Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo O. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti butą su rūsiu, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

2. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje buvo sudaryta D. S. (S.) santuoka su K. S.. Santuokos metu buvo priimtas sprendimas įsigyti būstą (duomenys neskelbtini) mieste. Buto įsigijimas buvo inicijuotas ieškovės, siekiant turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Buto įsigijimui ieškovės mama A. S. 2016 m. rugpjūčio 10 d. pinigų dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo ieškovei 10 500 Eur sumą, buto įsigijimui. 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris, kurio pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Turto kaina buvo 29 000 Eur. 2024 m. gegužės 6 d. prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo kreiptasi į Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus. 2024 m. gegužės 7 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3547-1178/2024 buvo nustatyti trūkumai ir nustatytas 14 dienų terminas trūkumų pašalinimui. Trūkumai per nustatytą laiką nebuvo pašalinti, todėl 2024 m. liepos 15 d. nutartimi buvo nutarta prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikyti nepaduotu. Ieškovės sutuoktinis K. S. turėjo problemų su alkoholio vartojimu, todėl bendravimas buvo apsunkintas. Dėl šių priežasčių ieškovė 2024 m. gruodžio 30 d. kreipėsi ieškiniu į Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus prašydama santuoką nutraukti esant sutuoktinio kaltei. Po ieškinio pateikimo, K. S. buvo stacionarizuotas (duomenys neskelbtini). Baigus K. S. gydymą, ieškovė ir K. S. teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutikimu (civilinė byla Nr. e2-780-714/2025). 2025 m. vasario 6 d. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje numatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitenka D. S.. Laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 6 d. iki (duomenys neskelbtini) teismas neatliko procesinių veiksmų tikslu patvirtini teismui pateiktą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. (duomenys neskelbtini) K. S. nusižudė, todėl 2025 m. kovo 14 d. teismo nutartimi, civilinė byla Nr. e2-780-714/2025 buvo nutraukta. Esant aplinkybei, kad de facto D. S. ir K. S. susitarė dėl turto teisinio režimo, t. y., kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitenka D. S., tačiau šis susitarimas de jure nebuvo patvirtintas teismo sprendimu dėl K. S. mirties, todėl ieškovė yra priverta kreiptis į teismą ginčo teisena.

3. Atsakovė valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime nurodė, kad visiškai sutinka su ieškiniu. Kaip matyti iš bylos dokumentų, 2016 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutartimi A. S. padovanojo ieškovei 10 500 Eur buto pirkimui; 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis; 2025 m. vasario 6 d. santuokos nutraukimo sutartyje numatyta, kad butas atitenka ieškovei. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė pripažįsta ieškinį, tačiau bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atkreipia dėmesį į tai, kad susidariusioje situacijoje VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 10⁵ p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprieštarauja ieškinio tenkinimui, pat į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys, mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų pateiktas, turėtų būti atmestas.

4. Trečiasis asmuo O. S. taip pat nurodė sutinkanti su ieškiniu. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad D. S. ir K. S. buvo susitarę dėl santuokoje įgyto dalintino turto teisinio režimo, t. y., kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitenka D. S., o tėvui K. S. – visas jo įmonėje esantis turtas ir transporto priemonės. Tačiau šis tėvų susitarimas, kaip jai žinoma, nebuvo patvirtintas teismo sprendimu dėl K. S. mirties, todėl mama priversta kreiptis į teismą dėl pripažinimo jai nuosavybės teisės į visą butą. Gerai žino, kad tarp ieškovės D. S. ir K. S. nebuvo jokio ginčo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe. Tai patvirtina 2024 m. gegužės 6 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir 2025 m. vasario 6 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurių pagrindu K. S., savo parašu du kartus patvirtino, kad sutinka, jog ginčo butas atitektų ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Po tėvo K. S. mirties, žinodama, kad tėvai dar iki K. S. mirties pasidalino turtą ir raštu tai įtvirtino, ji atsisakė priimti mirusio tėvo palikimą, nes buvo įsitikinusi, kad vykdant abiejų tėvų susitarimą, jų valią, butas, kuriame gyvena kartu su mama D. S., atitenka mamai, o tuo pačiu užtikrinamos jos paveldėjimo teisės į mamos palikimą.

5. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini) mieste, pirkti ji panaudojo mamos padovanotus pinigus. Nors tai buvo jos butas, neregistravo kaip asmeninės nuosavybės dėl sutuoktinio – tuo metu jau gyveno santuokoje. Butu rūpinosi tik ji viena, tik ji viena mokėjo mokesčius, rūpinosi jo remontu ir priežiūra. Nusprendus nutraukti santuoką bendru sutarimu susitarė, jog šis butas atiteks jai asmeninės nuosavybės teise, o sutuoktiniui – jo turėtas verslas. Dėl sutuoktinio priklausomybės alkoholiui nepavyko ištaisyti trūkumų, kurie buvo nustatyti įvertinus jos ir sutuoktinio prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Todėl vėliau kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka. Tačiau vėliau sutuoktinis sutiko skirtis bendru sutarimu, todėl pasirašė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurioje dar kartą patvirtino, jog butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Teismui nespėjus patvirtinti šalių pateiktos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl buto pripažinimo jai asmeninės nuosavybės teise.

6. Ieškovės atstovas advokatas Piotras Orlovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir atkreipė dėmesį, jog ieškovė neprašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog dėl ieškovės sutuoktinio priklausomybės alkoholiui ieškovė buvo inicijavusi skyrybas – buvo pateiktas prašymas santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau dėl K. S. priklausomybės nebuvo galimybių pašalinti teismo nustatytų prašymo trūkumų. Vėliau ieškovė dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka. Bylos nagrinėjimo metu K. S. ir ieškovė sudarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, tačiau ji nebuvo patvirtina mirus K. S.. Abu kartus pasirašydamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis K. S. aiškiai patvirtino pripažįstantis, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste, priklauso D. S. asmeninės nuosavybės teise. Nors ši K. S. valia nebuvo teismo patvirtinta, tačiau iš keletą kartų raštu patvirtintų dokumentų akivaizdu, jog K. S. pripažino, jog butas priklauso jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad dalį buto pirkimui reikalingų lėšų buvo ieškovei padovanojo jos tėvai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog butu rūpinosi ir jį išlaikė tik ieškovė.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. S. paaiškino, kad nepamena aplinkybių kaip buvo pirktas butas, tačiau žino, jog tėvams nusprendus skirtis, tėtis sutiko, jog butas turi priklausyti mamai asmeninės nuosavybės teise, o jam – jo turėtas verslas. Žino, kad butą išlaikė ir juo rūpinosi visuomet tik mama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje buvo sudaryta D. S. (S.) santuoka su K. S.. Santuokos metu buvo priimtas sprendimas įsigyti būstą (duomenys neskelbtini) mieste. Buto įsigijimas buvo inicijuotas ieškovės, siekiant turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Buto įsigijimui ieškovės mama A. S. 2016 m. rugpjūčio 10 d. pinigų dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo ieškovei 10 500 Eur sumą, buto įsigijimui. 2016 m. rugpjūčio 11 d. sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris, kurio pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Turto kaina buvo 29 000 Eur. 2024 m. gegužės 6 d. prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo kreiptasi į Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus. 2024 m. gegužės 7 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3547-1178/2024 buvo nustatyti trūkumai ir nustatytas 14 dienų terminas trūkumų pašalinimui. Trūkumai per nustatytą laiką nebuvo pašalinti, todėl 2024 m. liepos 15 d. nutartimi buvo nutarta prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikyti nepaduotu. Ieškovės sutuoktinis K. S. turėjo problemų su alkoholio vartojimu, todėl bendravimas buvo apsunkintas. Dėl šių priežasčių ieškovė 2024 m. gruodžio 30 d. kreipėsi ieškiniu į Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus prašydama santuoką nutraukti esant sutuoktinio kaltei. Po ieškinio pateikimo, K. S. buvo stacionarizuotas (duomenys neskelbtini). Baigus K. S. gydymą, ieškovė ir K. S. teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutikimu (civilinė byla Nr. e2-780-714/2025). 2025 m. vasario 6 d. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje numatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitenka D. S.. Laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 6 d. iki (duomenys neskelbtini) teismas neatliko procesinių veiksmų tikslu patvirtini teismui pateiktą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. (duomenys neskelbtini) K. S. nusižudė, todėl 2025 m. kovo 14 d. teismo nutartimi, civilinė byla Nr. e2-780-714/2025 buvo nutraukta.

9. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą butą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovė VĮ Turto bankas sutinka su ieškiniu.

Dėl turto (ne)pripažinimo asmenine nuosavybe

10. Kaip jau minėta, atsakovė sutinka su ieškovės reikalavimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Todėl atsakovei pripažįstant ieškinį, teismas, remdamasis minėta teisės nuostata, sprendime surašys sutrumpintus motyvus.

11. Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tačiau tiek SŠK, tiek CK nustato atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

12. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

13. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

14. Kaip teisingai nurodo ieškovė, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktą). Santuokoje įgyjamo turto kainos sumokėjimas iš asmeninių lėšų yra imperatyvus reikalavimas, nurodytas įstatyme ir pripažintas kasacinio teismo praktikoje, kad užtikrintų sutuoktinių lygiateisiškumą ir apsaugotų jų turtinius interesus. Šis reikalavimas pasireiškia tuo, kad, viena vertus, sutuoktinis, sumokėdamas už turtą iš asmeninių lėšų, išreiškia ir savo valią dėl santuokoje įgyjamo turto atskirumo nuo bendro sutuoktinių turto, kita vertus, taip užtikrinamas sutuoktinių sąžiningumas jų turtiniuose santykiuose, nes ši teisinė apsauga neleidžia vienam iš sutuoktinių gauti finansinės naudos kito sutuoktinio sąskaita.

15. Teismo vertinimu, ieškovė pateikė pakankamų įrodymų, kurie leidžia teismui įsitikinti, jog butas pripažintinas jos asmenine nuosavybe. Tokią išvadą leidžia padaryti šios aplinkybės ir pateikti įrodymai:

15.1. ieškovė panaudojo 2016 m. rugpjūčio 10d. pinigų dovanojimo sutarties pagrindu gautą pinigų sumą, t. y. 10 500 Eur, butui įgyti;

15.2. likusi pinigų dalis pardavėjams buvo sumokėta grynaisiais pinigais, t. y. panaudojant ieškovės turėtas santaupas (priešingų įrodymų byloje nėra);

15.3. K. S., kaip pirkėjas, nebuvo nurodytas 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo– pardavimo sutartyje;

15.4. 2024 m. gegužės 6 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir 2025 m. vasario 6 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių K. S. savo parašu du kartus patvirtino, kad sutinka, jog butas tektų ieškovei asmeninės nuosavybės teise; Ieškovės ir K. S. išreikšta valia buvo aiški, t. y., kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka D. S.;

15.5. (duomenys neskelbtini) mirus K. S. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, ieškovė ir šalių pilnametis vaikas nutarė palikimo nepriimti. K. S. vardu yra registruota įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra vienintelis akcininkas yra K. S., tačiau dėl kito mirusiojo vardu registruoto turto nėra pareikštų reikalavimų;

15.6. trečiasis asmuo O. S. patvirtino žinojusi, jog butas priklauso tik mamai.

16. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, jog ieškovė įrodė, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas D. S. asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškinys tenkinamas.

17. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, tačiau prašymo iš atsakovės priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nereiškia.

20. Šiuo atveju teismas pažymi, jog paveldėjimo teisinių santykių bylose, VĮ Turto banko, kaip valstybės institucijos, atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų siejama su neteisėtais veiksmais – teismui pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba nustatomas valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartus civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Šiuo atveju VĮ Turto bankas byloje dalyvauja byloje imperatyvių teisės aktų pagrindu kaip galbūt bešeimininkio turto paveldėtojas ir neatliko jokių kaltų veiksmų, dėl kurių byla buvo inicijuota, todėl pagrindo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra (nebūtų).

21. Teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.