Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės GNSB „Pajūrio miestelis“ ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui J. M. dėl skolos už bendro naudojimo objektų priežiūrą, eksploataciją ir išlaikymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovo 359,48 EUR skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 359,48 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 365 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei, priteisti iš atsakovo 5 EUR pašto išlaidų valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovui 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus - sumokėti žyminio mokesčio dalį. Teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, o ir be to, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo pagrįstai nustatė terminą trūkumams šalinti, konstatavęs, jog apeliantas nėra sumokėjęs viso žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.

11. Reikalavimas sumokėti žyminį mokestį – tai viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1–11 punktais. Už apeliacinius skundus mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama CPK 80 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo CPK straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

12. Pirmiausia, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, teigia, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 8,10 EUR, o ne kaip nustatė pirmosios instancijos teismas - 15 EUR. Todėl apeliantas neturi pareigos sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies. Su apelianto argumentais nesutinkama.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, pirmiausia pažymi, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu visa apimtimi (nutarties 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, o apeliantas apeliaciniu skundu reiškia reikalavimus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmetant, arba perduodant ginčą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, jog apeliantas su teikiamu apeliaciniu skundu pateikė akcinės bendrovės Swedbank 2021 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 27, kuriuo apelianto atstovas sumokėjo 8,10 EUR žyminį mokestį.

14. Nagrinėjamu atveju ieškiniu yra pareikšti turtiniai reikalavimai - ieškovė pateikė reikalavimus priteisti iš atsakovo skolą už bendro naudojimo objektų priežiūrą, eksploataciją ir išlaikymą. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos, tai yra iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. Už apeliacinius skundus mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama CPK 80 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).

15. Teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nepagrįstais laiko apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį. Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos, tai yra iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. CPK 80 straipsnio 7 dalis numato, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas ginčiją pirmosios instancijos teismo sprendimą visą apimtimi, į tai, kad minimalus mokėtinas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra 20 EUR, į tai, kad apeliacinis skundas teikiamas elektroninėmis ryšių priemonėmis, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą primokėti trūkstamą 6,90 EUR žyminį mokestį, nes minimali mokėtina suma šiuo atveju yra 15 EUR.

16. Antra, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Su apelianto argumentais nesutinkama.

17. CPK 83 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be šioje teisės normoje įvardintų konkrečių atvejų, joje taip pat nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo) 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi pažymėtina, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas atleidžia bendrijas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne visose bylose, o tik tose, kuriose reikalavimai yra susiję su bendrijos veikla (Vilniaus apygardos teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-827-798/2015).

18. Nagrinėjamu atveju byloje pareikšti reikalavimai, ne dėl bendrijos veiklos ginčijant bendrijos valdybos priimtus sprendimus ar kitų daugiabučių namų savininkų bendrijos veikloje atliktų veiksmų teisėtumo, o pareikštas bendrijos turtinis reikalavimas - priteisti skolą už bendro naudojimo objektų priežiūrą, eksploataciją ir išlaikymą, todėl ginčas byloje yra ne dėl bendrijos veiklos ir žyminis mokestis turi būti mokamas pagal ieškinyje reiškiamus reikalavimus ir šiuo atveju apeliantas turi sumokėti likusią 6,90 EUR žyminio mokesčio dalį, už teikiamą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo.

19. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino byloje esančius duomenis, apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį, todėl priėmė pagrįstą nutartį, nustatančią terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 15 d. nutartyje, pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui E. M. 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.