Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės „Turto bankas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Gintas Badikonis ir uždaroji akcinė bendrovė „Conlex“.

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymus, kuriais skolininkė A. S. vykdomosiose bylose Nr. 0040/08/03827 ir Nr. 0040/07/03309 pakeista nauju skolininku valstybe, kuriai atstovauja VĮ „Turto bankas“. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas atlieka A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei procedūras. Pareiškėjas nesutinka su antstolio atliktu skolininko pakeitimu, nes, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2009 m. sausio 19 d., tačiau skolininkės turto areštas vykdomojoje byloje Nr. 0040/07/03309 išviešintas tik 2017 m. spalio 10 d. Taip pat antstolis 2004 m. kovo 10 d. areštavo skolininkės turtą vadovaudamasis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo vykdomaisiais raštais. Praėjus 9 metams po skolininkės mirties įregistruotas turto arešto patikslinimas, nurodant, kad areštas taikomas ir vykdomojoje byloje Nr. 0040/08/03827. Vykdomojoje byloje Nr. 0040/08/03827 vykdomojo dokumento išdavimo data 2008 m. lapkričio 4 d., todėl antstoliui areštavus skolininkės turtą 2004 m. kovo 10 d., areštas negalėjo būti išviešintas ir vykdomojoje byloje Nr. 0040/08/03827, o turto arešto akto pakeitimas atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą naikinamąjį terminą. Pareiškėjo nuomone, vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkės, ir faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusio skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese. Nei antstolis, nei išieškotojas po skolininkės mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje ir kitais Civiliniame kodekse nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais, todėl darytina išvada, kad kreditoriaus reikalavimai nebuvo išviešinti, kreditorius nėra pareiškęs savo reikalavimo CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais, todėl antstolio patvarkymai skolininko pakeitimo naikintini.

Suinteresuotas asmuo antstolis G. Badikonis 2019 m. spalio 7 d. patvarkymu skundo netenkino (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Antstolis pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą. Antstolių informacinės sistemos (AIS) nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400, 23 punktas nustato, kad AIS duomenų gavėjai yra, be kita ko, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Anot antstolio, vykdomųjų bylų informacija AIS apie skolų išieškojimą išviešinta 2007 m. lapkričio 6 d. ir 2008 m. gruodžio 1 d. 2008 m. gruodžio 3 d. antstolis raštu Nr. 0040/08/03827-GP1 kreipėsi į Vilniaus miesto 15-ajį notaro biurą informuodamas apie skolos faktą ir prašydamas pateikti informaciją apie teisių ir pareigų paveldėtojus. Notarė 2008 m. gruodžio 16 d. raštu informavo, kad dėl mirusiosios turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Anot antstolio, CK 5.63 straipsnyje nustatyta informavimo tvarka pažeista nebuvo ir informacija apie antstolio kreipimąsi būsimam paveldėtojui buvo žinoma. Po skolininkės mirties praėjus daugiau nei trims mėnesiams, antstolis 2013 m. spalio 1 d. raštu informavo valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančią Valstybinę mokesčių inspekciją dėl skolininko mirties ir galimo palikimo perėjimo valstybei, taip pat pranešdamas apie mirusio skolininko kreditorius. Antstolio teigimu, nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad valstybei, priėmusiai palikimą, buvo žinoma, jog palikėja turėjo skolų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka, informacija apie išieškojimo apimtis buvo išviešinta AIS, kurios duomenų gavėju yra ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Pareiškėjas pateikė papildomų paaiškinimų, kad AIS išviešinama informacija nepakankama konstatuoti, kad valstybei per trijų mėnesių terminą buvo pranešta apie reikalavimus vykdomosiose bylose. Anot pareiškėjo, AIS nėra valstybės registras, pareiškėjas nėra nurodytos sistemos naudotojas ir turi galimybę matyti informaciją tik tose bylose, kuriose yra proceso dalyvis, todėl antstolio teiginiai, susiję su informacijos išviešinimu nurodytoje sistemoje, laikytini nepagrįstais.

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Nagrinėjamu atveju skolininkė A. S. mirė (duomenys neskelbtini) skolininkės turto areštas vykdomojoje byloje Nr. 0040/07/03309 išsiviešintas tik 2017 m. spalio 10 d., o vėliau atliktas turto arešto akto patikslinimas, nurodant, kad turto areštas taikomas ir vykdomojoje byloje Nr. 0040/08/03827. Taigi abiem atvejais turto areštas atliktas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą (b. l. 12-15). Duomenų, kad kreditorius būtų kitokiu būdu pareiškęs įpėdiniui reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, ar jam šis terminas būtų atnaujintas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), byloje nėra. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybei (institucijai, kuri atstovauja valstybei paveldėjimo santykiuose) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorių UAB „Conlex“ ir jo atitinkamo dydžio reikalavimus, o tuo pačiu – kad mirusi skolininkė vykdymo procese galėjo būti pakeista jos turtą paveldėjusia valstybe. Pažymėtina, kad antstolio kreipimaisi į notarą pateikti duomenis apie įpėdinius, ar pranešimas Valstybinei mokesčių inspekcijai apie tai, kad neatsirado įpedinių, nelaikytini kreditoriaus reikalavimo pareiškimu ar tinkamu išviešinimu apie kreditorius CK 5.63 straipsnio prasme. Be to, antstolis neįrodė, kad duomenys apie nurodyto kreditoriaus reikalavimus valstybei buvo prieinami ir AIS, kai ši institucija nėra vykdymo proceso šalis. Remiantis nurodytais motyvais, pareiškėjo skundas tenkinamas ir antstolio 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymai panaikinami (CPK 510, 513 straipsniai).

Skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio Ginto Badikonio 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymus, kuriais skolininkė A. S. vykdomosiose bylose Nr. 0040/08/03827 ir Nr. 0040/07/03309 pakeista nauju skolininku Lietuvos valstybe, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.