Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiškai sudėta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta nesumokėta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams su 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir A. K. buvo suimtas posėdžių salėje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas Ž. T., tačiau apeliacinis skundas jo atžvilgiu negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 6 d. apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdydamas policijos pareigūno – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio T. M. teisėtų reikalavimų – ramiai sėdėti tarnybiniame automobilyje, kojomis smūgiavo į automobilio sėdynes bei duris, keikdamasis bei grasindamas išlipo iš tarnybinio automobilio ir pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui T. M.: grasino tuoj pat prieš jį panaudoti fizinį smurtą – tyčia užsimojo kumščiu prieš vyriausiąjį patrulį T. M., kėsindamasis suduoti pareigūnui smūgį, tačiau nukentėjusiajam T. M. pavyko smūgio išvengti.Nuteistasis A. K. skundžia šį Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, prašo suėmimą pakeisti švelnesne bausmės rūšimi.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo suėmimą pakeisti į švelnesnę bausmę, jokių aplinkybių daugiau nenurodė, o apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje jis parodė, kad labai gailisi padaręs nusikaltimą, viską prisipažįsta. Jo gynėja palaikė nuteistojo skunde nurodytą prašymą, prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirtos bausmės vykdymą atidėti.Susipažinęs su baudžiamąja byla, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, kad baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo A. K. atžvilgiu pritaikyti teisingai ir tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę – bausmę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą įstatymas numato galimas alternatyvias bausmes, t. y. asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas paskyrė bausmę sankcijos ribose.Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. K. anksčiau teistas 3 kartus, tame tarpe, ir už analogišką nusikalstamą veiką, už ką jam 2016 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymų buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis – 30 MGL dydžio bauda, kurios nuteistasis nėra sumokėjęs. Akivaizdu, kad švelnesne bausmės rūšimi nebuvo pasiekti bausmės tikslai. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis), pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nuteistasis savo skunde ar teisiamojo posėdžio metu esminių aplinkybių, dėl kurių bausmę reikėtų dar labiau švelninti, nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. sausio 5 d. pažyma Nr. NTP-7-176 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatė Loreta Daukšienė teikia antrinę teisinę pagalbą A. K.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 40,53 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, A. K. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme – netenkinti.