Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A. J. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu G. K. atžvilgiu pradėta teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus nutraukta nesant jo veikoje šių administracinių teisės pažeidimų sudėčių. G. K. pripažintas kaltu pagal ATPK 123 str. 2 d. ir nubaustas 43 Eur bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. ir nubaustas 29 Eur bauda, pagal ATPK 124¹ str. 8 d. ir nubaustas 8 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., jam paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 43 Eur bauda.

G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2015-02-07 apie 16.00 val. Molėtų r., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, jis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis. Automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuotojas nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono. Jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti kaip pažeidimai, numatyti ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d., pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 16, 127, 219, 222, 226 p. reikalavimus.

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas konstatavo, kad paties pažeidėjo paaiškinimu ir kita bylos medžiaga įrodyta, jog G. K. transporto priemonę vairavo jos neapdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 str. 5 d. Taip pat nustatyta, kad G. K. nepateikė automobilio techninės apžiūros talono, nors automobilio techninė apžiūra buvo atlikta, todėl jis padarė veiką, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d. Tačiau, pasak apylinkės teismo, nors nebuvo pateiktas ir automobilio registracijos liudijimas, šio dokumento G. K. neturėjo ir jo negalėjo turėti, nes automobilis 2015-02-06 buvo išregistruotas ir pažeidimo metu (2015-02-07) G. K. vairavo išregistruotą automobilį, ir jo tokie veiksmai atitinka ATPK 123 str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį.

Tačiau, apylinkės teismo nuomone, G. K. nepagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nes jo veiksmuose nėra šių teisės pažeidimo sudėties. Apylinkės teismas pažymėjo, kad atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. kilti būtina nustatyti žalos, padarytos kitų asmenų sveikatai ar turtui, faktą. Nagrinėjamu atveju žala kito asmens transporto priemonei padaryta nebuvo, todėl G. K., apgadinęs tik savo transporto priemonę, kuri buvo jo teisėtame valdyme, jam inkriminuojamo ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo nepadarė. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas taip pat nurodė, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra bei jam pranešti neįmanoma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. K. eismo įvykio metu apgadino tik savo vairuotą automobilį, kuris buvo jo teisėtame valdyme, todėl jam pareiga pranešti apie eismo įvykį nekilo, taigi G. K. nepadarė ir jam inkriminuojamo ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nutarimu G. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 123 str. 2 d., ATPK 123 str. 5 d., ATPK 124¹ str. 8 d. numatytus teisės pažeidimus ir jam atitinkamai paskirtos nuobaudos bei galutinė subendrinta nuobauda, o administracinio teisės pažeidimo byla G. K. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutraukta nesant jo veikoje šių teisės pažeidimų sudėties. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog G. K. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, mano, kad jis turėjo būti patrauktas atsakomybėn pagal minėtą straipsnį ir ATPK 128 str. 1 d., nes vairavo automobilį neturėdamas teisės, suteikiančios vairuoti šios rūšies transporto priemonės, dėl ko, siekdamas nuslėpti vairavimo faktą, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadintas G. K. vairuotas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi G. K. veika formaliai atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina įvertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2179/2009). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4. p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220. p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (LVAT nutartis byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę, nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės, su kuria G. K. nuvažiavo nuo kelio, savininkas yra V. B.. Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad minėtą automobilį V. B. pardavė A. P., o A. P. jį pardavė D. K.. Iš D. K. paaiškinimo matyti, kad automobilis priklauso G. K., jis tik dokumentuose įvardytas kaip pirkėjas, nes G. K. sandorio (pirkimo-pardavimo) metu neturėjo asmens dokumentų. Taigi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad aptariamo įvykio metu G. K. buvo faktinis transporto priemonės savininkas ir teisėtas jo valdytojas. Bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadintas tik G. K. vairuotas ir, kaip nustatyta, teisėtai valdytas automobilis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pažymėtina, kad pagal KET 222. p. – nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, poveikio. Iš to seka, kad nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (LVAT nutartys bylose Nr. N444-2508/2010, Nr. N261-3550/2010).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu būtų sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, padaryta žala aplinkai ar aplinkiniams. Taigi byloje nėra duomenų, kad kam nors, išskyrus eismo įvykyje dalyvavusį G. K. vairuotą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų padaryta žala ar eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas (išskyrus patį vairuotoją) žmogus. Todėl byloje nesant duomenų, kad eismo įvykis nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), negali būti sprendžiamas klausimas dėl G. K. atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d., ką pagrįstai skundžiamame nutarime konstatavo ir apylinkės teismas, kuris, atsižvelgęs į tai, G. K. atžvilgiu pradėtą teiseną pagal ATPK 127 str. 2 d., vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d. nuostata, nutraukė nesant jo veikoje šio teisės pažeidimo sudėties. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliaciniame skunde sutiko ir Institucija.

Pažymėtina, kad teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones neturėjimas asmeniui, sukėlusiam eismo įvykį, besąlygiškai dar nesukuria pareigos apie įvykį pranešti policijai. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 128 str. 1 d., tačiau vien šios aplinkybės buvimas, nesant KET 219.4., 220., 222. punktuose nustatytų sąlygų, besąlygiškai dar nesukuria pareigos, įvykus eismo įvykiui, apie jį pranešti policijai. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju įrodymų, kad eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4. p.), eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip du eismo dalyviai ir jie nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220. p.), eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) (222. p.), bylos medžiagoje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu G. K. apgadino tik savo paties vairuotą transporto priemonę, kuri buvo jo teisėtame valdyme, o KET nenumato pareigos pranešti policijai apie tokį eismo įvykį, kurio metu kitiems asmenims eismo įvykio metu priklausantis turtas nebuvo sugadintas, nežuvo ar nebuvo sužeistas žmogus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindo patraukti G. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. irgi nėra. Taigi apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. K. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties. Keisti šią nutarimo dalį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Institucija mano, kad G. K. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 128 str. 1 d. už transporto priemonės vairavimą neturint teisės suteikiančios vairuoti šios rūšies transporto priemonės.

Administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių numatyta ATPK 128 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-01-27 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-693/2015, išaiškinęs specialiojo subjekto sąvoką ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. normų kontekste, pažymėjo ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuotoje praktikoje nuosekliai laikytasi pozicijos, kad, kai asmenys, neturėdami teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, bet turėdami teisę vairuoti kitos kategorijos transporto priemonę, padarę ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, taip pat baudžiami ir pagal ATPK 128 str. 1 d. už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N2616791/2009, N444-2690/2010, N444-1467/2011).

Nagrinėjamoje byloje G. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, bei padarė kitus KET pažeidimus. Iš tokio G. K. pateikto kaltinimo konstrukcijos matyti, kad aplinkybė – neturėjimas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės pažeidėjui buvo inkriminuota ne kaip aprašant jo galimai padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d., o kaip specialiojo subjekto požymį jam inkriminuojamų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. normų kontekste, t. y. G. K. jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra tiesiogiai kaltinamas vairavęs automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad G. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra inkriminuotas ir KET punktas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, (draudžia KET 14 p.) bei už tai atsakomybę numatantis įstatymas (ATPK 128 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 1 d., 260 str. ir 284 str. 2 d., yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 str., yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 str.1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-248/2012).

ATPK 284 str. 2 d., nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Be to, įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo. Minėtos teisės normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardyti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismui nesuteikiama teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat nubausti asmenį padariusį administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime negali išplėsti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribų ir asmenį bausti už tokius veiksmus, kurie administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo inkriminuoti. Taigi ATPK 284 str. 2 d. nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat kaltininką pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Taip padaręs teismas pažeistų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą.

Taigi atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, aprašant G. K. padarytus teisės pažeidimus, jis nebuvo tiesiogiai kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, jam dėl to nebuvo inkriminuotas joks KET punkto pažeidimas ir ATPK straipsnis, numatantis už tai atsakomybę. Byloje nėra duomenų, kad apylinkės teismas, savo iniciatyva būtų pranešęs G. K. apie tokios galimai padarytos veikos perkvalifikavimo galimybę. Todėl atsižvelgus į tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nesprendė G. K. atsakomybės pagal ATPK 128 str. 1 d. klausimą, tokio klausimo šiuo atveju negali spręsti ir aukštesnės instancijos teismas, nes G. K. nėra suformuluoto kaltinimo galimai padarius ATPK 128 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, o sprendžiant šį klausimą būtų neleistinai peržengiamos kaltinimo ribos ir nepagrįstai suvaržoma G. K. teisė į tinkamą gynybą. Be to, aukštesnės instancijos teismui pačiam išsprendus šį klausimą, taip pat būtų atimta galimybė tokį sprendimą, manant, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, skųsti.

Tačiau pažymėtina, kad šis aukštesniojo teismo sprendimas neužkerta kelio Institucijai, manant, kad G. K. galimai padarė veiką, numatytą ATPK 128 str. 1 d., laikantis įstatyme numatytų terminų ir procedūros, surašyti jam naują administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.