Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovei R. G. dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą po 200 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškinyje nurodė, kad Atsakovė R. G. (K.) yra mano dukra iš pirmosios santuokos. Aš šiuo metu gaunu senatvės pensiją (pridedama), mano sutuoktinis taip pat yra pensijinio amžiaus, gaunamų pajamų (vidutiniškai 68,70 eurai per mėnesį) neužtenka net elementariems poreikiams tenkinti. Nekilnojamojo turto neturiu (pridedama), mano vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: 18 metų senumo VOLVO V40 ir 12 metų senumo automobilis CITROEN C4 (pridedama). Mes su vyru gyvename draugų mums užleistame bute (duomenys neskelbtini) (draugai šiuo metu išvykę į užsienį), kito būsto, kur galėtume prisiglausti, neturime, išsinuomoti negalime dėl nepatenkinamos materialinės padėties. Be to, mums su sutuoktiniu tenka rūpintis ir neįgaliu sutuoktinio sūnumi iš pirmosios santuokos R. A. (pridedama). Manytina, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą reikalauti iš mano dukters (atsakovės) teikti man išlaikymą. Geruoju su ja susitarti nepavyksta. Atsakovė yra darbinga, dirba finansininke kažkurioje įmonėje.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad ji 5 metai jau yra pensininke, neįgalumo neturi, turi problemų su sąnariais, su širdimi. Atsakovė yra vienintelė dukra iš pirmos santuokos su K. K., su kuriuo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) metais, jų santuoka truko (duomenys neskelbtini) mėnesius. Ir nuo to laiko ji dukra-atsakove rūpinosi viena. Jos pirma santuoka iširo, nes kai ji pasijuto nėščia, ji nuvažiavo pas atsakovą į armiją, o jis sakė, kad tai vaikas ne jo, todėl tai ją įžeidė. Antrą santuoką ji sudarė su N. A. (duomenys neskelbtini) metais, santuokoje susilaukė trijų vaikų: E. A., N. A., R. A.. Visus vaikus augino iki pilnametystės, sūnus R. buvo neįgalus, buvo psichiškai nesveikas, ji jį augino iki 8 metų, po to R. lankė spec. mokyklą ir gyveno internate, po to sūnų atidavė į prieglaudą (duomenys neskelbtini). Ji sūnų lankydavo iki 14 metų. Po to sūnų lankė vis rečiau, nes sūnus darėsi agresyvus. Paskutinį kartą ji sūnų matė prieš 5-6 metus. Jai taip patarė gydytojai, kad ji atsisakytų nuo sūnaus R.. Ji atsisakydama nuo sūnaus parašė atsisakymą, kai sūnui R. buvo 14 metų ir nuo to laiko ji sūnaus pastoviai nelanko. Prašo išlaikymo iš atsakovės, nes ji (ieškovė) atsakove rūpinosi nuo mažens, visas laikas buvo skiriamas atsakovei, kuri dažnai sirgdavo, be to, atsakovė yra pirmas vaikas. Kitų vaikų neprašo išlaikymo, nes E. padeda nelabai, N. N. jai padeda. E. nėra susitvarkiusi savo gyvenimo, gyvena užsienyje, nuomoja butą, jos materialinė padėtis sunki, nežino, kokias pajamas ji gauna. Pas Dukrą E. ji buvo praeitais metais (duomenys neskelbtini), vyko kartu su sutuoktiniu automobiliu, į kelionę vyko iš lėšų gautų už jos daiktų: lempos, toršero pardavimą. N. N. jai padeda, iš reiso jis jai duoda po 200-300 Eur grynais kas 1,5-2 mėnesius. Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių atsiliepime, tai atsakovė kasmet važinėdavo į stovyklą, 8 klasėje atsakovė buvo sanatorijoje, 10-12 klasėse eidavo į diskotekas, jai buvo viskas kas geriausia – batukai, drabužiai, atsakovė važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Smurto jos atžvilgiu nebuvo. Atsakovė niekada nedarydavo valgyti, nieko namie nedarė, jos vienintelis darbas buvo išvalyti kilimus, dulkes. Po mokyklos atsakovei buvo samdomi repetitoriai, bet į aukštąjį atsakovė nestojo. Kai atsakovė baigė 12 klasių, tai gavo vairuotojo pažymėjimą, už teises ji (ieškovė) sumokėjo. Atsakovė mokėsi technikume, iš kurio ją išmetė, po to baigė Ekonominį kotedžą. Atsakovei ji surengė vestuves. Jokių priekabiavimų ar smurto iš jos ar iš jos vyro atsakovės atžvilgiu nebuvo, jokių pastatymų prie lango nebuvo, jokių atsakovės ar kitų vaikų mušimų dėl pažymių nebuvo. Su atsakove ji pastoviai nebendrauja nuo praeitų metų, nes atsakovė nenorėjo jokių santykių, iš atsakovės ji nėra gavusi jokių pasveikinimų. Jos pensija yra maža, nes dėl neįgalaus sūnaus ji negalėjo dirbti. Ji turi 20 metų su viršum darbo stažą. Tarybiniais metais ji su sutuoktiniu ėmė paskolą verslui, bet per krizę viskas žlugo. Ji gauna dabar 166,17 Eur pensiją su priedais, nekilnojamojo turto neturi, ji turi transporto priemonę Volvo ir jos vardu yra sūnaus N. A. automobilis Pikaso Citroen. Ji moka už automobilio draudimą už pusę metų 32 Eur ar 35 Eur, ji turi teises, bet nevairuoja. Ji nemano, kad visi jos vaikai turi ją išlaikyti, nes ji pati labiausia rūpinosi atsakove kaip pirmagime. Atsakovė visus argumentus apie smurtą išsigalvoja, nes nenori mokėti jai išlaikymo pinigų, nes yra be galo gobši.

Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti kaip įrodytą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu atsakovė nesutinka. Atsakovė gimė (duomenys neskelbtini) Ieškovės tėvai: motina N. A., tėvas K. K. Gimus atsakovei, tėvas atliko būtinąją karinę prievolę tarybinėje armijoje. Atsakovei yra žinoma, kad jai gimus, jos motina vedė su santuoka nesuderinamą gyvenimo būdą, dėl ko jos tėvų santuoka iširo. Santuoka tarp tėvų nutraukta 1972 . Po santuokos nutraukimo atsakovė liko gyventi su motina. Motina apytiksliai (duomenys neskelbtini) m. ištekėjo už N. A. (N. A.). Antroje ieškovės santuokoje gimė trys vaikai, dvyniai gimimo data (duomenys neskelbtini) dukra E. L. A. ir sūnus R. A., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. A. N. N. A.), pažymima kad E. A. ir N. A. yra sveiki, dirbantys asmenys ir gali savimi pasirūpinti, o R. A. yra neįgalus.

Lietuvos Respublikos CK 3.205 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo

išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. CK 3.206 straipsnio 1 dalyje

numatyta, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus

tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Taigi,

sprendžiant ginčą dėl vaikų pareigos išlaikyti tėvus, būtina nustatyti: 1) ar išlaikymo reikalaujantis

tėvas yra nedarbingas? 2) ar jam reikalinga parama? 3) ar išlaikymo reikalaujantis vienas iš tėvų

nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams.

Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ieškovė vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam atsakovui. CK 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (1 d.)? tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi

lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 str.). Taigi,

ieškovės, kaip motinos, pareigos neapsiriboja vien minimalaus išlaikymo teikimu. Ieškovės turėjo

pareigą atsakovę auklėti, prižiūrėti, ja rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jai visapusiškai vystytis.

Pažymėtina, kad vienam iš tėvų gauti iš vaiko išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad

sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šio ginčo

atveju atsakovė gyvenimui nebuvo paruošta, ja ieškovė nesirūpino, neauklėjo ir neprižiūrėjo.

Būtent šiuo pagrindu, kad ieškovė vengė pareigų atsakovei būnant nepilnamete, atsakovė atleistina nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą motiną. Nors atsakovė užaugo kartu su motina, išskyrus tai, kad motina su patėviu tenkino tik minimalius fiziologinius atsakovės poreikius, kaip maistas, rūbų nupirkimas, motina su atsakove sistemingai elgėsi žiauriai, nesudarė palankių sąlygų jai visapusiškai vystytis, neparengė savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tiek motina, tiek patėvis nuolatos nepilnametės atsakovės atžvilgiu naudojo psichologinį bei

fizinį smurtą. Atsakovei lankant ugdymo įstaigą (mokyklą), ieškovė bei jos sutuoktinis už blogesnį

pažymį atsakovę pririšdavo prie stalo, muš ė sagtimi ar viela, vadino necenzūriniais žodžiais bei

žemino jos orumą. Už menkiausią nusižengimą buvo svaidomi sunkūs daiktais į atsakovę. Priklausomai nuo gauto įvertinimo mokykloje, atsakovė jau žinodavo kiek kartų ji bus mušama.

Tai nuolatos kėlė didelį psichologinį stresą ir baimę. Atsakovės atžvilgiu smurtą naudojo ne tik motina, bet ir patėvis motinos akivaizdoje. Už prasižengimą, patėvis buvo pastatęs šeštame aukšte

koridoriuje ant palangės (langas išeina į vidinį kiemą) ir grasino išstumti pro langą. Įsikišus patėvio

motina, viskas baigėsi laimingai. Tokie ir panašūs veiksmai kartojosi nuolatos, motina juos toleravo. Dėl tokių gyvenimo sąlygų atsakovė ne kartą galvojo apie savižudybę. Taip pat pažymima, kad namuose nebuvo sudaromos mokimuisi sąlygos, kiekviena diena nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro versdavo jėga atlikti su jų verslu susijusius paruošiamuosius darbus, už prieštaravimą bausdavo diržu ar kietu daiktu žalodavo rankas, neatsižvelgdavo į mokykloje užduotus namų ruošos darbus. Vienintelis žmogus, kuris tapo artimas, baigus mokyklą yra biologinis tėvas, nes vaikystėje motiną draudė bendrauti su tėvu K. K.. Atsakovė prisimena, kai tėvas norėdavo pamatyti savo dukrą, patėvis N. A. (N. A.) sukeldavo muštynes motinai dalyvaujant. Mūsų kultūroje priimta švęsti šeimos bei metines šventes tarp šeimos narių. Atsakovė nuo vaikystės buvo ujama, nepageidaujama, per visas šventes patėvis prisigerdavo ir smurtaudavo prieš nepilnamečius vaikus. Išėjus iš namų nuo 19 metų visas šventes praleisdavo pas tetą J. A. (biologinio tėvo sesuo) arba su tėvu su kuriuo atsakovė santykius palaiko iki šiol. Taip pat pažymima, kad biologinis tėvas dukrą paremdavo piniginės lėšomis, kurio dėk a įgijo aukštąjį ekonominį universitetinį išsilavinimą. Tuo tarpu iš motinos sulaukdavo telefoninių skambučių, kelis kartus per metus, su reikalavimu geruoju mokėti pinigus už tai, kad mane užaugino, kad turiu būti jai dėkingą, kad neatidavė atsakovės į vaikų namus. Žiaurus elgesys pasireiškė ir tuo, kad patėvis nuolatos seksualiai priekabiavo. Tokie veiksmai prasidėjo atsakovei būnant 5 metų amžiaus, gali būti ir anksčiau, nes atsakovė girdėjo kaip išgėręs patėvis gyrėsi draugams. Kai atsakovei buvo 16-17 metų patėvis naktį bandė atsakovę išprievartauti, tačiau apgynė 12 metų sesuo E. A., sukeldama triukšmą ir panaudodama fizinę jėgą. Visa tai buvo žinoma ir motinai, tačiau į tai ji žiūrėjo atmestinai, nesiėmė jokių veiksmų, kad nutraukti smurtą, seksualinį priekabiavimą nepilnametės dukters atžvilgiu. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su savo vyru N. A. (N. A.) rūpinasi neįgaliuoju sūnumi R. A., kuris yra ir buvo atiduotas į (duomenys neskelbtini) globos namus. Atsakovės žiniomis, yra pasirašytas atsisakymas juo ateityje rūpintis. Šią aplinkybę gali paliudyti atsakovės sesuo E. A. t.y. ieškovės dukra, kuri nekartą yra minėjusi, kad ieškovė sakė, jog negadins dėl neįgalaus vaiko savo gyvenimo ir sveikatos. Patėvis ir motina gyveno neatsakingai, nuolatos smurtavo prieš visus nepilnamečius vaikus. Atsakovė R. G., ieškovės dukra E. A., ieškovės sūnus N. A. sulaukę pilnametystės iš karto paliko namus ir iki šios dienos priversti nuo tėvų slapstytis dėl pastovaus reikalavimo piniginių lėšų ir reikalavimo juos išlaikyti bei tenkinti jų materialines užgaidas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje 3K-3886/2003 m. yra pasisakęs, kad objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Šiuo ginčo atveju, yra pakankamai įrodymų, kad ieškovė netinkamai rūpinosi savo nepilnamete dukterimi, naudojo jos atžvilgiu psichologinį bei fizinį smurtą, toleravo seksualinį patėvio priekabiavimą, nesuteikė šeimos vertybių, neruošė dukters gyvenimui. Tokie ieškovės veiksmai traumavo atsakovę visam gyvenimui.

Dėl atsakovės turtinės padėties. Atsakovė, nežiūrint to, kad yra dirbantis asmuo, turi didelius finansinius įsipareigojimus: paskolas banke, draudimų įmokas, sūnaus lavinimo bei kitas būtinas išlaidas. Žemiau pateikiamos pagrindinės būtinosios atsakovės išlaidos: 1. Kredito sutartis Nr. 16-003156-FA: Mėnesio įmoka 460,11EUR; 2. Mėnesinė gyvybės draudimo įmoka pagal kredito sutartį Nr. 16-003156-FA – mėnesio įmoka - 46,03EUR; 3. Ligos ir nedarbo apsauga pagal kredito sutartį Nr. 16-003156-FA: Mėnesio įmoka 3,93 Eur; 4. Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. KGTD15289218: Mėnesio įmoka 13,50 Eur; 5. Vartojimo kredito sutartis Nr. 16-079392-GV: Mėnesio įmoka 98,19 Eur; 6. Ligos ir nedarbo apsauga pagal kredito sutartį Nr. 16-079392-GV: Mėnesio įmoka 13,80 EUR; 7. R. G. Pensijos draudimas, Liudijimas Nr. 71-532-089028 -65 Eur; 8. Sutartis su (duomenys neskelbtini) muzikos mokykla dėl sūnaus A. D. G. mokslų - Metinis mokestis 195,48 Eur, 16,29 eur; 9. Sūnaus A. D. G. kinų kalbos mokslai: mėnesio mokestis 100 Eur; 10. Būsto apsaugos paslaugos. Mokėjimai UAB EKSKOMISARŲ BIURAS. 13,92 Eur; 11. MetLife Towarzystwo Ubezpieczen na Zycie i Reasekuraciji gyvybės draudimo sutartis Nr.20029103, naudos gavėjas A. D. G., mėnesio įmoka 54,90 Eur. Be aukščiau minėtų išlaidų, atsakovė kas mėnesį patiria išlaidas maistui – apie 450 Eur, komunalinius mokesčius apie 180 Eur. Atsakovė gyvena Vilniaus rajone, todėl kasdien būtina naudotis transporto priemone ne tik vykimui į darbą, bet ir sūnaus nuvežimui į mokyklą bei kitas lavinimo įstaigas. Dėl šios aplinkybės patiriami nemažos išlaidos kurui – apie 220 Eur per mėnesį

Atsakovė, tam kad galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus ir tenkinti šeimos poreikius, dirba dviejose darbovietėse: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad su atsakove gyvena jos dukra iš pirmos santuokos G. R.. Ji studijuoja Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, todėl visą laiką skiria mokslams. Atsakovė dukrą išlaiko ir padeda jai susimokėti už studijas. Dėl ieškovės turtinės padėties. Ieškovė nurodo, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį yra vidutiniškai 68,70 eurai. Taip pat nurodo, kad nuosavybės teise turi transporto priemones: VOLVO V40 ir CITROEN C4. Vertinant šią aplinkybę, yra neaišku, iš kokių lėšų šios transporto priemonės išlaikomos, nes privaloma įsigyti civilinės atsakomybės draudimą, keičiantis metų laikams, keisti padangas, atlikti automobilių techninę priežiūrą, remontą. Esant šioms aplinkybės, tikėtina, kad atsakovė turi pajamų, kurių nenurodo. Taip pat ieškovė nurodo, kad jai su sutuoktiniu tenka rūpintis neįgaliu sutuoktinio sūnumi iš pirmosios santuokos R. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teiginys yra neatitinkantis faktinių aplinkybių . Visų pirma, ieškinyje klaidingai nurodytas vardas, t.y. turi būti ne R., o R.. Antra, R. A. yra ieškovės ir jos sutuoktinio sūnus. Atsakovės žiniomis, ieškovė savo sūnaus atsisakė dėl jo neįgalumo. Šią aplinkybę atsakovė patikslins vėliau. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė N. A. ir jos vyras N. A., užsiimdami verslu nuo (duomenys neskelbtini) metų, įtariama, kad slėpė nuo valstybės mokesčius, ne visas gautas pajamas apskaitydavo buhalterinėje apskaitoje, nemokėjo socialinio draudimo mokesčių, nemokėdavo komunalinių mokesčių, taip pat negrąžino iš banko gautos paskolos, nevykdė kitų finansinių įsipareigojimų, dėl ko prarado nekilnojamus daiktus. Šias aplinkybes įrodo išrašai su istorija iš nekilnojamojo turto registro. Ieškovė, kartu su sutuoktiniu, vesdama tokį gyvenimo būdą, nesukaupė senatvės pensijos, nesirūpino savo ateitimi, gyveno kitų sąskaita, todėl jos reikalavimai dėl tokio gyvenimo būdo yra amoralūs ir nepagrįsti, nes yra jos pačios kaltė dėl susidariusios situacijos.

Teismo posėdžio metu atsakovė, palaikydama atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Parodė, kad ieškovė ir jos patėvis nuolat prieš ją naudodavo psichologinį, fizinį smurtą, ieškovė niekada su ja nebendraudavo. Ieškovė ir jos sutuoktinis niekada ja nesidomėjo, kaip jos sveikata, kaip auga jos vaikas. Ji pamena, kad patėvis uždarydavo visus vaikus, o ieškovė tai toleruodavo. Patėvis prie jos priekabiavo. Kai jai buvo 9 metai, patėvis ją pastatė ant palangės ir jos vos neišmetė pro langą, nes ji neprižiūrėjo N. N. ir pastarasis prasiskėlė galvą. Apie patėvio priekabiavimą prie jos ji sakė ieškovei, ieškovė apie tai sakė patėviui, o po to jie sakydavo, kad ji (atsakovė) viską išsigalvojo. Patėvis prašydavo jos ranka masturbuoti jo lytinį organą ir ji tai darydavo, nes patėvis jai grasindavo, kad primuš, to niekas nematė. Kai jai buvo 16-17 metų, patėvis atėjo naktį į kambarį, kur ji su sese miegojo, ir atsigulė prie jos į lovą, jis lindo ranka po jos kelnaitėmis ir sesuo išgirdo jos šūksnį ir apgynė. Apie priekabiavimą patvirtins sesuo E. Ją maitindavo ir rengdavo mama, ji su mama ir patėviu kartu gyveno iki pilnametystės. Ieškovė jai duodavo kišenpinigių, o ji pati priduodavo butelius nuo grietinės, pieno. Mama leisdavo ją į stovyklas, turbūt kelialapius apmokėdavo. Kai ji buvo nepilnametė, ieškovė dirbo namuose, gamindavo dirbtines gėlytes, o ji jai padėdavo. Ji nepamena ar ieškovė eidavo į tėvų susirinkimus. Jos laisvalaikis buvo prižiūrėti neįgalų brolį, ji padėdavo broliui ir sesei daryti pamokas. Ieškovė niekada nevartojo alkoholio. Ieškovė jai vieno gimtadienio proga padovanojo lėlę, daugiau ji nepamena dovanų. Ji yra susituokusi su sutuoktiniu S. G., turi nepilnametį sūnų A. D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ buhaltere, į mėnesį gauna be mokesčių 1400 Eur ir ji tris mėnesius dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten valandinis atlygis, už pirmą mėnesį ji gavo 67 Eur, o už antrą 200 Eur. Jos vardu įregistruotas (duomenys neskelbtini) dvibutis namas, turi transporto priemonę VW Geta 2007 metų. Ji turi paėmusi kreditą iš banko 102 000 Eur namo pirkimui, kas mėnesį bankui moka po 45 Eur ir turi dar vieną vartojimo sutartį 6000 Eur sumai su Swedbanku, kas mėnesį moka po 98,95 Eur. Jos sutuoktinis dirba, kas mėnesį jo pajamos sudaro 1300 Eur į rankas be mokesčių. Butas yra jų bendra sutuoktinė nuosavybė. Kai ji buvo nepilnamete, dažnai sirgdavo plaučių uždegimu, bronchitu, mama jai pirkdavo vaistus, ją slaugydavo. Patėvis mušdavo motiną, nes motina jam neduodavo pinigų patėvio gastrolėm, vaikai gindavo ieškovę. Brolis R. buvo globos namuose, ji jį lankydavo, apie tai, kad ieškovė yra atsisakiusi sūnaus R. jai nebuvo žinoma, apie tai jai pasakė sesuo E.

Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Liudytoja Z. M. parodė, kad pažįsta atsakovę, kartu gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini), kartu gyveno jos (atsakovės) motina N., teta V.. Tada atsakovei buvo nuo 7 i ik 13 metų. Atsakovė buvo iš jos motinos N. pirmos santuokos, N. turėjo dar 3 vaikus L., K. ir R. invalidą, N. N. N.. Atsakovė buvo kaip tarnaitė, ji prižiūrėdavo mažesnius vaikus, indus plaudavo, į parduotuvę eidavo. Atsakovei nebūdavo meilės iš motinos pusės, kai patėvis mušdavo atsakovę, tai atsakovės motina negindavo. Ji kaip kaimynė viską girdėdavo, visi vaikai buvo fiziškai baudžiami, ant žirnių klupėdavo. Visi ieškovės vaikai šlapindavosi į lovą, matyt iš baimės prieš N. N.. Teta V. užuominomis kalbėjo, kad N. N. priekabiaudavo prie atsakovės, tempė į kambariuką. N. A. niekada nerūkė ir negėrė, N. N. dažnai išgerdavo. Atsakovė ir kiti vaikai buvo aprengti, apauti, buvo pamaitinti. Atsakovė padėdavo tėvams daryti dirbtines gėles. R. jai niekada nesakydavo, kad patėvis ją muša, priekabiauja, bet ji (liudytoja) gyvendavo apačioje, tai girdėdavo triukšmą ieškovės šeimoje. Policija į ieškovės namus nebuvo kviečiama. Ieškovė su vyru niekur nedirbdavo, tik gėles gamino. Atsakovę patėvis mušdavo su diržu su sagtimi, kaip mušdavo ji nematė, bet matydavo ant atsakovės sėdynės diržo su sagtimi žymes. Ji nematė, kad ieškovė atsakovę muštų, apie tai atsakovė jai nesakė. Kai atsakovė sirgdavo, ją prižiūrėdavo ieškovė.

Liudytojas K. K. parodė, kad atsakovė yra jo dukra. Atsakovės motina yra Nijolė, su kuria (duomenys neskelbtini) metais jis išsituokė, tada atsakovei buvo 4-5 metai. Kai jis išėjo į armiją, tai atsakovei tada buvo 2-3 mėnesiai, jokio pokalbio su N., kad atsakovė ne jo vaikas, nebuvo. Su N. jis išsituokė, kai jis grįžo iš armijos, N. buvo jau su kitu. Ieškovė jam neleisdavo su atsakove susitikti, tai bendravo su atsakove pas jo seserį. Atsakovė kai buvo pilnametė, jam pasakojo kad patėvis ją mušdavo, priekabiaudavo, kaip priekabiaudavo nepasakojo, jis suprato, kad patėvis atsakovę norėjo išprievartauti, sakė, kad mama jos neužstodavo. Atsakovė sakė, kad ieškovė jai liepdavo daryti gėlytes. Kaip motina ir patėvis bausdavo atsakovę, pastaroji nesakė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip nustatyta byloje, ieškovė N. A. (buvusi K.), gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ieškovė) ir atsakovė R. G. (mergautinė pavardė – K.), gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – atsakovė) yra motina ir dukra, atsakovės tėvas yra K. K..

Ieškovė kartu su N. A. (buv. A., pavardė pakeista nuo (duomenys neskelbtini), Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimas, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) yra įregistravusi santuoką (duomenys neskelbtini) rajono CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė kartu su sutuoktiniu N. A. santuokoje susilaukė trijų vaikų (ginčo dėl to nėra): E. L. A. ir sūnaus R. A., gim. (duomenys neskelbtini); sūnus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo vaikystės yra neįgalus, gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kuriam ieškovė materialinės ar kitokios paramos neteikia, jo nelanko nuo (duomenys neskelbtini); ieškovė ir jos sutuoktinis 1(duomenys neskelbtini) raštu atsisakė nuo sūnaus R. A.; (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. N. A.

Ieškovė niekur nedirba, gauna senatvės pensiją – 2018 metais – išmokėta 68,68 Eur kas mėnesį, Eur, ieškovė nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi, ieškovės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės: Volvo V40, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ir Citroen C4 Picasso, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) Ieškovės sutuoktinio N. A. nuosavybės teise nekilnojamojo/kilnojamojo turto nėra įregistruota.

Atsakovė ir jos sutuoktinis S. G. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto CMS. Atsakovė ir jos sutuoktinis S. G. turi nepilnametį sūnų A. D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi dukrą G. R., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovės ir jos sutuoktinio vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruota: 1/52 dalis žemės sklypo, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 1/52 dalis žemės sklypo, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/52 dalis žemės sklypo, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 579/1133 žemės sklypo, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), (167.45 kv.m bendro ploto), esantis (duomenys neskelbtini), kurie įkeisti „Swedbank“, AB (Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovės sutuoktinis nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Atsakovės sutuoktinio S. G. vardu įregistruota transporto priemonė KIA Sorento, valst.Nr.(duomenys neskelbtini)

Iš atsakovės pateiktų sudarytų sutarčių matyti atsakovės mokamos kas mėnesį įmokos:1. Kredito sutartis Nr. 16-003156-FA: Mėnesio įmoka 460,11EUR; 2. Mėnesinė gyvybės draudimo įmoka pagal kredito sutartį Nr. 16-003156-FA – mėnesio įmoka - 46,03EUR; 3. Ligos ir nedarbo apsauga pagal kredito sutartį Nr. 16-003156-FA: Mėnesio įmoka 3,93 Eur; 4. Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. KGTD15289218: Mėnesio įmoka 13,50 Eur; 5. Vartojimo kredito sutartis Nr. 16-079392-GV: Mėnesio įmoka 98,19 Eur; 6. Ligos ir nedarbo apsauga pagal kredito sutartį Nr. 16-079392-GV: Mėnesio įmoka 13,80 EUR; 7. R. G. Pensijos draudimas, Liudijimas Nr. 71-532-089028 -65 Eur; 8. Sutartis su (duomenys neskelbtini) muzikos mokykla dėl sūnaus A. D. G. mokslų - Metinis mokestis 195,48 Eur, 16,29 eur; 9. Sūnaus A. D. G. kinų kalbos mokslai: mėnesio mokestis 100 Eur; 10. Būsto apsaugos paslaugos. Mokėjimai UAB EKSKOMISARŲ BIURAS. 13,92 Eur; 11. MetLife Towarzystwo Ubezpieczen na Zycie i Reasekuraciji gyvybės draudimo sutartis Nr.20029103, naudos gavėjas A. D. G., mėnesio įmoka 54,90 Eur. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė nedirba, yra bedarbė, dalyvauja darbo rinkos paieškos programoje.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 3.205-3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus. CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigą privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; šios straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.205 straipsnis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo išlaikymo reikalingus tėvus. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių egzistuojant CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo nuo išlaikymo pareigos pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (LAT 2003 09 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar abejonėmis, o priešingai – paremtas bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės parodymus, jog ieškovė kaip motina atsakovės neprižiūrėjo, ja nesirūpino, kad ieškovė žinojo apie atsakovės patėvio seksualinį priekabiavimą prie atsakovės, atsakovės atžvilgiu naudojamą fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek posėdžio metu nurodė, kad aukščiau nurodytas aplinkybes galės patvirtinti atsakovės sesuo E., vienok, vėliau šį asmenį kviesti kaip liudytoją į posėdį atsisakė. Kita vertus, pati atsakovė nurodė, kad ieškovė ją rengdavo, audavo, slaugydavo, kai atsakovė sirgdavo, išleisdavo į gimtadienius, į stovyklas ir pan. Todėl remtis vien tik atsakovės parodymais apie jos atžvilgiu naudojamą smurtą, seksualinį priekabiavimą - nėra pagrindo. Be to, vargu ar galima būtų išsivaizduoti, jog atsakovės nurodytų aplinkybių atveju, ieškovė, būdama dviejų nepilnamečių dukterų motina, neskaitant N. N., žinodama apie atsakovės patėvio seksualinį priekabiavimą prie atsakovės, toleruotų tokį netinkamą patėvio elgesį ir nesiimtų jokių veiksmų jo atžvilgiu. Tai, kad atsakovė nuo vaikystės buvo pratinama prie kasdienių buities darbų atlikimo, prižiūrėdavo jaunesniuosius brolius ir seserį, nueidavo į parduotuvę, padėdavo savo motinai ir patėviui gaminti dirbtines gėles, nėra nieko smerktino. Be to, nelabai suprantama kodėl, jeigu, anot atsakovės, jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, seksualinis priekabiavimas, atsakovė apie tai neprasitarė savo tikram biologiniam tėvui K. K., su kuriuo nuolat bendravo (ir, anot liudytojo K. K., apie seksualinį priekabiavimą atsakovė jam pasakė jau būdama pilnamete)o, apie seksualinį priekabiavimą atsakovė jam pasakė jau būdama pilnamete) ar savo kaimynei liudytojai Z. M., su kuria nuolat bendraudavo. Teismas šių liudytojų parodymais nesiremia, nes šie liudytojai jokių aplinkybių apie atsakovės atžvilgiu naudojamą fizinį, psihologinį smurtą ar seksualinį priekabiavimą nematė ir žino tik iš atsakovės žodžių. Be to, niekam nėra paslaptis, jog ankstesniais laikais praktiškai kiekvienoje šeimoje nepilnamečiai vaikai buvo auklėjami „diržiuko“ pagalba.

Kaip nebūtų apmaudu, tačiau kaip matyti ne tik iš ginčo šalių procesinių dokumentų turinio, bet ir šalių elgesio posėdžių metu, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovės kaip motinos ir dukters ryšys, dėl tik ginčo šalims žinomų priežasčių, yra nutrūkęs, jokios meilės, savitarpio pagarbos šalys viena kitai nejaučia. Nagrinėjamu atveju, atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė ir jos sutuoktinis atsisakė savo neįgalaus sūnaus R., jog kažkada, turėdami verslą, patys jį sužlugdė, neturi jokios reikšmės, nes tėvų išlaikymo reikalingumo dydis turi būti įrodytas kiekvienu konkrečiu atveju.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės kas mėnesį po 200 Eur išlaikymą, nurodydama, kad atsakovė yra jos pirmagimė dukra, kuria išimtinai ieškovė rūpinosi, jog ieškovės N. N. praktiškai kas 1-2 mėnesius jai teikia po 200-300 Eur išlaikymą, jog dukra E. gyvena užsienyje, jos pačios materialinė padėtis yra prasta, todėl ji negali teikti ieškovei išlaikymo, be to, ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, jos vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, iš kurių viena yra N. N., ieškovė pragyvena iš 166,17 Eur gaunamos pensijos.

Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, atsakovei neįrodžius, jog ieškovė vengė atlikti savo motinos pareigas ar savo motinos pareigas atliko priešingai atsakovės kaip nepilnamečio vaiko interesais, įvertinus tiek vienos, tiek kitos ginčo šalies turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą, šeimyninę padėtį, atsakovės kreditorinius įsipareigojimus, mokėtinų kas mėnesį mokesčių sumą, į tai, kad atsakovė turi vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, kad ieškovė yra pensininkė, jai reikalinga parama, jog jokių įrodymų, kad ieškovę išlaiko kiti jos du pilnamečiai vaikai, ieškovė nepateikė, jog ieškovė, turi teisę kreiptis dėl išlaikymo priteisimo ir iš kitų dviejų darbingų, pilnamečių jos vaikų, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (50 proc.), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės turėtų būti priteistinos atsakovei jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas jokių duomenų į bylą nepateikta, todėl jos nepriteistinos. Valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jos neviršija nustatytų minimalių bylinėjimosi sumos (CPK 88, 93, 96, 98 str. str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 538-541 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. G., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei N. A.. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100 Eur (vieną šimtą eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.