Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei ir Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam V. K., jo gynėjai advokatei Janinai Argustaitei, nukentėjusiajai M. N., jos atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, civilinio atsakovo AB ,,Autrolis“ atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui, civilinio atsakovo AAS ,,Gjensidige Baltic“ atstovams Živilei Pacelienei ir Valentinui Anzelmui Kebliui, civilinio atsakovo UADB ,,Ergo Lietuva“ atstovui Juliui Sakalauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Kaune, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „Autrolis“ vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir 144 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2011-12-21 apie 11.50 val. Kaune, vairuodamas troleibusą ,,Škoda 14TR“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdamas važiuoti iš stotelės kryptimi nuo Žemaičių g. link Utenos g. ties Savanorių prospekto 124-uoju namu („Aukštaičių“ stotelė) pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu dėl ko kliudė bei sužalojo nespėjusią įlipti į troleibusą pėsčiąją M. N., kuriai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 3 d.

V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, jog viskas vyko kaip įprastai, atidirbęs pamainą 14-ojo maršruto troleibusu, pridavė troleibusą, grįžo namo ir tuomet apie 15 val. telefonu iš tyrėjos sužinojo, jog sužalojo žmogų. Niekaip negali suprasti, kaip jis galėjo tai padaryti troleibusu, t.y. sužaloti dešinę, o ne kairę koją. Troleibuse ir prie stotelės buvo žmonių, todėl turėjo kas nors matyti. Į troleibusą žmonės lipa pro priekines duris. Tuo metu buvo apie 11.50 val., t.y. ne piko metas, jis niekur nevėlavo. Troleibuso duris uždarė pasižiūrėjęs ir įsitikinęs, kad keleiviai sulipo. Tada uždarė duris, įjungė posūkį ir nuvažiavo nuo sustojimo. Visada pradeda važiuoti tik tuomet, kai prie priekinių durų nėra žmonių. Mano, jog galėjo sužaloti tik priekiniu, tačiau jokiu būdu ne užpakaliniu ratu. Be to, troleibuso platūs dvigubi ratai, todėl neaišku, kodėl nebuvo sužalota nukentėjusiosios pėda. Nesupranta, kaip jis tokį nusikaltimą galėjo padaryti, turi labai daug praktikos, moko kitus vairuoti. Vairuoja margą troleibusą, toks troleibusas Kauno mieste yra vienas. Kai uždarė priekines duris, vidurinės ir galinės durys jau buvo uždarytos. Pradėdamas važiuoti, matė prie Žemaičių sankryžos stovėjusi troleibusą ,,Soliaris“. Pagal grafiką stotelėje turėjo būti 11.47, o buvo 11.45, todėl niekur neskubėjo. Kai keleiviai beldžiasi, jei nori įlipti, girdisi gerai, nes troleibuso kabinos atviros. Sužaloto žmogaus nepaliktų. Tą kartą, atvažiavęs į stotelę atidarė visas duris, nes dienos metu toje stotelėje visada būna daug žmonių. Kai neliko išlipančių, visas duris uždarė. Per priekines duris sulipo žmonės, įsitikino, kad nėra žmonių ir važiavo. Dar kartą į vidurines ir galines duris nežiūrėjo, nes tuo metu žiūri į transportą, kurį turi praleisti prieš pradedant važiuoti, tačiau pasižiūrį į dešinį veidrodėlį, pro kurį mato tik priekines duris. Salono veidrodis skirtas matyti galines ir vidurines duris, dešinys veidrodis – priekines duris.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltę neigia, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Tačiau ištyrus teismui pateiktus įrodymus nustatyta, jog V. K. atvažiavus į troleibusų stotelę, sužalotos nukentėjusiosios ten nebuvo. Liudytoja G. N., kuri važiavo kitu troleibusu paskui V. K. vairuojamą troleibusą, kategoriškai nurodė, jog nukentėjusiąją gulinčią pamatė ties ta vietą, kur buvo sustojęs priešais važiavęs, t.y. V. K. vairuojamas, troleibusas. Kitų automobilių tuo metu stotelėje nebuvo sustoję. Todėl akivaizdu, jog M. N. pakliuvo būtent po V. K. vairuojamo troleibuso ratais. Nors kaltinamasis ir civilinio atsakovo AB ,,Autrolis“ atstovas bandė įtikinti teismą, jog toks sužalojimas negalėjo būti padarytas užpakaliniais troleibuso ratais, tačiau išklausius nukentėjusiąją gydžiusį ir operavusį gydytoją, ekspertes L. K. ir L. L., teismas daro kategorišką išvadą, jog objektyvių duomenų, jog nukentėjusiajai padarytas sužalojimas negalėjo atsirasti nurodytu būdu – nėra, jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti sukentėjusiosios sužalojimo mechanizmu – nėra. Tiek ekspertė L. L., tiek nukentėjusiąją gydęs gydytojas nurodė, jog sužalojimai kojoje buvo geometriškai didesniame plote. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos G. N. parodymais, kur ji teigė, jog važiavo paskui 14-ojo maršruto troleibusą (ką patvirtina ir AB ,,Autrolio“ raštas, jog šis troleibusas į stotelę atvyko po 14-ojo maršruto troleibuso), ir troleibusui nuvažiavus matė nukentėjusiąją ant kelio. Jeigu nukentėjusioji būtų sužalota iki tol, kol V. K. vairuojamas troleibusas atvažiavo į stotelę – V. K. būtų matęs nukentėjusiąją ir nebūtų galėjęs sustoti toje vietoje. Jeigu nukentėjusioji būtų buvusi sužalota kito automobilio (ne 14-ojo maršruto troleibuso), tai būtų mačiusi liudytoja G. N., važiavusi paskui, tačiau ji kategoriškai nurodė, jog nukentėjusiąją pamatė nuvažiavus V. K. vairuojamam troleibusui, o šios liudytojos parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis, vairuodamas troleibusą ir pajudėdamas iš sustojimo vietos, prieš tai turėjo reikiamai įsitikinti, jog tai daryti saugu, t. y. vadovautis KET 106 reikalavimais, kur numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Nors kaltinamasis teigia, jog jis pradėjo važiuoti tik tuomet kai įvykdė visus šiuos KET reikalavimus, t.y. pažiūrėjo į veidrodėlį ir nukentėjusiosios nematė, tai nešalina V. K. baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamasis privalėjo būti itin atidus, įsitikinti, jog įlipančių keleivių nėra ir tik tada pradėti važiuoti. Būtent dėl to, jog nukentėjusioji prarado pusiausvyrą dėl pajudėjusio troleibuso ir nugriuvo buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis, o padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas kilo dėl troleibuso ratais pervažiuotos nukentėjusiosios kojos. Taigi, V. K. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jis nenumatė, kad dėl jo veikimo – sprendimo pajudėti iš vietos, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal įvykio situaciją ir kaltinamojo asmenines savybes (turi ilgametį vairuotojo stažą) turėjo ir galėjo tai numatyti. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tokios aplinkybės visiškai atitinka BK 281 straipsnio 3 dalies dispoziciją, todėl V. K. veika kvalifikuota teisingai.

V. K. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Nuo nusikaltimo padarymo praėjus beveik dvejiems metams naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, jis anksčiau nebaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi šeimą, dirba AB „Autrolis“ vairuotoju. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai nurodant, jog jis yra sąžiningas, pareigingas, draugiškas, puikiai sutariantis su kolegomis ir mėgstamas kolektyvo darbuotojas, dirbantis įmonėje nuo 1975 m. birželio 2 d. (2 t., 22 b.l.)

Kaltinamasis nepripažino padaręs nusikaltimą, kritiškai savo elgesio nevertina, nukentėjusiosios neatsiprašė, pagalbos jai gydantis neteikia. Įvertinus visas šias aplinkybes, V. K. skirtina Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis. Įvertinus tai, jog V. K. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, per beveik dvejus metus naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, dirba, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtini teismo įpareigojimai. Atsižvelgiant į tai, jog V. K. vairuotoju dirba ilgą laiką (beveik 40 metų), yra nejauno amžiaus, todėl, įvertinus tai, jog susirasti kitą darbą jam būtų itin sudėtinga, V. K. netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi paskirta laisvės atėmimo, kad ir atidėjus jos vykdymą, yra pakankama ir užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BB 144 str. 1 d.

Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo. Nusikaltimas, numatytas BK 144 straipsnyje, laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę tai padaryti.

Iš teismui pateiktų įrodymų darytina išvada, jog jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog V. K. matė ir suprato, jog troleibusu pervažiavo nukentėjusiajai koją, t.y. sužalojo nukentėjusiąją – nėra. Priešingai, nustatyta, jog V. K. nematė nukentėjusiosios ir iš įvykio vietos nuvažiavo nematęs, jog sužalojo M. N.. Duomenų, jog kokiu nors būdu jam buvo pranešta apie įvykusį autoįvykį – nėra. Kai sužalotą nukentėjusiąją pastebėjo liudytoja G. N., V. K. vairuojamas troleibusas jau buvo nuvažiavęs, pats V. K. perdavė troleibusą 13 val. 45 min. porininkei (1 t., 14 b.l.), būdamas įsitikinęs, jog jokio eismo įvykio nesukėlė. Tokias pačias aplinkybes V. K. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu ir tai paneigiančių duomenų teismui nepateikta. Esant šioms aplinkybėms, nenustačius, jog V. K. nukentėjusiajai pagalbos nesuteikė matydamas ir suprasdamas, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį – nėra, t.y. V. K. veikoje nėra veikos, numatytos LR BK 144 str. subjektyvinės pusės – tyčios. Todėl V. K. pagal LR BK 144 str. išteisintinas jam nepadarius šios veikos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji M. N. pareiškė 100 000 litų civilinį ieškinį.

Nors ieškinyje nurodyta, jog prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala, tačiau nei pačiame ieškinyje, nei jo prieduose nėra nurodyta, kokio dydžio turtinė žala prašome priteisi (nenurodyta turėtos išlaidos bei nepateikti įrodymai), todėl laikytina, jog ieškinys dėl turtinės žalos nepareikštas.

Gauti ADB ,,ERGO Lietuva“ rašytiniai paaiškinimai, kur nurodoma, jog atsižvelgiant į draudikui nurodytas eismo įvykio aplinkybes bei apdraustojo asmens pranešimą bei vadovaujantis LR TVCAPD įstatymo 19 str. 2 d. nuostata, kad jei žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, draudimo išmokos šiuo metu nėra išmokėtos, tačiau draudžiamojo įvykio administravimo metu buvo surinkta dalis draudimo išmokų dydžiui nustatyti reikšmingos informacijos, kuria remianti šiuo metu yra apskaičiuotos pagrįstos draudimo išmokos, kurios būtų mokamos nustačius V. K. civilinę atsakomybę, t.y. atsižvelgiant į nukentėjusiajai eismo įvykiu sveikatai sukeltas sunkias pasekmes būtų mokama visa LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatyta 8 632,00 Lt neturtinės žalos draudimo išmokos suma (1 t., 132-132 b.l.).

Taip pat gautas civilinio atsakovo AAS ,,Gjensidige Baltic“ prašymas, kuriame nurodoma, kad eismo įvykio metu padaryta žala nustatoma ir atlyginama remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau TPVCAPDĮ), kurio 11 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10), nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 2500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos). Tačiau AAS ,,Gjensidige Baltic“ kaip AB ,Autrolis“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo prievolė atlyginti žalą galėtų kilti tik tada jeigu TPVCAPDĮ 11 str. nurodytų sumų nepakaktų turtinei ir neturtinei žalai atlygini. Tačiau atsakovas mano, kad reikalaujama suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, žala asmeniui padaryta netyčia, atsitiktinai, neturint specialaus tikslo pakenti, todėl turėtų būti mažintina (1 t., 143-144 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu AAS ,,Gjensidige Baltic“ atstovas nurodė, jog reikalavimas iš bendrovės atlyginti žalą yra nepagrįstas, kadangi M. N. negali būti laikoma troleibuso keleive, nes ji sužalota buvo ne įlipimo metu, o iki įlipomo į troleibusą metu.

Civilinio atsakovo AB ,,Autrolis“ atstovas nurodė, jog AAS ,,Gjensidige Baltic“ civilinė atsakomybė turi būti taikoma, kadangi, jeigu teismas pripažins kaltinime nurodytas aplinkybes įrodytomis, akivaizdu, jog M. N. turi būti traktuojama kaip troleibuso keleivė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ( BPK 109 str.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Byloje nustatyta, kad dėl V. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai M. N. buvo sužalota koja. Iš teismui pateiktų dokumentų (specialisto išvados) matyti, jog 2011-12-21 M. N. skubos tvarka stacionarizuota operaciniam gydymui, tą pačią dieną operuota, reponuotas blauzdikaulis, atlikta osteosintezė išorinės fiksacijos aparatu. Pooperaciniu laikotarpiu žaizda šlapiavo, išryškėjo autodermotransplantanto nekrozė,, dešinės blauzdos raumenų flegmona ir išeminė nekrozė. 2012 01 10 operuota, atlikta dešinės blauzdos amputacija viršutiniame trečdalyje (1 t., 39-40, 101, 10103 b.l.); Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus vedėjo 2012 03 08 sprendimu Nr. 63-14-259 M. N. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis nuo 2012 03 01 iki 2013 02 21, todėl jai nustatyta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, techninės pagalbos priemonės (1 t., 155 b.l.), taip pat nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (1 t., 161 b.l.). Taip pat neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus pažymoje Nr. SPP-2 Nr. 0162142 nurodyta, jog M. N. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis iki 2013 02 21 (1 t., 162 b.l.). Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė stiprų fizinį skausmą, tiek iš karto po eismo įvykio, tiek operacijų ir po jų metu. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, šiuo metu negali niekur nueiti ir tinkamai savimi pasirūpinti bei apsitarnauti, jai negrįžtamai apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Ji neteko 30 procentų bendrojo darbingumo. Nukentėjusioji, nors ir senyvo amžiaus, tačiau iki traumos gyveno aktyvų gyvenimą, pati save apsitarnaudavo, padėdavo sergančiai seseriai, o jai tapus neįgalia, atsirado priklausomybė nuo aplinkinių, nebegali vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, t.y. iš esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis V. K. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajai sužalojimų, dvasinių išgyvenimų. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, visuomeninę transporto priemonę vairavo neįsitikinęs, kad yra saugu. Šiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė sunkias pasekmes – buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką (LAT nutartis Nr. 2K-193/2012, 2K-351/2009, 2K-368/2010) teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 45000 litų. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą.

Šioje byloje į procesą civiliniais atsakovais įtraukti AB „Autrolis“, UADB ,,ERGO Lietuva“ ir AAS ,,Gjensidige Baltik“.

Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (išmoka). Kaltinamasis V. K. eismo įvykį sukėlė vykdydamas darbines pareigas, vairuodamas darbdaviui AB „Autrolis“ priklausantį troleibusą, kuris buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimu.

Civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ apskaičiavo ir įsipareigojo nukentėjusiajai sumokėti visą LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatytą, t.y. 8632,00 Lt išmoką neturtinei žalai atlyginti, jeigu V. K. bus pripažintas kaltu.

Įvertinus tai, jog pripažinus V. K. kaltu įsipareigojo nukentėjusiajai sumokėti 8 632,00 litų neturtinei žalai atlyginti (1 t., 132 b.l.), laikytina, jog neatlyginta suma lieka 36368 litų.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K-207/2009 civilinėje byloje yra pasisakęs, kad draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo) išmoka, todėl akivaizdu, kad likusią žalos dalį privalėtų atlyginti apdraustasis bei asmuo atsakingas už žalos padarymą.

Kaip nustatyta, V. K. vairavo darbo metu darbo reikalais AB „Autrolis“ priklausantį troleibusą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Tačiau darbdavys, t.y. AB ,,Autrolis“ savo atsakomybę 2010 12 27 sutartimi apdraudė, todėl nukentėjusiajai padarytą žalą turi atlyginti draudimo bendrovė.

Teisiamojo posėdžio metu pateikta 2010 12 27 pasirašyta draudimo sutartis tarp AB ,,Autrolis“ ir AAS ,,Gjensidige Baltic“. Šioje sutartyje papildomose sąlygose nurodyta, jog draudžiama draudėjo veikla – keleivių pervežimas troleibusais Kauno mieste ir priemiestyje (...), draudimo apsauga galioja nuostoliam, kurie padaromi tretiesiems asmenims asmenų įlipimo į/ išlipimo iš transporto priemonių metu (1 t. 150 b.l.). Numatyta, jog neturtinei žalai nustatomas išmokos limitas bendros draudimo sumos ribose vienam įvykiui ir visam sutarties galiojimo laikotarpiui 300 000 Lt.

Nors AAS ,,Gjensidige Baltic“ atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sužalojimą nukentėjusioji patyrė ne įlipimo metu, o prieš įlipant (atstovas citavo M. N. rašytą prašymą, kuriame ji nurodė, kad ,,prieš lipant užsidarė durys, aš nespėjau įlipti...“), tačiau ištyrus teismui pateiktus įrodymus, akivaizdu, jog M. N. ketino įlipti į troleibusą, į jį neįlipo tik dėl to, jog troleibuso durys užsidarė ir ji nespėjo to padaryti. Be to, draudimo liudijime serija VL Nr. 019456, papildomose sąlygose nurodyta, jog draudimo apsauga galioja tretiesiems asmenims asmenų įlipimo į/ išlipimo iš transporto priemonių metu (1 t., 150 b.l.), todėl teigti, jog M. N. sužalojimo atveju AAS ,,Gjensidige Baltic“ draudimo apsauga negalioja – nėra jokio įstatyminio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms nustatytos neturtinės žalos dalis, viršijanti UADB ,,Ergo Lietuva“ paskaičiuotą išmoką neturtinei žalai atlyginti, priteistina iš AAS ,,Gjensidiege Baltic“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str., 303 str. 1 d. 4 d., 305- 307 str.,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. K. atsiprašyti nukentėjusiosios M. N..

Pagal LR BK 144 str. 1 d. V. K. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

V. K. paskirtą, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyv. vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti M. N. 8632,00 (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du) litus iš UADB ,,ERGO Lietuva“ neturtinei žalai atlyginti ir 36 368 (trisdešimt šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis) litus iš AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.