Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Gasienei, gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Utenos r. apyl. teismo: 2006-11-29 pagal LR BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams; 2009-02-24 pagal BK 180 str. 1 d. ir subendrinus su 2006-11-29 nuosprendžiu, laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 2009-04-24 pagal BK 180 str. 1 d. ir subendrinus su 2009-02-24 ir 2006-11-29 nuosprendžiais laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams; 2011-02-17 pagal BK 182 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaičius suėmimo laikotarpį laikoma, kad bausmę atlikęs; 2011-08-03 pagal BK 178 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda; 2012-05-15 pagal BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbais trijų mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

Ž. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-09-04, apie 11.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, antrame aukšte, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia L. G. papurškė į veidą pipirinių dujų, tuo nukentėjusiajai L. G. dėl dešinės akies junginės ir ragenos cheminio nudeginimo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis Ž. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m., eidamas su V. M. Utenos m. susitiko nukentėjusiąją L. G., kuri jam priekaištavo dėl D. M. nuteisimo baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nukentėjęs. Vėliau jie su V. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir lipdami laiptais antrame aukšte vėl susitiko L. G., kuri pradėjo jį keikti, prasilenkdama spyrė jam, išsitraukė iš kišenės peilį ir jį atsilenkė sakydama „ateik, aš tave papjausiu“. Jis pagalvojo, kad nukentėjusioji jį puola, nes ji su peiliu kažkiek pajudėjo link jo. Jis nebelaukė ir išsitraukęs iš kišenės dujų balionėlį papurškė jai.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. A. parodė, kad L. G. laiptinėje jam vieną kartą spyrė į nugarą ir jis alkūne atsirėmė į laiptų turėklus. Tada L. G. iš kišenės išsitraukė atlenkiamą peiliuką ir pasakė „papjausiu“. Jis, bijodamas, kad ji ko nors nepadarytų, iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir juo papurškė L. G. į veidą (b.l.37, 42).

Kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusi L. G. parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėn., apie 11.30 val. ji ėjo Utenos m., o paskui ją ėjo kaltinamasis su V. M. ir ją įžeidinėjo. Ji atsisukusi pasakė „ko nori, 5000 Lt negavai ir negausi“. Vėliau (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, laiptinėje, tarp 2 ir 3 aukštų, susitiko Ž. A. ir jo draugę, jie prasilenkė. V. M. ją pastūmė. Ji pasakė ko stumdaisi ir keiksmažodį turbūt pasakė. Ji peilio neturėjo, jo nesinešioja. Ji Ž. A. nestūmė, nespardė. Jiems prasilenkiant, Ž. A. papurškė dujomis tiesiai jai į veidą. Ji bendravo su D. M., kuris yra nuteistas dėl nusikaltimo prieš Ž. A..

Ikiteisminio tyrimo metu L. G. davė analogiškus parodymus (b.l.9-10).

Liudytoja V. M. parodė, kad ji mieste eidama su Ž. A. sutiko nukentėjusiąją, kuri buvo girta ir pamačiusi Ž. A. pradėjo ant jo negražiai sakyti. Ji pyksta ant Ž. A., kad jos draugus nuteistas laisvės atėmimo bausme už jo sumušimą. Vėliau (duomenys neskelbtini) bendrabutyje lipo laiptais ir sutiko L. G., kuri pradėjo Ž. A. keikti, jį pastūmė. Nukentėjusi išsitraukė peilį, sakydama „nori, aš tave padursiu“ ir tada kaltinamasis papurškė dujomis jai į veidą. Ji L. G. nestūmė, tik sakė, kad nerėktų. Ji nežino koks atstumas buvo tarp nukentėjusios ir Ž. A., kai ji išsitraukė peilį, bet ištiesusi ranką ji galėjo jam įdurti.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. davė analogiškus parodymus (b.l.22).

L. G. konstatuoti sužalojimai: dešinės akies junginės ir ragenos cheminis nudegimas, kuris galėjo būti padarytas dirginančiomis cheminėmis medžiagomis, tame tarpe purškiant. Sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l.16).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamojo ir V. M. parodymai iš vienos pusės bei nukentėjusios parodymai iš kitos pusės vieni kitiems prieštarauja. Kaltinamasis pripažįsta papurškęs L. G. į veidą dujų, tačiau teigia tai daręs savigynos tikslu. Kaltinamojo tvirtinimu L. G. įspyrusi jam į nugarą, o paskui išsitraukusi peilį grasindama papjauti ir jis išsigandęs, kad jam ko nors nepadarytų, papurškęs dujomis. Kaltinamojo parodymus visiškai patvirtino liudytoja V. M..

Tuo tarpu nukentėjusioji visiškai priešingai apibūdino situaciją. Ji parodė, kad prasilenkiant laiptinėje V. M. ją pastūmė ar trenkė, o Ž. A. papurškė jai į veidą dujų. Ji teigia Ž. A. nespyrusi ir peiliu negrasinusi, nes peilio su savimi iš viso neturėjo ir niekada jo nesinešioja.

Iš kaltinamojo, nukentėjusios ir liudytojos V. M. parodymų matyti, kad tarp L. G. ir Ž. A. susiklostę priešiški tarpusavio santykiai. Tą pačią dieną prieš šį įvykį tarp jų buvo incidentas mieste, kurį pripažįsta abi pusės, tik kiekviena pasakoja savo versiją. Nesutarimai tarp nukentėjusios ir kaltinamojo kyla dėl to, kad pastarosios draugas D. M. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už nusikalstamą veiką, padarytą Ž. A. atžvilgiu (b.l.106-110).

Ž. A. pripažįsta papurškęs dujų nukentėjusiajai į veidą po to, kai ji jam spyrė į nugarą ir išsitraukusi peilį pagrasino papjauti. Liudytoja V. M. patvirtino tokią situaciją buvus. Jei iš tiesų nukentėjusioji buvo išsitraukusi peilį ir grasino kaltinamajam jį papjauti, tai jo gynybai panaudotas dujų balionėlis atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Šioje situacijoje buvo susidariusi būtinosios ginties būklė ir jos ribos nebuvo peržengtos (BK 28 str.).

BK 28 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis <...> nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Pagal kaltinamojo ir liudytojos V. M. parodymus, nukentėjusioji išsitraukė peilį, jį atlenkė ir žodžiais grasino papjauti kaltinamąjį. Šių asmenų parodymais nukentėjusioji nuo kaltinamojo buvo per atstumą, kad ištiesusi ranką galėtų jam įdurti peiliu. Kaltinamasis teigia pagalvojęs, kad L. G. jį puola, nes ji su peiliu kažkiek pajudėjo link jo. Jis nebelaukė ir išsitraukęs iš kišenės dujų balionėlį papurškė jai. Esant tokiai situacijai, nukentėjusios kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Kaltinamasis, nuo kėsinimosi peiliu gindamasis savigynai nešiojamu dujų balionėliu, neperžengė būtinosios ginties ribų. Jo gynyba atitiko nukentėjusios kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pagal teismų praktiką būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-524/2010, 2K-469/2010). Negalima teigti, kad kaltinamasis pats išprovokavo būtinosios ginties situaciją. Pagal Ž. A. ir V. M. parodymus, jis dujų balionėlį išsitraukė po to, kai nukentėjusioji pagrasino peiliu. Iki to momento jis dujų balionėlio nedemonstravo ir nukentėjusios neprovokavo. Be to, gatvėje vykusio konflikto, kurį pripažįsta tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, metu Ž. A. dujų balionėlio prieš L. G. žodinį išpuolį (Ž. A. ir V. M. parodymai) nenaudojo.

Kaltinamojo ir liudytojos V. M. parodymų teisingumo dėl būtinosios ginties situacijos patikrinti kitais įrodymais nėra galimybės.

Vieninteliu įrodymų šaltiniu šioje byloje yra dviejų priešingų pusių, suinteresuotų bylos baigtimi, t.y. iš vienos pusės kaltinamojo ir jo draugės liudytojos V. M., iš kitos pusės nukentėjusios parodymai.

Esant konfliktinei situacijai, nukentėjusios parodymų negalima laikyti visiškai patikimais ir tuo labiau pakankamais kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Jokių kitų objektyvių ir visiškai nešališkų įrodymų byloje nesurinkta.

Ž. A. nepagrįstai kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu, t.y. kad jis L. G. papurškė dujų, siekdamas parodyti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad kaltinamasis purškė dujomis nukentėjusiajai ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl aukščiau aptartų asmeninių priežasčių. Laiptinėje, kur įvyko incidentas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios, be jų ir liudytojos V. M. daugiau nieko nebuvo.

Traukti kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn pagal atsiradusias pasekmes, t.y. dėl L. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nėra pagrindo, nes neatmesta galimybė, kad sužalojimą kaltinamasis jai padarė neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vertinant įrodymus jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir sprendimų argumentavimu.

Objektyviai nustatyti kokia buvo įvykio situacija nėra galimybės dėl įrodymų trūkumo. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, negalima atmesti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties būklėje. Todėl jis negali būti apkaltintas tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai padarymu. Aukščiau aptarti įrodymai prieštarauja vieni kitiems ir dėl anksčiau minėtų aplinkybių jie kaip įrodymų šaltinis nepatikimi ir nepakankami nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes bei neleidžia padaryti įrodymais pagrįstą išvadą dėl kaltinamojo kaltės.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, jame išdėstytos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, nes išnaudojus visas galimybes, jų nepavyko pašalinti. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusios L. G. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujų balionėlis, saugomas Utenos apskrities VPK, sunaikintinas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303str. 5d. 1p., 304str., 305str., 307str., teismas

nusprendžia

Ž. A., remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti pagal LR BK 284 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Remiantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., L. G. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p., daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujų balionėlį, saugomą Utenos apskrities VPK, sunaikinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.