- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-204-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14249-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- G. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės G. J. ieškinys (kuris buvo patikslintas) atsakovui A. J. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų.
Šalies argumentai
2. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė G. J. pateikė teismui patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų – sūnaus V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters S. J., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. J. po 509 Eur ir nepilnametei dukrai S. J. po 352,13 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskiriant ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; taip pat nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: 1) porinėmis savaitėmis antradienį ir ketvirtadienį A. J. turi teisę pasiimti V. J. ir S. J. iš motinos G. J. ar mokymosi/ugdymo įstaigos, o pasibaigus bendravimo laikui vaikus parvežti į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19 val.; 2) A. J. turi teisę pasiimti V. J. ir S. J. iš G. J. neporinėmis savaitėmis šeštadienį nuo 10 val. ir parvežti į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val.; 3) A. J. turi teisę atostogauti su vaikais keturias savaites per metus, kurios gali būti skaidomas dalimis. Apie ketinimą atostogauti A. J. G. J. informuoja ne vėliau kaip prieš dvi savaites. A. J. V. J. ir S. J. iš jų gyvenamosios vietos pasiima pirmosios atostogų dienos 10 val. ir grąžina paskutinės atostogų dienos 19 val. Su dukra S. J. A. J. turi teisę atostogauti tik S. J. suėjus (duomenys neskelbtini) metams; 4) G. J. turi teisę atostogauti su vaikais keturias savaites per metus, kurios gali būti skaidomas dalimis. Apie numatomas atostogas G. J. įspėja A. J. ne vėliau kaip prieš dvi savaites, tokiu būdu nėra taikoma bendravimo tvarka nustatyta 1 p. – 2 p.; 5) A. J. turi teisę pasiimti V. J. ir S. J. iš jų gyvenamosios vietos, porinių metų Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse 18 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną iki 19 val.; 6) A. J. turi teisę pasiimti V. J. ir S. J. iš jų gyvenamosios vietos, neporinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), 10 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val.; 7) A. J. turi teisę pasiimti V. J. ir S. J. iš jų gyvenamosios vietos, porinių metų Naujųjų metų šventės dienomis (gruodžio 31 d.) 17 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio 1 d. 19 val.; 8) A. J. turi teisę pasiimti V. J. ir S. J. iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos kiekvienų neporinių metų vaikų gimtadienio dieną, priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena 10 val., o jeigu darbo diena – po vaikų mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje/darželyje, ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 9) Kiekvienų metų tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) A. J. turi teisę pasiimti V. J. ir S. J. iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val., jeigu diena nesutampa su A. J. bendravimo su V. J. ir S. J. bendru grafiku; 10) A. J. turi teisę pasiimti V. J. ir S. J. iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena – 10 val., o jeigu darbo diena – po vaikų mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje/darželyje, ir grąžinti vaikus į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; 11) Kiekvienų metų Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) bei ieškovės gimimo dieną (duomenys neskelbtini), V. J. ir S. J. švenčia su mama, nepriklausomai, ar ši diena sutampa su A. J. bendravimo su V. J. ir S. J. grafiku; 12) Vaiko (-ų) ligos atvejais sergantį vaiką (-us) lyginiais mėnesiais prižiūri G. J., nelyginiais – A. J.; 13) G. J. arba A. J. komandiruotės darbo reikalais atveju, vaikus prižiūri kitas tėvas. Suinteresuotas tėvas iki išvykimo į komandiruotę kitam tėvui taip pat privalo pristatyti komandiruotę patvirtinantį įrodymą.
3. Nurodė, kad vaikai yra itin jauno amžiaus, labai prisirišę prie motinos, kuri jais rūpinasi, slaugo, auklėja ir ugdo, atsakovui darbo reikalais dažnai tenka vykti į komandiruotes, taip pat atsakovas visai nesidomi bendrais vaikų auginimo aspektais, vaikų ugdymu, atsakovui patinka pasidžiaugti vaikais, tačiau kai jie suserga, atsakovas visada vaikus atveda ir palieka ieškovei, nors pagal šalių susitarimą tuo metu vaikai turi būti pas jį. Nepilnamečio sūnaus V. J. išlaikymui kas mėnesį skiriama apie 1 105 Eur suma, o nepilnametės dukros S. J. – apie 790 Eur suma. Atsakovas turi gerai apmokamą darbą ir kiekvieną mėnesį jo alga siekia apie 3 000 Eur, ieškovė nuo 2023 m. gegužės 12 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamos pajamos kas mėnesį yra apie 1 600 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į prašymą prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškovės ieškinys paremtas vien prielaidomis, jos subjektyviais išvedžiojimais ir deklaratyviais (net šmeižikiškais) teiginiais, nepagrįstais jokiais įrodymais. Neegzistuoja pati pirma laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas. Atsakovas visada vykdė ir tebevykdo savo pareigas vaikams, jais nuolat rūpinasi, kruopščiai vykdo ir vykdys institucijų teikiamas rekomendacijas bei nurodymus ir nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Šalims ėmus nesutarti, ieškovei pakeitus šalių bendro buto spynas ir jam neturint raktų bei negalint pateikti pas vaikus, nuo 2023 m. pavasario kilo poreikis nusistatyti vaikų priežiūros ir rūpinimosi jais tvarką. Namas, kuriame gyvena atsakovas ir kuriame yra deklaruota vaikų gyvenamoji vieta, yra apie 1,5 km iki vaikų darželio (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovė šiuo metu su vaikais gyvena šalių bendrame bute (duomenys neskelbtini) (4,1 km arba 57 min. pėsčiomis iki vaikų darželio (duomenys neskelbtini)Sūnui pradėjus eiti į mokyklą, jam yra žymiai patogiau gyventi pas tėtį (atsakovą). Ieškovės darbo laikas yra iki 17.00 val., o grįžimas po darbo iki vaiko mokyklos piko valandomis užima daugiau nei 30 min., todėl ieškovei praktiškai nebūtų galimybių pasiimti sūnų iš mokyklos iki 17 val. (iki tada vaikai turi būti pasiimti iš mokyklos). Atsakovas neprieštarautų, jog dukros laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškovės siūlymas dėl pabendravimo savaitės darbo dienomis reiškia, kad atsakovas turės teisę tik pasiimti vaikus iš darželio ir atvežti juos ieškovei, tačiau tai neatitiks vaikų interesų, o ir realiai neužtikrins atsakovui teisės bendrauti su vaikais. Būtų protinga leisti dukrai nakvoti tik pas motiną (ieškovę) iki dukrai sueis 3 metai.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti užtikrinamas brolio ir sesers ryšys, todėl tikslinga nustatyti laikinąją abiejų vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Atsižvelgiant į faktinę vaikų gyvenamąją vietą, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į esamą situaciją, Tarnyba sutinka su atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybe dėl stabilumo vaikų gyvenime užtikrinimo santuokos nutraukimo procese, todėl, Tarnybos nuomone, tikslinga nustatyti atsakovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką, tačiau siekiant, kad abu vaikai kartu praleistų daugiau laiko su tėvu, galėtų būti nustatyta ir platesnė S. laikina bendravimo su atsakovu tvarka. Dėl laikino išlaikymo, Tarnybos vertinimu, labiau V. ir S. interesus atitiktų ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir:
6.1 nustatė nepilnamečių vaikų V. J. ir S. J. laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove) G. J. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;
6.2 priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui V. J. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 306 Eur nuo prašymo pateikimo dienos (2023 m. rugsėjo 29 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo;
6.3 priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui S. J. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 306 Eur nuo prašymo pateikimo dienos (2023 m. rugsėjo 29 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo;
6.4 paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;
6.5 nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:
a) Tėvas A. J. turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais V. J. ir S. J. darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jų buvimo vietos ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val. į vaikų gyvenamąją vietą pas motiną ar į kitą su vaikų motina sutartą vietą;
b) Tėvas A. J. turi teisę, kad vaikas V. per bendravimo darbo dienomis laikotarpiu nakvotų pas tėvą iš antradienio į trečiadienį, ir (ar) iš ketvirtadienio į penktadienį, jeigu šalių sūnus išreikš tokį norą tėvui ir sutars su tėvu. Apie tai vaikų tėvas nedelsiant informuoja vaikų motiną, tuomet vaikas V. nakvoja pas tėvą iš antradienio į trečiadienį, ir (ar) iš ketvirtadienio į penktadienį, taip pat tėvas turi pasirūpinti vaiko nuvežimu kitą dieną į ugdymo įstaigą. Kai vaikas nakvoja darbo dienomis (iš antradienio į trečiadienį ir (ar) iš ketvirtadienio į penktadienį) tuomet netaikomas bendravimo tvarkos 1 punktas dėl vaiko grąžinimo per nurodytą laiką ir grąžinimo vietos tą pačią dieną;
c) Tėvas A. J. turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais V. J. ir S. J. kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas vaikus šeštadienį nuo 10:00 val. iki 10:30 val. iš vaikų motinos gyvenamosios vietos ar kitos su motinos sutartos vietos ir grąžindamas vaikus tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val. į vaikų gyvenamąją vietą pas motiną ar į kitą su vaikų motina sutartą vietą;
d) Tėvas A. J. turi teisę praleisti su vaikais kiekvienų nelyginių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), pasiimdamas vaikus tą dieną iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. iki 10:30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) nuo 19:00 val. iki 20:00 val.;
e) Tėvas A. J. turi teisę praleisti su vaikais kiekvienų lyginių metų Naujųjų metų šventes dienomis (gruodžio 31 d.), pasiimdamas vaikus tą dieną iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. iki 17:30 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. nuo 19:00 val. iki 20:00 val.;
f) Tėvas A. J. turi teisę paimti vaikus iš jų ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jų buvimo vietos kiekvienų nelyginių metų vaikų gimtadienio dieną, priklausomai nuo savaitės dienos, jeigu ta diena yra ne darbo diena (nuo 10:00 val. iki 10:30 val.), o jeigu darbo diena – po vaikų mokslų ar ugdymo dienos pabaigos mokykloje/darželyje, ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19:00 iki 20:00 val.);
g) Nustatyti, kad tėvas A. J. apie negalėjimą bendrauti su vaiku šioje tvarkoje numatytais laikais, privalo informuoti (el. paštu, sms žinutėmis ar kitų elektroninio ryšio priemonių pagalba) vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku (-ais) pradžios, o susidarius ypač nepalankioms aplinkybėmis (jau praėjus 2 kalendorinių dienų terminui) turi apie šias aplinkybes informuoti vaikų motiną iš karto nedelsiant, kai tik turi galimybę informuoti. Informuojant apie neatvykimą, kartu turi būti nurodyta aiški neatvykimo priežastis (pvz., nelaimė, avarija, trauma ir pan.);
h) Tėvas A. J. turi teisę atostogauti su vaikais keturias savaites per metus, kurios gali būti skaidomos dalimis. Apie ketinimą atostogauti A. J. informuoja G. J. ne vėliau kaip prieš dvi savaites. A. J. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos rytą (nuo 10:00 val. iki 10:30 val.) ir grąžina paskutinės atostogų dienos vakarą (nuo 19:00 val. iki 20:00 val.) į vaikų gyvenamąją vietą pas motiną ar į kitą su vaikų motina sutartą vietą; Motina G. J. turi teisę atostogauti su vaikais keturias savaites per metus, kurios gali būti skaidomos dalimis. Apie numatomas atostogas G. J. įspėja A. J. ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Tokiu būdu nėra taikoma bendravimo tvarka numatyta 1-3 punktuose;
i) Nustatyti, kad tėvas A. J. turi teisę netrukdomai ne mažiau 15 minučių bendrauti su vaikais telefonu/elektroninių ryšių priemonėmis kas dieną. Bendravimas su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis neturi prieštarauti vaiko dienos režimui ir interesams (jeigu pats vaikas nurodo, kad pavargo ir nebenorėtų bendrauti ne mažiau 15 minučių su tėvu, tuomet bendravimas gali būti ir trumpesnis priklausomai nuo vaiko nuomonės bendravimo metu). Vaikų motina turi užtikrinti vaikų tėvui galimybę telefonu/elektroninių ryšių priemonėmis susisiekti su vaikais, nedrausti, netrukdyti ir sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu, panaudojant išmaniąsias technologijas;
j) Ligų atvejais, vaiku rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį nustatyta laikinoji vaikų gyvenamoji vieta. Vaikui (-ams) susirgus būnant pas tėvą, arba įvykus nelaimingam atsitikimui, A. J. įpareigojamas pranešti G. J. nedelsiant ir šalys kartu įsipareigoja spręsti dėl tolesnių veiksmų, apsaugojančių vaiko (-ų) sveikatą, nesutarus, tuomet tėvas slaugo vaiką (-us) per savo bendravimo laikotarpį;
k) Ginčo šalys gali susitarti tarpusavyje ir dėl kitokio bendravimo, nesusitarus – bendraujama kaip nustatyta teismo.
7. Nurodė, kad kadangi atsakovas neteikia prieštaravimų dėl dukros S. gyvenamosios vietos (šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra, tarp jų ir dėl laikinos gyvenamosios vietos), todėl tikslinga nustatyti šalių dukros S. J. laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su ieškove. Preliminariai vertinant bylos duomenis dėl vaikų interesų, atsižvelgiant į Tarnybos išvadoje suformuluotą poziciją, t. y. jog šiuo atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti užtikrinamas brolio ir sesers ryšys, todėl tikslinga nustatyti laikinąją abiejų vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Abu tėvai turi pakankamai gerą ryšį su sūnumi (ir pats vaikas, Tarnybos specialistams yra nurodęs, jog vertina abu tėvus vienodai, patinka bendravimas su abiem tėvais), abiem tėvams rūpi vaikai. Vaikai yra ypač jauno amžiaus, panašaus amžiaus, nėra tarp vaikų didelio amžiaus skirtumo, todėl laikinas sesers ir brolio atskyrimas taipogi gali padaryti ir žalos jų tarpusavio santykiams (tą pažymėjo ir Tarnyba išvadoje). Teismas tenkino ir ieškovės prašymą dėl laikinos sūnaus V. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti šalių sūnaus V. laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su ieškove.
Šalies argumentai
8. Ieškovės prašomas priteisti laikinas išlaikymas (po 509 Eur kas mėnesį nepilnamečiui sūnui ir 352,13 Eur dukrai), yra ženkliai didesnis nei teismų praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje nustatytą orientacinį išlaikymo vaiko būtiniems poreikiams patenkinti dydį ir tai, kad šis dydis greitu metu (už šiek tiek daugiau negu už mėnesio) dar padidės (orientacinis išlaikymo dydis nuo 2024 m. nusimato abiem tėvams apie 355 Eur (išlaikymą teikiant lygiomis dalimis), įskaičius vaiko pinigus apie 306 Eur), taip pat į tai, kad visos abejonės vertinamos vaiko naudai, atsižvelgus į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas dar gali užtrukti (šalims neradus taikaus sprendimo), preliminariai įvertinus nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius bei tai, kad abi ginčo šalys gauna nuolatines pajamas, sprendė, jog nagrinėjamu atveju, ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo A. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. J. ir nepilnametei dukrai S. J. periodinėmis išmokomis tenkinamas iš dalies, t. y. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisiama po 306 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo prašymo pateikimo dienos (2023 m. rugsėjo 29 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje (dar neišsiaiškinus visų aplinkybių iš esmės, o tik preliminariai vertinant bylos aplinkybes ir duomenis, Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes), kartu teismui esant aktyviam tokio pobūdžio byloje, taip pat atsižvelgus į abiejų šalių pasiūlymus, tikslinga prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje tenkinti tik iš dalies, kartu atsižvelgus į atsakovo siūlymus ir siekiant įvesti konkretumą į bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas A. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį dėl atsakovo A. J. laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išdėstyti šią tvarką pagal atsakovo siūlomą variantą.
11. Nurodo, kad teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, neatsižvelgė į skirtingą vaikų amžių, skirtingus jų poreikius, taip sukurdamas papildomus neaiškumus bei prielaidas konfliktinėms situacijoms tarp šalių. Teismas nustatė, kad atsakovas privalo paimti iš ugdymo įstaigos abu vaikus ir juos abu grąžinti motinai nuo 19 iki 20 val., tokio tvarkos punkto tiksliai įgyvendinti praktiškai nėra galimybių, kadangi vaikai yra skirtingo amžiaus ir poreikių. Antradieniais ir ketvirtadieniais (nuo 17:15) V. vyksta futbolo treniruotės, į kurias vaiką veža tėvas, todėl iš esmės nėra fizinių galimybių tuo pat metu iš ugdymo įstaigos (ar kitos vietos) paimti dar ir dukrą S.. Jei dukra būtų paimta šiomis dienomis iš darželio ir V. su vėlavimais nuvežtas į treniruotę, dukra maždaug 2 valandas turėtų laukti su tėvu šaltoje, mažiems vaikams nepritaikytoje patalpoje. Pavasarį ir rudenį S. apskritai reiktų laukti lauke, net ir esant nepalankioms oro sąlygoms. Ieškovė dirba iki 17:00 val. ir realiai nespėja paimti abiejų vaikų taip, kad V. spėtų į treniruotę 17:15 val. Atsakovas antradieniais ir ketvirtadieniais neturėtų iš ugdymo įstaigos paiminėti ir dukros S. S. kol kas yra labai maža, po darželio turėtų laukti šaltoje patalpoje, kol V. baigsis treniruotė, po to nevažiuotų nakvoti pas tėvą, o būtų grąžinama motinai. Atsakovas siūlo ir pageidauja, kad vaikai būtų grąžinami laiku nuo 17:00 iki 18:00 val., kadangi jiems bus reikalingas papildomas laikas pasiruošti kitos savaitės darželiui, išsimaudyti, pavakarieniauti. Be to, pati ieškovė nurodo, kad vaikai nuo 17:30 iki 18 :00 val. jau būna išvargę ir išalkę. Paėmimo laiką tikslinga pusvalandžiu pavėlinti, nes pagal susiklosčiusią praktiką ieškovė 10:00-10:30 dar nebūna suruošusi vaikų perdavimui (pusryčiai, aprengimas ir t.t.). Atitinkamai vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikai Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu turėtų būti pakoreguoti. Atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktinės situacijos dėl tų pačių aplinkybių skirtingo vertinimo, norėtų maksimaliai tiksliai apibrėžti savo, o ir ieškovės teises ir pareigas. Dėl šios priežasties, kalbant apie aiškias atsakovo neatvykimo paimti vaikus priežastis reiktų įtraukti tokias priežastis, kaip komandiruotė, privalomas darbo susitikimas, atsakovo liga.
12. Siekiant sureguliuoti neaiškias situacijas, atsakovas siūlytų pakeisti tvarkos nuostatą ir išdėstyti ją taip: „Ligų atvejais, vaiku rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį nustatyta gyvenamoji vieta. Vaikams susirgus arba įvykus nelaimingam atsitikimui būnant pas tėvą, A. J. apie tai privalo pranešti G. J. nedelsiant ir šalys kartu įsipareigoja spręsti dėl tolesnių veiksmų, apsaugojančių vaiko (-ų) sveikatą; nesutarus šiuo klausimu vaiką slaugo tėvas, tačiau ne ilgiau, nei teismo nustatytą bendravimo laikotarpį. Apie vaiko ligą A. J. privalo įspėti G. J. iki 7:00 val. darbo dienomis (nedarbo dienomis atitinkamai iki 10:00) ir iki 7:30 val. (nedarbo dienomis iki 11:00 val.) atvežti vaiką nuolatinei slaugai kol vaikas visiškai pasveiks motinai G. J., o pastaroji privalo užtikrinti, kad vaikai būtų laiku ir sklandžiai paimti slaugai.“
Atsiliepimas
13. Ieškovė G. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė nesutinka su teiginiu, kad atsakovas praktiškai negalėtų paimti iš ugdymo įstaigos abiejų vaikų antradieniais ir ketvirtadieniais ir kad tai neatitiktų dukros S. interesų, nes jai reikėtų laukti, kol baigtųsi V. treniruotė. Iki šiol, turėdamas visas galimybes matytis su antru savo vaiku dukra S., atsakovas sugalvodavo begales pasiteisinimų, kodėl jis to daryti negali. Tiek šalių sūnus V., tiek dukra S. lanko tą patį darželį, todėl atsakovas galėtų antradienį ir ketvirtadienį pasiimti abu vaikus. Atsakovas galėtų padėti dukrai S. apsirengti tam, kad jis su vaikais galėtų greičiau išeiti iš darželio. Patalpos, kuriose reikia laukti treniruočių pabaigos, yra šildomos, kadangi ten treniruojasi vaikai. Ieškovės nuomone, 17:15 val. nuvežęs į futbolo treniruotę sūnų V. atsakovas galėtų bendrauti su dukra S.. Netoli stadiono, kur vyksta futbolo treniruotės, yra žaidimų aikštelė, kurioje su S. galima žaisti laukiant brolio. Atsakovas tiesiog bando ieškoti priežasties, kodėl nepasiimti savo antro vaiko, dukters. Ieškovė neprieštarautų, jog abu vaikai bendravimo darbo dienomis laikotarpiu nakvotų pas tėvą iš antradienio į trečiadienį, ir (ar) iš ketvirtadienio į penktadienį. Dukra verkia tik tada, kai atsakovas iš ieškovės namų pasiima tik sūnų. Atsakovas turi galimybę pats planuoti savo darbo laiką, t. y. atsakovas galėtų anksčiau pradėti dirbti ir atitinkamai anksčiau išeiti iš darbo. Atsakovo nurodomus laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimus atsakovas siekia įtvirtinti vadovaudamasis ne šalių nepilnamečių vaikų, o savo interesais, patogumu. Šalims gyvenant atskirai ieškovė tik vieną ar du kartus buvo nespėjusi laiku suruošti vaikų, todėl tai nėra pateisinimas trumpinti atsakovo bendravimo su vaikais laiką.
14. Atsakovas nenori pasirūpinti, kad vaikai pavakarieniautų būdami su juo. Atsakovas dukrą dažniausiai nuveža savo tėvams, kurie būna su S., kai tuo tarpu atsakovas su sūnumi važiuoja pramogauti, į sūnaus draugų gimtadienius ir pan. Jeigu ieškovei dėl darbo reikėtų išvykti į komandiruotę, ji neturėtų kam palikti vaikų. Atsakovas atskiruoju skundu siekia, kad galėtų neatvykti paimti vaikų dėl tokių priežasčių, kaip komandiruotė, privalomas darbo susitikimas, atsakovo liga, tokiu būdu atsakovas taiko dvigubus standartus, t. y. atsakovas dėl komandiruotes, privalomo darbo susitikimo, savo ligos gali nebūti su vaikais, tuo tarpu ieškovė negalėtų išvykti į komandiruotę darbo reikalais, nes neturėtų kam palikti prižiūrėti vaikų. Dėl vaikų dažno sirgimo ieškovė nuo 2023 m. lapkričio 27 d. neteko darbo, dirbti iš namų ieškovei būtų labai sudėtinga, nes S. dėl mažo amžiaus reikalauja daug dėmesio. Kai ieškovė serga, ji vis tiek turi paimti vaikus iš darželio, todėl ieškovė sutiktų, jog atsakovas galėtų neatvykti paimti vaikų, jeigu jis gulėtų ligoninėje arba pateiktų įrodymą, kad tikrai išvyksta į komandiruotę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, dalies dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, teisėtumo patikrinimas.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
18. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiais vaikais. Atsakovas su nustatyta laikina bendravimo tvarka nesutinka dalyje, kurioje teismas nustatė, kad atsakovas privalo paimti iš ugdymo įstaigos abu vaikus ir juos abu grąžinti motinai nuo 19 iki 20 val. Atsakovas teigia, kad antradieniais ir ketvirtadieniais (nuo 17:15) sūnui vyksta futbolo treniruotės, į kurias vaiką veža tėvas, todėl iš esmės jis neturi fizinių galimybių tuo pat metu iš ugdymo įstaigos paimti dar ir dukrą S., be to jei dukra būtų paimta, ji maždaug 2 valandas turėtų laukti su tėvu šaltoje, mažiems vaikams nepritaikytoje patalpoje. Tarnyba teiktoje išvadoje nurodė, kad siekiant, kad abu vaikai kartu praleistų daugiau laiko su tėvu, galėtų būti nustatyta ir platesnė dukters S. laikina bendravimo su atsakovu tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek atsakovo sūnus, tiek ir dukra lanko tą patį darželį, todėl abiejų vaikų paėmimas iš darželio antradieniais ir ketvirtadieniais yra lengvai įgyvendinamas. Taip pat, kaip pagrįstai byloje nurodė ieškovė, atsakovas, nuvežęs sūnų į futbolo treniruotę, laiką laukiant kol treniruotė pasibaigs, gali skirti bendravimui su šalių nepilnamete dukra. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra yra dviejų metų amžiaus, yra stipriau prisirišusi prie ieškovės, nei atsakovo, todėl, teismo vertinimu, šis laikas laukiant, kol sūnui pasibaigs futbolo treniruotė, gali būti išnaudojamas stiprinant atsakovo ir nepilnametės dukters tarpusavio ryšį.
20. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, kadangi jo manymu yra reikalinga koreguoti atsakovo vaikų paėmimo ir grąžinimo laikus. Atsakovo teigimu, vaikai turi būti grąžinami laiku nuo 17:00 iki 18:00 val., kadangi jiems bus reikalingas papildomas laikas pasiruošti kitos savaitės darželiui, išsimaudyti, pavakarieniauti, o paėmimo laikas turi būti pusvalandžiu pavėlintas, nes pagal susiklosčiusią praktiką ieškovė 10:00-10:30 val. dar nebūna suruošusi vaikų perdavimui. Teismo vertinimu, toks apelianto siekis pavėlinti paėmimo laiką ir paankstinti vaikų grąžinimo laiką yra siekis trumpinti atsakovo bendravimo su vaikais laiką ir yra reiškiamas ne vaikų interesais. Atsakovas, siekdamas trumpinti jo praleidžiamą laiką su vaikais, siekia daugiau atsakomybės perkelti ieškovei, tai yra siekia, kad vaikai vakarieniautų ne su atsakovu, bet su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendravimo tvarka su vaikais yra ne tik teisė, bet ir pareiga, o bendravimas su vaikais turi būti kiek įmanomai maksimalus. Tarnyba nurodė, kad siekis yra tai, kad abu vaikai kartu praleistų daugiau laiko su tėvu.
21. Atsakovas taip pat siekia pakeisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos dalį dėl vaikų ligų, nurodo, kad jis siekia sureguliuoti neaiškias situacijas. Ieškovės teigimu, ji siekia, kad bendravimo su vaikais tvarka jų ligos metu būtų nustatyta kitokia, jog vaiko (-ų) ligos atvejais sergantį vaiką (-us) lyginiais mėnesiais prižiūrėtų ieškovė, nelyginiais – atsakovas. Iš šalių pozicijos matyti, jog tarp šalių yra nesutarimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos vaikų ligos atvejais ir šalių komandiruočių metu. Teismo vertinimu, esant šalių nesutarimui, pirmosios instancijos teismas išsamiai vertins šalių argumentus ir spręs dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo išnagrinėjant bylą iš esmės, šiuo metu taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kuri neprieštarautų vaikų interesams. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka vaikų ligos atvejams yra aiški, apibrėžta, atitinkanti vaikų interesus, o šalių nurodomus argumentus teismas vertins nagrinėdamas bylą iš esmės. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra pagrįsta, teisinga, atsitinkanti nepilnamečių vaikų interesus, todėl ją keisti pagal atsakovo nurodytus pageidavimus nėra pagrindo.
22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo A. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.