Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-05 · Byla Nr. N-756-1220-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-05
Bylos Nr.
N-756-1220-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Artūras Drigotas
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N756-1220/2010Procesinio sprendimo kategorija 47.11. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento vyriausiasis specialistas 2009 m. balandžio 7 d. surašė E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. sausio 9 d. 11 val. 25 min. kelio A1 305 kilometre (Vilniaus kryptis) dokumentų patikrinimui buvo sustabdyta M1 keleivinė transporto priemonė Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanti Z. K. įmonei, vairuojamą E. J., vykstanti maršrutu Klaipėda - Vilnius ir vežanti 8 keleivius. Pagal vairuotojo E. J. pateiktus dokumentus (keleivių vežimo sutartį Nr. 358 ir keleivių vežimo lapą Nr. 204189) buvo nustatyta, kad vykdomas keleivių vežimas užsakomuoju reisu. Keleivių vežimo lapas užpildytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24 patvirtintų Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos 15 punkto nuostatas: 1 skiltyje nenurodytas tikslus vežėjo pavadinimas; 4 skiltyje nenurodytas transporto priemonės važiavimo be keleivių maršrutas; 8 skiltyje nėra pažymėtas transporto priemonės sėdimų vietų keleiviams skaičius; 10 skiltyje nenurodytas pilnas vežėjo vardas; 11 skiltyje nurodytas keleivių skaičius neatitinka tikrovės (nurodyti 7 keleiviai, o iš tikrųjų buvo vežami 8), nurodytos ne visų keleivių vardų raidės. Taip pat buvo nustatyta, kad vairuotojas E. J. vežė asmenį, nepriklausantį iš anksto sudarytai keleivių grupei. Keleivių vežimo lape nurodyta kelionės data ir kelionės tikslas – komandiruotė, neatitinka tikrovės. Keleivių vežimo sutartis Nr. 358 buvo sudaryta prieš pat keleivių vežimo vykdymą. Tokiais veiksmais E. J. pažeidė Lietuvos Respublikos transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10 punkto reikalavimus. E. J. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento vyriausiasis specialistas 2009 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 73635 skyrė E. J. už ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą 750 litų baudą.

Šalies argumentai

E. J. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento vyriausiojo specialisto 2009 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 73635 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. E. J. skunde nurodė, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento pareigūnai 2009 m. sausio 9 d. surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį ir 172 straipsnio 1 dalį. Šios institucijos 2009 m. sausio 16 d. nutarimu jam už ATPK 142² straipsnio 3 dalyje ir 172 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus buvo paskirta 750 litų bauda. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. II-95-162/2009, Institucijos nutarimą panaikino ir grąžino bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo esminius administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos proceso pažeidimus ir grąžino bylą protokolui patikslinti. Institucija, 2009 m. balandžio 7 d. patikslinusi protokolą, 2009 m. balandžio 21 d. nutarimu skyrė jam už ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą 750 litų baudą. E. J. pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamente 2009 m. balandžio 15 d., tačiau skundžiamas nutarimas buvo priimtas tik 2009 m. balandžio 21 d., tokiu būdu pažeidžiant ATPK 288 straipsnio nuostatas. Nagrinėdamas administracinę bylą Nr. II-95-162/2009, teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 16 d. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo R. S., tačiau nutarimą pasirašė kitas asmuo, nes tuo metu R. S. nebuvo įgaliotas nagrinėti bylą. Todėl, E. J. nuomone, R. S. turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. E. J. skunde taip pat nurodė, kad jis nepažeidė keleivių vežimo užsakomaisiais reisais tvarkos, nes turėjo galiojančią sutartį ir kelionės lapą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė E. skundą ir paliko Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento vyriausiojo specialisto 2009 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 73635 nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais automobiliais taksi. Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10 punkte numatyta, jog užsakomuoju reisu vežama iš anksto sudaryta organizuota ir turinti bendrą kelionės tikslą keleivių grupė, kurios tikslui pasiekti pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis. Tokio vežimo metu privalo būti naudojamas keleivių vežimo lapas pagal Susisiekimo ministerijos nustatytą Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką, patvirtintą susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24. Vežti kitus asmenis, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei, draudžiama. Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakomieji reisai – tai reisai, kai iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu, arba keleivių grupė nuvežama, o transporto priemonė grįžta tuščia. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos, turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jei keleivių grupės vežiojamos tame pačiame mieste, kuriame vyksta šio kodekso 2 straipsnio 8 dalyje paminėti renginiai. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos. Keleivių vežimo lape Nr. 358 (administracinė byla Nr. II-95-162/2009, b. l. 17,18) nurodyta, kad Z. K. įmonei priklausančia keleivine transporto priemone Mercedes Benz (v. n. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo E. J., buvo vežami septyni keleiviai. Tačiau Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus pareigūno A. A. tarnybiniame pranešime (administracinė byla Nr. II-95-162/2009, b. l. 22) pažymėta, jog buvo vežami ne septyni, o aštuoni keleiviai. Nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu neginčijo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas E. J.. Keleivių vežimo sutartyje Nr. 358 (administracinė byla Nr. II-95-162/2009, b. l. 16) nurodyta, jog vežėjas keleivių vežimo sutartį su užsakovu sudarė iš anksto – 2009 m. sausio 8 d. Tačiau liudytojo – užsakovo UAB „Eurotroba“ direktoriaus A. J. parodymai (b. l. 16) patvirtina, jog realiai sutartis buvo sudaryta 2009 m. sausio 9 d., prieš ekipažui išvykstant į Vilnių. Pagal Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 punktą, iš anksto sudaryta keleivių grupė – grupė, su kuria pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis (kai keleiviai vyksta turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais). Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (IV leidimas, 2000 m.) nurodyta, jog komandiruotė – tarnybinis asmens išsiuntimas į kitą vietovę. Nors keleivių vežimo sutartyje Nr. 358 nurodytas kelionės tikslas – komandiruotė, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokį minėta transporto priemone važiavusių keleivių kelionės tikslą. Priešingai – byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose (administracinė byla Nr. II-95-162/2009, b. l. 21,22) nurodoma, jog keleiviai nepateikė komandiruotės dokumentų, nenurodė konkretaus bendro kelionės tikslo. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog grupė, 2009 m. sausio 9 d. važiavusi maršrutu į Vilnių, neatitiko Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 punkto nuostatų. Keleivių vežimo lape nurodyta aplinkybė, jog grupė nuvežama į galinį punktą ir parvežama į pradinį punktą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, iš kurių matyti, jog keleivių grupė buvo vežama tik į Vilnių. Teismas konstatavo, kad E. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad nors E. J. skunde teigia, jog administracinė byla buvo išnagrinėta 2009 m. balandžio 15 d., o nutarimas priimtas tik 2009 m. balandžio 21 d., iš 2009 m. balandžio 15 d. kvietimo (b. l. 13) matyti, jog E. J. buvo pranešta apie 2009 m. balandžio 21 d. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis ATPK normomis. ATPK nenumatytas organo, turinčio teisę spręsti tos kategorijos bylas, atstovo nušalinimas. Todėl E. J. argumentas dėl Institucijos pareigūno, pakartotinai nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigos nusišalinti laikytinas nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad administracinė nuobauda E. J. paskirta nepažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos, nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, todėl E. J. skundas netenkintinas.

III.

Apeliaciniu skundu E. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamente buvo išnagrinėta 2009 m. balandžio 15 d., tačiau skundžiamas nutarimas buvo priimtas tik 2009 m. balandžio 21 d., tokiu būdu pažeidžiant ATPK 288 straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė šį argumentą. Apeliantas taip pat nurodo, kad ATPK nenumato nušalinimo instituto, tačiau sisteminis ABTĮ normų aiškinimas leidžia teigti, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą, kuris vėliau buvo panaikintas, neturi teisės nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo. Be to, iš byloje esančių dokumentų nėra aišku, ar bylą išnagrinėjęs R. S. turėjo teisę nagrinėti šios kategorijos bylas. Apelianto nuomone, reikalavimas sudaryti keleivių vežimo sutartį iš anksto reiškia, kad tokia sutartis turi būti sudaryta prieš išvykimą, o ne kelionės metu. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis nėra kaltas dėl to, kad užsakovas, sudarydamas sutartį su vežėju, nurodė tikslą, kuris, teismo manymu, neatitinka įstatymo reikalavimų. Jis taip pat nėra kaltas, kad keleiviai nepateikė komandiruotės dokumentų ir atsisakė nurodyti konkretų savo kelionės tikslą. Apelianto nuomone, vairuotojas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį atsako, jei vežė keleivius be keleivių vežimo sutarties ir be kelionės lapo. Tačiau už tinkamą sutarties įforminimą atsako vežėjas – Z. K. įmonė. Apeliantas pažymi, kad jis nepažeidė keleivių vežimo užsakomaisiais reisais tvarkos, nes turėjo galiojančią sutartį ir kelionės lapą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į E. J. apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą, o E. J. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 2009 m. balandžio 15 d., E. J. atstovo advokato V. Ž. prašymu, pakartotinai buvo apklaustas liudytojas A. J.. Liudytojas buvo apklausiamas dalyvaujant E. J. ir jo atstovui. Tai buvo pasiruošimo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui stadija. Tą pačią dieną, po apklausos buvo paskirta bylos nagrinėjimo data – 2009 m. balandžio 21 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pasirašytinai įteiktas šaukimas, kuriame buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas ir vieta. Institucijos nuomone, bylos nagrinėjimo procedūros nebuvo pažeistos. Institucija taip pat nurodo, kad ATPK 232¹ straipsnyje nustatyta, jog Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę Inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojai, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių viršininkai, vedėjai ir jų pavaduotojai, vyriausieji inspektoriai ir vyriausieji specialistai, vyresnieji inspektoriai ir vyresnieji specialistai, inspektoriai. Inspekcijos viršininko 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3B-20 R. S. S. iš Klaipėdos regiono kontrolės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigų nuo 2009 m. vasario 1 d. perkeltas į Klaipėdos regiono departamento vyriausiojo specialisto pareigas. Pagal Inspekcijos viršininko 2009 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 2B-31, vienos iš pagrindinių šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų yra: rengti medžiagą, ieškinius, skundus ir kitus procesinius dokumentus teisėsaugos institucijoms dėl kelių transporto veiklos teisės aktų pažeidimų, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, tvarkyti nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų bylų dokumentus ir bylų apskaitą, pagal suteiktus įgaliojimus atstovauti Inspekcijai teismuose ir kitose valstybės institucijose, užtikrinti tinkamą administracinių teisės procedūrų vykdymą, tinkamą Inspekcijos teisių, teisėtų interesų ir pozicijų gynimą. Be to, E. J. ir jo atstovas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu Inspekcijos Klaipėdos regiono departamente nepateikė prašymo nušalinti R. S. S. nuo bylos nagrinėjimo. Institucija taip pat pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas) kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiklą, dispozicijoje arba sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad už pažeidimą atsako įmonės vadovas ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl apelianto argumentas, kad už šį pažeidimą turėtų atsakyti vežėjas – Z. K. įmonė – nėra teisiškai reikšmingi. Pažeidimo subjektu laikytinas asmuo, kuris tiesiogiai atliko veiksmus, atitinkančius ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje (administracinė byla Nr. N444-006/2008) pažymėta, kad vairuotojas yra ekipažo narys ir jis pripažįstamas tinkamu ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektu. Institucijos nuomone, E. J. teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 litų. ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius tam tikrą ūkinę ar komercinę veiklą. Nagrinėjamu atveju E. J. kaltinamas Lietuvos Respublikos transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10 punkto pažeidimu.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10 punktas nustato, kad užsakomuoju reisu vežama iš anksto sudaryta organizuota ir turinti bendrą kelionės tikslą keleivių grupė, kurios tikslui pasiekti pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis. Tokio vežimo metu privalo būti naudojamas keleivių vežimo lapas pagal Susisiekimo ministerijos nustatytą Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką, patvirtintą susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10 punktas draudžia vežti kitus asmenis, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje (2005 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. X-476 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad užsakomieji reisai – tai reisai, kai iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu, arba keleivių grupė nuvežama, o transporto priemonė grįžta tuščia. Šio straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jei keleivių grupės vežiojamos tame pačiame mieste, kuriame vyksta šio kodekso 2 straipsnio 8 dalyje paminėti renginiai. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Pagal Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 dalį (2002 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. IX-790 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), iš anksto sudaryta keleivių grupė – tai grupė, su kuria pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis (kai keleiviai vyksta turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais).

Pagal aukščiau nurodytas Kelių transporto kodekso ir Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių nuostatas, užsakomaisiais reisais gali būti vežamos tik iš anksto sudarytos keleivių grupės, turinčios bendrą kelionės tikslą. Be to, tokiais atvejais visada turi būti pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis ir Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka užpildytas keleivių vežimo lapas. Užsakomaisiais reisais draudžiama vežti keleivių grupes, kurios, nors ir yra sudarytos iš anksto, tačiau neturi bendro kelionės tikslo, kuris turi būti labai konkrečiai apibrėžtas. Toks tikslas turi būti bendras visiems be išimčių sudarytos grupės keleiviams. Minėtos Kelių transporto kodekso ir Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių nuostatos nustato aiškų draudimą vežti kitus asmenis, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei.

Byloje surinktų įrodymų visuma (administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2009 m. sausio 8 d. keleivių vežimo sutartis, 2009 m. sausio 9 d. keleivių vežimo lapas (serija UAA Nr. 204189), užsakovo UAB „Eurotroba“ direktoriaus A. J. parodymai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus pareigūnų V. J., V. P., A. A. ir S. M. tarnybiniai pranešimai (b. l. 16, 18; administracinė byla Nr. II-95-162/2009, b. l. 16-18, 20-23)) patvirtina, kad 2009 m. sausio 9 d. 11 val. 25 min. Z. K. įmonei priklausančia keleivine transporto priemone Mercedes Benz (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo E. J., maršrutu Klaipėda - Vilnius buvo vežami kiti (atsitiktiniai), iš anksto sudarytai keleivių, turinčių bendrą kelionės tikslą, grupei nepriklausantys, asmenys. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių įrodymų vertinimu, todėl šioje nutartyje jo nekartoja.

Tokiu būdu, E. J. pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies bei Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad E. J. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. J. apeliaciniame skunde pateiktų argumentų pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju jis traukiamas atsakomybėn būtent už aukščiau nurodytą pažeidimą (kitų, iš anksto sudarytai keleivių, turinčių bendrą kelionės tikslą, grupei nepriklausančių asmenų vežimą), o ne už netinkamą keleivių vežimo sutarties įforminimą. Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas), kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pavyzdžiui, būti vairuotoju, įmonės vadovu ir pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje arba sankcijoje, todėl tai atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl konkrečios įmonės samdomam darbuotojui (vairuotojui) betarpiškai atlikus ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. N3-1001/2006, Nr. N5-1717/2006, Nr. N756-007/2008).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamente E. J. buvo pasirašytinai informuotas 2009 m. balandžio 15 d. (b. l. 13). Kvietime buvo nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas – 2009 m. balandžio 21 d. 10 val. 10 min. Byloje nėra duomenų, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo baigta nagrinėti 2009 m. balandžio 15 d. Skundžiamas nutarimas yra priimtas 2009 m. balandžio 21 d. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista ATPK 288 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą.

Pagal ATPK 232¹ straipsnio 1 dalį, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nagrinėja šio kodekso 136 straipsnio 3 dalyje, 136¹, 136², 137, 137³, 142, 142¹-142¹¹ straipsniuose, 145 straipsnio 2 dalyje, 148 straipsnyje, 172 straipsnyje (dėl vertimosi automobilių transporto verslu) numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. ATPK 232¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę šios inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojas, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių viršininkai, vedėjai ir jų pavaduotojai, vyriausieji inspektoriai ir vyriausieji specialistai, vyresnieji inspektoriai ir vyresnieji specialistai, inspektoriai. E. J. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir 2009 m. balandžio 21 d. nutarimą priėmė Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento vyriausiasis specialistas R. S. S.. Todėl nėra pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neįgaliotas pareigūnas. Byloje nėra jokių duomenų, kad vyriausiasis specialistas R. S. S. dėl kokių nors priežasčių galėjo būti neobjektyvus priimdamas skundžiamą nutarimą. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas.

Administracinė nuobauda E. J. paskirta nepažeidžiant ATPK nustatytų taisyklių, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimą. Todėl, atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paliko Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento vyriausiojo specialisto 2009 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 73635 nepakeistą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. J. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė