Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir L. R., atstovaujamų advokato Mariaus Navicko, apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir L. R. prevencinį ieškinį atsakovams K. M. ir D. M. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis statinių servitutu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovai V. R. ir L. R. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams naudotis statinio servitutu ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jie yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovai yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. 2013 m. liepos 16 d. Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. l4SK-(14.14.110.)-608, kuriuo nustatė servitutą gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui V. R. naudotis žemės sklypo dalimi vieno metro atstumu nuo gyvenamojo namo šiaurinės pastato sienos, pastato – sandėlio (pažymėta plane 4L Iž) sienos, prižiūrint, remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas neleidžia ieškovams naudotis statinio servitutu, t. y. ieškovai negali disponuoti 1 metro nuo sienos servitutu vykdant savo gyvenamojo namo remontą, kadangi atsakovas nugriauna ieškovo pastatytus pastolius, koneveikia ieškovą, sutrikdė ieškovo sveikatą, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą mesdamas į ieškovą akmenį jam esant ant pastolio. Mano, kad atsakovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises į tarnaujantį daiktą, atlieka neteisėtus veiksmus, kliudydamas ieškovams naudotis jiems suteikta servituto teise. Nurodo, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas neteko galimybės atlikti gyvenamojo namo remonto ir galimybės pilnai savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teise priklausančio statinio naudojimą, todėl daro išvadą, kad ieškovai patiria realią žalą, o atsakovas nesiekia savo teisių įgyvendinimo įstatymų nustatyta tvarka ir jas įgyvendina pažeisdamas ieškovų teises, dėl ko yra realus pavojus žalai ateityje atsirasti.Atsakovai K. M. ir D. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškovų reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad nėra sąlygų prevenciniam ieškiniui pareikšti, nes nėra įrodymų apie atsakovų ketinimą ateityje neleisti naudotis servituto teikiamomis teisėmis. Pažymėjo, kad ieškinyje nėra jokių įrodymų, kad planuojami darbai, jų pobūdis, trukmė buvo derinami su atsakovais. Mano, kad ieškovai netinkamai traktuoja kokias turi teises ir pareigas naudojantis servitutu.Dublike ieškovai nurodė, kad atsiliepimo atsikirtimai nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, nes remiamasi prieš tris metus vykusio ginčo aplinkybėmis. Ieškovai pateikė įrodymus atsakovo neteisėtiems veiksmams pagrįsti, tačiau atsakovai savo atsikirtimams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.Triplike atsakovai nurodė, kad viena konfliktinė situacija, kilusi dėl nesuderintų darbų bei išėjimo už servituto ribų statant pastolius, nesukuria sąlygų reikšti prevencinį ieškinį. Pažymėjo, kad neaišku kokia forma buvo derinti statybos darbai su atsakovais. Mano, kad atsiliepime cituota bendradarbiavimo pareiga yra aktuali ir nagrinėjant šį ginčą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu prevencinį ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovų V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atskirai po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovų K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių būsimus atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo ieškovai V. R. ir L. R., atstovaujami advokato Mariaus Navicko, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjant bylą iš esmės prioritetas buvo skirtas atsakovų, atsakovų pakviestiems liudytojų paaiškinimams. Liudytojų paaiškinimai nesusiję su įvykusiu įvykiu, nors teismas motyvuojamoje dalyje remiasi liudytojų paaiškinimais. Teismas šališkai vertino šalių pateiktus įrodymus, išimtinai rėmėsi atsakovų parodymais, nevertindamas ieškovo rašytinių įrodymų, į bylą pateikto vaizdo įrašo.Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovai ruošėsi pastatą remontuoti ar renovuoti, kadangi ieškovas tokių duomenų ir negali pateikti, nes, kad apkalti pastato sieną vėjalentėmis, apšiltinti ir uždėti lietvamzdžius projektas nereikalingas. Ieškovas pastatė pastolius, kurie reikalingi namo remonto darbams atlikti. Teigia, kad nėra teisės normos, įpareigojančios ieškovą informuoti kokiu nors būdu atsakovą apie statinio servitute planuojamus darbus. Šiam tikslui yra Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, ant kurio yra abiejų šalių parašai. Atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, kliudydamas ieškovams naudotis jiems suteikta servituto teise, dėl ko atsakovas neturi galimybės atlikti gyvenamojo namo remonto, taigi ir galimybės savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teise priklausančio statinio naudojimą, todėl ieškovai patiria realią žalą. Atsakovas savo teises įgyvendina pažeisdamas ieškovų teises, dėl ko yra realus pavojus ir ateityje žalai atsirasti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai K. M. ir D. M., atstovaujami advokato Petro Žekio, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliacinis skundas neatitinka keliamų reikalavimų apeliacinio skundo pagrindui (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes iš esmės yra prevencinio ieškinio atkartojimas. Apeliacinio skundo argumentai turi būti išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o ne remtis teismo posėdžio garso įrašo analize.Ieškovai tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde pateikė duomenis apie vienkartinį konfliktą, įvykusį servitutinėje zonoje, jokių objektyvių duomenų apie sisteminius pažeidimus ir neteisėtus veiksmus nėra. Tokie teiginiai tėra tik nepatvirtintos prielaidos ir negali būti pagrindu konstatuoti esant realios žalos ieškovams padarymo ateityje grėsmei.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nėra teisės normos, kuri įpareigotų ieškovą informuoti kokiu nors būdu atsakovą apie statinio servitute planuojamus darbus. Ieškovai pažeidė bendradarbiavimo principą neinformuodami atsakovų apie numatomus atlikti darbus, jų apimtį ir trukmę. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija; vadinasi, teise į servitutą turi būti naudojamasi sąžiningai, apsaugant savininką, kurio nuosavybės teisė ir taip jau yra apribota. Tai reiškia, kad naudojimosi žeme teisė turi būti pagrįsta bendradarbiavimo principu, žemės sklypų savininkai turi naudotis žeme jiems patogiu būdu, kiekvieno savininko teisė naudotis žemės sklypu negali paneigti ar pažeisti kito savininko tokios pat teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o tik pašalino į jo sklypą įvirtusius pastolius. Kad nebuvo ir nėra pagrindo reikšti prevencinį ieškinį, patvirtina byloje nustatytas ir apeliaciniame skunde patvirtinamas faktas, jog ieškovo pastoliai daugiau negu pusę metų stovi servitutinėje zonoje atsakovų sklype, kas savo ruožtu atima galimybę atsakovams pilnai naudotis žemės sklypu. Pagrindo prevenciniam ieškiniui pareikšti nebuvo ir todėl, kad tarnaujančio daikto savininkas nesirengė ir nesirengia daryti kokį nors fizinį poveikį servitutui ar keisti jo teisinę padėtį. Esamas teisinis reguliavimas be jokių prevencinių ieškinių užtikrina servituto turėtojo teises.Ieškovų atstovo teiginys, kad nebuvo atskleista bylos esmė, nepagrįstas, kadangi konkrečių ir motyvuotų argumentų bei įrodymų dėl to nepateikia. Bylos esmė gali būti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas suteikė galimybes teikti visus turimus įrodymus, nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, įrodymus vertino būtent taip, jog būtų pasiektas teisingumas byloje.Pagal CPK 57 straipsnio 3 dalį advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Apeliantų atstovas pridėjo teisės verstis advokato veikla liudijimą ir advokato pažymėjimą, nors Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, jog atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 62,61 kv. m., savininkai, o atsakovams bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso gretimas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio 6 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. p-237 nustatytos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) naudotojui K. M. minėto žemės sklypo ribos ir 11 punkte pažymėta, kad žemės sklypui nustatytas servitutas: (kodas 205) statinių servitutas (tarnaujantis daiktas) (14 m²) – suteikiantis teisę žemės sklypui (duomenys neskelbtini), savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m. nuo pastato sienos) remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus (e. b. l. 9-10). Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-608, nustatytas žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), statinių servitutas (kodas 205) (tarnaujantis daiktas) (14 m²) – suteikiantis teisę žemės sklypui (duomenys neskelbtini), savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m. nuo pastato sienos) remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus, pažymėtus simboliu “S” žemės sklypo plane M 1:500, parengtame pagal UAB “Kartografiniai projektai” matininko P. B. 2013 m. birželio 6 d. (e. b. l. 7-8). Ieškovai, siekdami išvengti ateityje galimai kilsiančių naujų jų teisės pažeidimų ir su tuo susijusios žalos, kreipėsi prevenciniu ieškiniu į teismą, prašydami apginti jų teises.Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos ribų, būdais, numatytais CK 1. 138 straipsnyje. Vienas iš teisės gynimo būdų – tai kelio užkirtimas teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (CK 1.138 straipsnio 3 punktas, 6. 255 straipsnio 1 dalis). Kadangi su prevenciniu ieškiniu kreipėsi į teismą servituto turėtojai (ieškovai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju reikalinga nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų turinį, t. y. ar atsakovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises į tarnaujantį daiktą, atliko neteisėtus veiksmus, kliudydamas ieškovams naudotis jiems suteikta servituto teise, ar yra grėsmė tolimesniems pažeidimams ir žalai atsirasti. Taigi byloje keliami servituto teisę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai (apeliacinio skundo dalykas).Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai servitutas nustatomas sandoriais ar administraciniais aktais, visais atvejais turi būti dėl servitutų nustatymo viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia (CK 4.124 straipsnio 3 dalis).Ginčo žemės servitutas tiek viešpataujančiam, tiek tarnaujančiam daiktui buvo nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos administraciniu aktu. Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-608 ir jį įregistravus viešame nekilnojamojo turto ir kadastro registre, nustatytas žemės sklypui, priklausančiam atsakovams žemės sklypo dalies servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę ieškovams naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė servitutu nustatytą ieškovų teisę ir ar pagrįstai pareikštas prevencinis ieškinys. Apeliaciniu skundu ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, šališkai vertino šalių pateiktus įrodymus, išimtinai rėmėsi atsakovo ir jų liudytojų parodymais, nevertindamas ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.)Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas rėmėsi iš esmės tik atsakovo paaiškinimais, kad pastoliai buvo pastatyti atsakovo sklype, išsikišę daugiau nei 1 metrą, t. y. buvo ne nustatyto servituto 1 metro pločio dalyje, kad dėl pastatytų pastolių buvo padaryta žala atsakovų želdiniams, kad nustatyto servituto ribose nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki šiol tebestovi pastoliai, atsakovai jų nelietė ir negadino, jokie statybos darbai ieškovo pastatuose nevyko ir nevyksta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šias aplinkybes patvirtino liudytojos D. P. ir A. R.. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK) 2017 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo (e. b. l. 16), iš kurio matyti, kad tarp šalių konfliktas kilo dėl pastatytų pastolių; ieškovo Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK teiktų paaiškinimų dėl 2017 m. gegužės 29 d. įvykio (e. b. l. 17-19); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 927/2017(03) (e. b. l. 27-29), iš kurios matyti, kad ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui; Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2017 m. birželio 26 d. pranešimo Nr. 30-S-26701(4.1) „Dėl pareiškimo tyrimo“ (e. b. l. 30), kuriame nurodyta, kad V. R. (ieškovas), servitutinėje žemės dalyje statydamas pastolius namo remontui (pastogių apkalimui), kitokio tikslo naudodamasis servitutu neturėjo, todėl V. R. veikoje nėra 2014 m. balandžio 22 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo pažeidimų, kad V. R. privalo pateikti namo rekonstrukcijos ar remonto darbų planus teismo sprendime nenurodyta. Minėti įrodymai patvirtina atsakovo aktyvius veiksmus, kliudančius ieškovams naudotis jiems suteikta servituto teise, kurie vertintini kaip neteisėti veiksmai, pažeidžiantys administraciniu aktu ieškovams suteiktą teisę naudotis žemės sklypo dalimi remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus, priešingai nei pirmosios instancijos teismas teigia skundžiamame teismo sprendime.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktą į bylą filmuotą vaizdo medžiagą, teigia, jog ji nepatvirtina ieškovų teiginių, kad pastoliai buvo 1 metro nuo pastato sienos atstumu, priešingai – pastoliai matomi atsakovo sklypo dalyje, kurioje yra pasodinti įvairūs želdiniai ir kuriuos atsakovas nusinešė ir išardė. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos išvada, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovų pastoliai buvo pastatyti pažeidžiant servitutu nustatytą atstumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovai, naudodamiesi nustatytu servitutu, pažeidžia atsakovų teises. Priešingai, filmuota vaizdo medžiaga patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog tarp šalių konfliktas įvyko dėl pastatytų pastolių, kad atsakovas aktyviais veiksmais kliudo ieškovams naudotis servitutu suteikta teise naudotis žemės sklypo dalimi remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus. Teisėjų kolegija pažymi, kad netgi teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad neleis ieškovui atlikti darbų (2017 m. spalio 16 d. teismo posėžio garso įrašo 37:02). Atmestinas atsakovų argumentas, kad ieškovai pažeidė bendradarbiavimo principą neinformuodami atsakovų apie numatomus atlikti darbus, jų apimtį ir trukmę, kaip nepagrįstas, kadangi atsakovams jau nuo 2013 m. liepos mėnesio, kuomet administraciniu aktu buvo nustatytas servitutas, buvo žinoma, kad ieškovai ketina atlikti gyvenamojo namo remonto/rekonstrukcijos darbus. Šiuo tikslu ir buvo nustaytas servitutas. Todėl atsakovų reikalavimas, kad ieškovai informuotų apie numatomus atlikti darbus, jų apimtį ir trukmę, yra perteklinis ir nepagrįstas. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad nuo pat servituto nustatymo tarp šalių vyksta konfliktai, susiję su ieškovų nekliudomu naudojimosi servitutu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal servituto sąvoką, servituto teisė suteikia teises ir nustato pareigas abiejų daiktų – tiek viešpataujančio, tiek tarnaujančio daikto savininkams (naudotojams). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, išardydamas ir nunešdamas ieškovų pastatytus pastolius, neatliko neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo atlikti veiksmai, ne tik pažeidžia ieškovų teisėtą teisę naudotis servitutu, bet ir prieštarauja geros moralės, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, bendro gyvenimo taisyklėms. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovai neteko galimybės savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teise priklausančio statinio naudojimą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ši faktinė padėtis reiškia, kad ieškovai nepagrindė būsimų atsakovo neteisėtų veiksmų dėl ko yra realus pavojus ateityje žalai atsirasti. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).Realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ir padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai, kuriais daroma žala. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai atsirasti. Juo reikalaujama ne padarytos žalos atlyginimo, o siekiama užkirsti kelią, kad jos ateityje neatsirastų. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Taigi šiuo atveju nebus visų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų, t. y. žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai ir kaltė taip pat nebūtini taikant prevencinio ieškinio institutą, nes gali atsirasti tik ateityje. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai. Prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Minėtame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, panašaus pobūdžio konfliktas tarp šalių jau buvo iškilęs 2014 metais, todėl šios aplinkybės gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad ieškovai ruošėsi pastatą remontuoti ar renovuoti. Iš byloje pateikto Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo nustatyta, kad ieškovui 2013 metais rekonstravus savo statinio stogą, kuris yra virš atsakovo sklypo ribų apie 91 cm, nėra ant stogo lietvamzdžių, todėl nuo stogo lyjant vanduo teka ant ieškovo sklype esančio pylimo, sutvirtinto akmenimis, dėl ko yra plaunamas gruntas ir tokiu būdu akmenys slenka žemyn (e. b. l. 20-23). Todėl labiau tikėtina, kad yra įrodytos ieškovo nurodytos aplinkybės, jog reikalinga atlikti namo remontą įrengiant lietvamzdžius, tame tarpe ir nudažant namo fasadą ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog atlikti ieškinyje nurodytiems namo remonto darbams projektas nereikalingas, todėl pateikti kitų duomenų, patvirtinančių, jog jie ruošėsi pastatą remontuoti ar renovuoti negali. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ne tik pagal tiesioginius įrodymus, kurių civilinėse bylose dažnai neįmanoma surinkti, bet ir ištyręs įrodymų visumą bei įvertinęs jų sąsajumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta duomenų apie atsakovo veiksmus, kurie teisėjų kolegijos vertinimu laikytini neteisėtais veiksmais, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė, skundžiamą sprendimą motyvavo tik atsakovų duotais paaiškinimais, kuriuos neva patvirtino liudytojų parodymai. Liudytoja D. P. parodė, jog ji nežino kokiu tikslu yra pastatytas pastolis, nuo kada ir koks servitutas yra nustatytas, kad tarp šalių vyksta konfliktas dėl pastolių (2017 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 56:44; 57:46; 58:36). Liudytoja A. R. duodama parodymus patvirtino, kad tarp šalių vyksta konfliktas dėl pastolių, nežino, kas yra servitutas, žino, kad namas yra ant ribos (2017 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:01:04; 1:03:06; 1:03:53). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo posėdyje apklausti liudytojai kaip tik patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes, kad tarp šalių konfliktas vyksta dėl pastatytų pastolių (medinių karkasų), kad atsakovai neleidžia ieškovams servitutinėje žemės sklypo dalyje pastatyti pastolių, kurie reikalingi atlikti namo remonto darbus, nepagrįstai reikalaudami, kad ieškovai sudarintų su jais remonto darbų mastą, trukmę.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę, tačiau mano, kad nėra pagrindo bylos perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi byloje yra pateikta pakankamai duomenų išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, kliudydamas ieškovams naudotis jiems suteikta servituto teise, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių būsimus atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys tenkintinas ir atsakovai įpareigotini netrukdyti ieškovams naudotis statinio servitutu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovai pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1 075,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 44), ir 1 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 88). Atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 56). Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Patenkinus ieškovų reikalavimą visiškai, iš atsakovų priteistinos 1 075,00 Eur pirmosios instancijos teisme ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 537,50 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

Ieškovai pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 75,00 žyminio mokesčio (e. b. l. 119) ir patyrė 1 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 118). Atsakovai pateikė įrodymus, kad patyrė 1 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 127). Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, iš atsakovų priteistinos 1 475,00 Eur apeliacinės instancijos teisme ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 737,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų V. R. ir L. R. ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovus K. M. ir D. M. netrukdyti atsakovams V. R. ir L. R. naudotis 2013 m. liepos 16 d. Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas priėmė sprendimu Nr. l4SK-(14.14.110.)-608, nustatytu servitutu gretimame žemės sklype, esančiame Basanavičiaus g. 12, Kretingos m., suteikiančiu teisę žemės sklypo Basanavičiaus g. 10, Kretinga, savininkams naudotis žemės sklypo dalimi vieno metro atstumu nuo gyvenamojo namo šiaurinės pastato sienos, pastato – sandėlio (pažymėta plane 4L Iž) sienos, prižiūrint, remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus.

Priteisti iš atsakovų K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atskirai po 537,50 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovų V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovų K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atskirai po 737,50 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovų V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.