaigoje, tačiau tai daryti atsakovei nebuvo leista. Atsakovė stengiasi būti blaivi, keisti gyvenimo būdą. Tą patvirtina pažyma iš įkalinimo įstaigos;

23.2. atsakovė nuo M. gimimo nėra padariusi nei vieno tyčinio veiksmo, dėl ko atsakovę būtų galima kaltinti vaiko nepriežiūra;

23.3. jei šiuo metu nėra galimybės atsakovei auginti M., jos motinos valdžia turėtų būti apribota terminuotai, nes pirmas lygtinis paleidimas galimas nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d.;

23.4. išėjusi į laisvę, atsakovė planuoja kreiptis į Caritą skyrių dėl socialinės pagalbos, apgyvendinimo, įsidarbinimo, pašalpų ir dokumentų tvarkymo bei tolesnio darbo su priklausomybėmis.

24. Ieškovė prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1. byloje nėra duomenų, jog artimiausiu metu atsakovės asmenybė, elgesys ar gyvenimo sąlygos pasikeis teigiamai. Dėl socialinių įgūdžių stokos ir kitų vaikų nepriežiūros atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą 2007 m. gruodžio 11 d. – 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2012 m. spalio 25 d. – 2014 m. rugsėjo 11 d.;

24.2. M. atsakovei yra trečias vaikas. Kitų dviejų vaikų atžvilgiu motinos valdžia atsakovei apribota neterminuotai. Po šių apribojimų atsakovė turėjo pakankamai laiko pakeisti gyvenimo būdą, tačiau to nedarė. Atsakovė su M. nesiekė kurti artimo emocinio ryšio, nėštumo metu vartojo narkotines medžiagas, keldama pavojų vaikui. M. gimė su naujagimio abstinencijos simptomais dėl motinos priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo (P96.1). M. buvo nustatytos ir kitos lydinčios diagnozės: per maža vaisiaus kūno masė (P05.0); kita naujagimio hipoglikemija (P70.4); laboratoriniai ŽIV dariniai (R.75).

25. Trečiasis asmuo „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1. atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę iki 2028 m. lapkričio 14 d. Ilgametė priklausomybė nuo narkotinių medžiagų (apie 15 metų) rodo, kad atsakovės gyvenimo būdas yra nesuderinamas su M. auginimu, ir šio gyvenimo būdo keitimas reikalauja ilgalaikių, kryptingų pastangų, kurių iki šiol atsakovė nedemonstravo;

25.2. 2024 m. gegužę atsakovė kreipėsi dėl nuotolinių susitikimų su M.. Buvo organizuoti 1–2 nuotoliniai per mėnesį 2024 m. birželį, liepą, rugpjūtį bei 2025 m. sausį ir balandį. Susitikimų metu atsakovė tiesiogiai su M. nebendravo, todėl M. atsakovės nepažįsta ir emocinio ryšio su ja neturi;

25.3. atsakovei 2010 m. ir 2014 m. neterminuotai apribota motinos valdžia kitų dviejų vaikų atžvilgiu, tačiau atsakovė per praėjusį laiką nesiekė pakeisti savo gyvenimo būdo ar susigrąžinti vaikų į šeimą;

25.4. besilaukdama M., atsakovė vartojo narkotines medžiagas injekciniu būdu, nesirūpino vaisiaus sveikata, todėl padarė žalą vaikui: M. gimė per mažo svorio, su mažu gliukozės kiekiu kraujyje ir naujagimių abstinencijos sindromu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

28. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus 2025 m. sausio 14 d. pažymą apie nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovės gautas pajamas, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 4 d. pažymą apie nuteistosios dalyvavimą priemonėse sveikimui nuo priklausomybės.

29. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

30. Atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl motinos valdžios apribojimo, Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus pažyma apie atsakovės gautas pajamas ir Lietuvos kalėjimų tarnybos pažyma apie atsakovės dalyvavimą priklausomybės ligų prevencijos ir sveikimo priemonėse yra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti, todėl su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai priimami.

31. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. G..

32. Atsakovė teista: 1) 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį; 2) 2008 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį; 3) 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; 4) 2013 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 5) 2014 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį; 6) 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 7) 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį; 8) 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį; 9) 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 10) 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; 11) 2024 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO esančio 2024 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1- 72-737/2024, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

33. 2024 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu atsakovei skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 14 d. Dukrą M. atsakovė pagimdė būdama suėmime.

34. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi leido paimti M. iš atsakovų. Šioje nutartyje nurodyta, kad atsakovė 13 metų vartoja narkotines medžiagas, yra infekuota ŽIV.

35. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. kovo 25 d. potvarkiu M. nuo 2024 m. kovo 19 d. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), globos vieta – budinčio globotoja namuose.

36. Ieškovė 2024 m. liepos 16 d. raštu nesutiko su atsakovės prašymu leisti atsakovei auginti M. bausmės vykdymo vietoje. 2024 m. liepos 16 d. rašte nurodyta, kad asmuo, kuris dalį laiko būna apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, negali tinkamai pasirūpinti kūdikiu; gydant priklausomybę (atsakovė nuo 2023 m. dalyvauja metadono programoje), yra didelis atkryčio pavojus; nėra duomenų, kad atsakovės gydymas yra efektyvus, kad atsakovė yra motyvuota toliau gydytis, laikytis specialistų rekomendacijų; yra pagrįstų abejonių, kad atsakovė turi nepakankamus tėvystės įgūdžius, nes dviejų vaikų atžvilgiu atsakovei yra neterminuotai apribota motinos valdžia. 2024 m. liepos 16 d. rašte taip pat nurodyta, kad šiuo metu yra nustatyta atsakovės bendravimo su M. tvarka – kartą per mėnesį yra organizuojami nuotoliniai video skambučiai, atsakovei siunčiamos M. nuotraukos, informacija apie M..

37. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią dukros M. atžvilgiu.

38. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu nusprendė neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią M. atžvilgiu, nustatęs, kad atsakovė netinkamai įgyvendino motinos valdžią M. atžvilgiu – nesikreipė gydytojų priežiūros nėštumo metu, nėštumo metu vartojo narkotines medžiagas, dėl ko M. diagnozuoti su tuo susiję sveikatos sutrikimai, atsakovė nepakeitė ankstesnio gyvenimo būdo, neteikia M. išlaikymo, atsakovės emocinis ryšys su M. nesusiformavęs, šiuo metu atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga – 2028 m. lapkričio 14 d., todėl teigiamų pokyčių atsakovės elgesyje nėra pagrindo tikėtis.

39. Atsakovė nesutinka su sprendimu neterminuotai apriboti jos motinos valdžią M. atžvilgiu. Atsakovė teigia, kad savo noru M. nepaliko, tyčinių veiksmų, susijusių su M. nepriežiūra po M. gimimo, neatliko, šiuo metu atsakovė stengiasi keisti gyvenimo būdą. Todėl, atsakovės nuomone, nėra pagrindo neterminuotai apriboti jos motinos valdžią M. atžvilgiu. Motinos valdžia turėtų būti apribota laikinai, iki atsakovė baigs atlikti laisvės atėmimo bausmę.

40. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį, tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

41. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos iš CK 3.180 straipsnio 1 dalies sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

42. CK 3.180 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

43. Atsakovė nuo 2007 m. balandžio 26 d. yra įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, atsakovei diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus bei priklausomybės sindromas.

44. Be M. atsakovė turi dar du vaikus – dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini).

45. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2- 12391/2010 atsakovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia dukros, gimusios 2007 m., atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendime konstatavo, kad atsakovė niekur nedirba, teista, vartoja narkotines medžiagas, atsisakė specialistų pagalbos auginant dukrą, neteikė dukrai išlaikymo, ja tinkamai nesirūpino, ir nėra duomenų apie galimus teigiamus atsakovės elgesio pokyčius.

46. Po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu neterminuotai apribojo atsakovės motinos valdžią dukros, gimusios 2007 m., atžvilgiu, atsakovė savo elgesio ir gyvenimo būdo nepakeitė, nesiėmė priemonių, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas, priešingai, atsakovė toliau vartojo narkotines medžiagas, nedirbo, darė nusikalstamas veikas, netinkamai naudotojo motinos valdžią (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus atžvilgiu.

47. Atsakovė 2013 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį, o 2014 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.

48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2- 4179/2014 atsakovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendime konstatavo, kad atsakovė netinkamai rūpinasi sūnumi, toliau piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis, nesigydo, nedirba.

49. Po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu atsakovei neterminuotai apribojo motinos valdžią ir sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, atsakovė vis tiek nepakeitė savo elgesio ir gyvenimo būdo, nesiėmė priemonių, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas, priešingai, atsakovė toliau vartojo narkotines medžiagas, nedirbo, darė nusikalstamas veikas.

50. Atsakovė 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

51. Atsakovė 2024 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu yra nuteista pagal BK 21 straipsnio (rengimasis padaryti nusikaltimą) 1 dalį ir 260 straipsnio (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) 3 dalį. Į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 14 d.

52. Atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra M.. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose M. diagnozuota: naujagimio abstinencijos simptomai dėl motinos priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo (P96.1); per maža vaisiaus kūno masė pagal esamą nėštumo trukmę (P05.0); kita naujagimio hipoglikemija (P70.4); specialus patikrinimas dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV); laboratoriniai žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) radiniai (R75). Tai, kad M. diagnozuoti naujagimio abstinencijos simptomai, patvirtina, jog nėštumo metu atsakovė toliau vartojo opioidines medžiagas. Opioidinių medžiagų vartojimas nėštumo metu kelia rimtą pavojų vaisiui – gali sukelti apsigimimus, raidos sutrikimus, neurologinius pažeidimus.

53. Taigi, atsakovė nuo 2007 m. vartoja narkotines medžiagas, nedirba, daro nusikalstamas veikas. Po to, kai 2010 m. atsakovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia dukros, (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, atsakovė savo elgesio ir gyvenimo būdo nepakeitė. Atsakovė nepakeitė savo elgesio ir gyvenimo būdo ir po to, kai 2014 m. atsakovei neterminuotai buvo apribota motinos valdžia sūnaus, (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė ėmėsi kokių nors pastangų pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Tai, kad atsakovė įkalinimo įstaigoje lanko su priklausomybės gydymu susijusius užsiėmimus, savaime nepatvirtina, jog atsakovė savo valia siekia iš esmės pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Tikėtina, kad atsakovė tik naudojasi įkalinimo įstaigos suteiktomis veiklomis. Nuo 2010 m., kai atsakovei pirmą kartą buvo neterminuotai apribota motinos valdžia (duomenys neskelbtini) gimusios dukros atžvilgiu, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų savo elgesiui ir gyvenimo būdui pakeisti. Todėl nėra pagrindo manyti, kad įkalinimo įstaigoje atsakovės lankomi su priklausomybės gydymu susiję užsiėmimai turės įtakos esminiam ir ilgalaikiam atsakovės elgesio ir gyvenimo būdo pasikeitimui.

54. Tėvo elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

55. Tai, kad atsakovė nuo 2007 m. vartoja narkotines medžiagas, nedirba, daro nusikalstamas veikas, nepakeitė savo elgesio ir gyvenimo būto po to, kad 2010 m. ir 2014 m. atsakovei buvo apribota motinos valdžia ankščiau gimusių vaikų atžvilgiu, laukdamasi M. vartojo narkotines medžiagas, dėl ko M. diagnozuoti naujagimio abstinencijos simptomai dėl motinos priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo (P96.1); per maža vaisiaus kūno masė pagal nėštumo trukmę (P05.0); kita naujagimio hipoglikemija (P70.4); laboratoriniai ŽIV radiniai (R75), 2024 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteista 5 metų laisvės atėmimo bausme, kurios pabaiga – 2028 m. lapkričio 14 d., sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad toks atsakovės elgesys daro/darys ypatingą žalą M. vystymuisi, ir nėra duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti.

56. Įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neterminuotai apribojo atsakovės motinos valdžią M. atžvilgiu, ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.