- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-1649-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- I. T., J. T.
- Ieškovas
- Janinos A
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. T. ir J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Janinos A. E. ieškinį atsakovams I. T., J. T. dėl žalos atlyginimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų 4712 Lt žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovai 2003 metų rugpjūčio 7-8 dienomis nupjovė ieškovei priklausančią vielinę tvorą, pastatytą ant žemės sklypo ribos, skiriančios ieškovo ir atsakovų žemės sklypus. Tokiais veiksmais atsakovai ieškovei padarė turtinę žalą, kuri turi būti atlyginta deliktinės atsakomybės pagrindu. Nuostolių dydį nustatė specialistai, todėl pateiktos į bylą sąmatos pagrindu, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 4712 Lt ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė savavališkai pastatė ant atsakovų žemės vielinę tvorą, ši tvora yra ir šiandien, tik tvoros stulpeliai nupjauti, pati tvora nenugriuvusi, nes į ją yra įaugę krūmai. Atsakovai nurodė, jog buvo nustatyta, kad ieškovės pastatyta tvora pažeidžia atsakovams priklausančio sklypo ribą, todėl jie nupjovė šios tvoros stulpelius. Ši tvora ir šiandien yra įsiterpusi į atsakovams priklausantį žemės sklypą, todėl, net ją atstačius į pirmykštę padėti, t.y. suvirinus, ją vis tiek reikės nugriauti, nes tvora pastatyta neteisėtai ir pažeidžia atsakovų teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė ieškovei Janinai A. E. iš atsakovų I. T. ir J. T. solidariai 4712 Lt žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad ieškovės pastatyta tvora, kurios stulpelius nupjovė atsakovai, buvo pastatyta ant ieškovei priklausančio žemės sklypo. Aplinkybes, kad ieškovės pastatytos tvoros stulpelius nupjovė atsakovai, patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai, šių aplinkybių neneigia ir patys atsakovai, todėl pagal CK 6.263 str.1d. nuostatas, nustatančias, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ( veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai neteisėtais veiksmais, nupjaudami ieškovės pastatytos tvoros stulpelius, padarė jai žalą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė pateikė į bylą lokalinę sąmatą, sudarytą 2003 metais, t.y. žalos padarymo metu, kuria nustatyta, kad sugadintos tvoros atstatymo darbai kainuoja 4712 Lt ( b.l. 14-15), jokiais rašytiniais įrodymais atsakovai šios kainos nenuginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovai I. T. ir J. T. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo. Atsakovai prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba ieškinį tenkinti iš dalies, įpareigojant atsakovus žalą atlyginti natūra (sutaisyti sugadintą daiktą), arba priteisiant ieškovei 182,52 Lt žalai atlyginti. Apeliantai nurodo, kad byloje pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė bylą ir netinkamai taikė LR CK 6.281 straipsnio nuostatas. Atsakovai teisme geranoriškai sutiko suvirinti ieškovės 13 nupjautų senos tvoros stulpelių į pradinę padėtį. Atsakovai pasirinko žalą atlyginti natūra - tvoros stulpelių suvirinimą, tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovų pasiūlytas žalos atlyginimas natūra negali būti laikomas sužaloto daikto pataisymu. Atsakovai taip pat pažymi, jog ieškovė savavališkai pasistatė tvorą toje žemės vietoje, dėl kurios jau buvo kilęs ginčas, ieškovė net nepasirūpino reikiamais sutikimais, todėl statinį statė neatsakingai ir neapdairiai. Tokie ieškovės veiksmai ir buvo pagrindas žalai atsirasti, kadangi nesibaigus ginčams tvora buvo pastatyta, ir ji buvo bandyta pašalinti - nupjaunant 13 metalinių stulpelių. Tam nebuvo reikalinga jokia tvoros pašalinimo procedūra. Tuo metu buvusios nustatytos faktinės objektyvios aplinkybės patvirtino, kad atsakovų žemės sklypo dalis kur ir buvo pastatyta tvora buvo nepagrįstai užimta ieškovės. Be to, teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai nesivadovavo atsakovų pateikta lokaline sąmata bei atliktais paskaičiavimais. Lokalinėje sąmatoje aiškiai nurodyti tvoros stulpelių atstatymo darbai. Šioje sąmatoje yra įskaičiuota ir darbo sąnaudos, suvirinimo reikalingi darbai, darbo užmokesčio darbai, bei tam reikalingos medžiagos. Lokaline sąmata sudaryta 2003 metais. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ginčo šalims, visiškai neatsižvelgė į CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis. Ieškinys buvo nesudėtingas, buvo nedidelės apimties, žala gan maža, byla nebuvo sudėtinga, todėl iš atsakovų priteistos ieškovės naudai 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės, neatitinka jokių protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad prašomas atlyginti nuostolių dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, ir kad ieškovė jokiais būdais nesiekia pelnytis atsakovų sąskaita, tuo tarpu apeliantų pasiūlytas 183 litų dydžio nuostolių atlyginimas šių kriterijų neatitinka. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir jas priteisė iš apeliantų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde apeliantai iš esmės nesutinka su žalos atlyginimo būdu ir dydžiu.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl žalos atlyginimo būdo ir dydžio
Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011-05-12 sprendimu (Civilinė byla Nr. 2A-1328-275/2011), kuriuo I. T. ir J. T. ieškinys buvo atmestas ( b.l. 109-116), nustatyta, kad A. J. Ežerskienei priklausantis nuosavybės teise 0,1200ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 0101-0007-0869, savo ribomis nepažeidžia atsakovams I. T. ir J. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatavo, jog ieškovės pastatyta tvora, kurios stulpelius nupjovė atsakovai, buvo pastatyta ant ieškovei priklausančio žemės sklypo.
Apeliantai iš esmės nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas jiems priteisė atliginti žalą ne natūra, bet pinigine išraiška – 4712 Lt, bei nesutinka ir su šios priteistos žalos dydžiu.
Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai atlyginti (išskyrus atvejus, kai įstatymų ar sutarties nustatyta ribota atsakomybė) (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia, kad kiekvienu atveju žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Jeigu būtų atlyginta daugiau, negu iš tikrųjų padaryta žalos, tai pažeistų nurodytą principą, nes tokiu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų. Ne visos konkrečiu atveju padarytos žalos atlyginimas taip pat pažeistų aptariamą principą, nes nukentėjusiojo teisės nebūtų visiškai apgintos. Tam, kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis turi pareigą įrodyti jam padarytos žalos dydį (CPK 6.249 straipsnio 1 dalis).
CK 6.281 str. 1 d. nustato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.
Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovė pasirinko žalos atlyginimo būdą – visišką padarytų nuostolių atlyginimą, pagrįstai. Darydamas tokią išvadą, teismas tai reikiamai motyvavo (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 6 dalis). Be to, teismas taip pat pasisakė ir dėl ieškovės ir atsakovų pateiktų į bylą žalos paskaičiavimo dydžių, ir juos tinkamai argumentavo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei netinkamai pritaikė materialines teisės normas, nagrinėjant ginčą tarp šalių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų suma. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė patyrė šias išlaidas už advokato paslaugas: 3000 Lt ( b.l. 5), 500 Lt ( b.l. 144), 1000 Lt ( b.l. 146), 600 Lt ( b.l. 147), 400 Lt ( b.l. 175) – iš viso 5500 Lt, kurios, įvertinus bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, ruoštų procesinių dokumentų skaičių, bei vadovaujantis 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatomis, buvo sumažintos iki 3000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo manymu, ši išlaidų suma yra reali atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei byloje vykusių posėdžių skaičių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1000,00 Lt advokato išlaidoms (b.l.216).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų I. T. ir J. T. 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės Janinos A. E. naudai.