Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E.J., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui, 2009 m. vasario 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E.J. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009-01-16 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. sausio 9 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. sausio 9 d. 11.25 val. patikrinęs automobilį „Mercedes Benz 213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Z.K. įmonei, vykdančiai keleivių vežimą užsakomuoju reisu Klaipėda – Vilnius, nustatė, jog keleivių pervežimo sutartyje, sudarytoje tarp užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir Z.K. įmonės, nenurodyta transporto priemonės važiavimo bei keleivių maršruto dalis. Apklausus keleivius jie nepasakė darbovietės pavadinimo ir nepateikė komandiruotės dokumentų. Nustatyta, jog keleivių pervežimo sutartis neatitinka Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių 3.11.2 punkto reikalavimų. Tokiu būdu vairuotojas A.M. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142² straipsnio 3 dalį ir 172 straipsnio 1 dalį.

2009 m. sausio 16 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus viršininko (toliau – ir Institucijos) nutarimu E.J. pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį jam paskirta 75 litų bauda, pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį – 750 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 750 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E.J. ir jo atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas skundą, remdamiesi jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Rimantas Stasys Stankevičius prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad E.J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog vežė neorganizuotą keleivių grupę, o vežimo sutartis neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

E.J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimus, numatytus ATPK 142² straipsnio 3 dalyje ir ATPK 172 straipsnio 1 dalyje. ATPK 142² straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivių vežimą keleivinio kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus, o ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus. Šios teisės normos yra blanketinės. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui, darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai. Pažymėtina, kad esant neaiškiam kaltinimui, nėra galimybės tinkamai patikrinti ir įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu ir paaiškinimu pateiktus argumentus dėl inkriminuoto pažeidimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 15) E.J. surašytas už tai, kad 2009 m. sausio 9 d. 11.25 val. kelio A1 305-me kilometre (Vilniaus kryptimi) patikrinus keleivinę transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančią maršrutu Klaipėda – Vilnius su 7 keleiviais, nustatyti pažeidimai: keleivių pervežimo sutartyje nenurodyta transporto priemonės važiavimo be keleivių dalis, važiavę keleiviai atsisakė pateikti komandiruotės dokumentus ir paaiškinti kitas aplinkybes, transporto priemone buvo vežamas 2 metų keleivis. Minėtame procesiniame dokumente nurodyta, jog tokiais veiksmais vairuotojas A.M. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.10 punkto reikalavimus, o keleivių pervežimo sutartis Nr. 358 neatitinka Taisyklių 3.11.2 punkto reikalavimų. Institucijos atstovas paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ne E.J. pavardė, o A.M. yra techninė klaida. Skundžiamajame nutarime konstatuota, jog E.J. pažeidė 2004 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-505 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliariais susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 3.10 punkto reikalavimus (b.l. 13). Institucijos atstovo teigimu, E.J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad transporto priemone vežė neorganizuotą keleivių grupę, o keleivių pervežimo sutartis (b.l. 16) neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje pateikiama užsakomojo reiso sąvoka – tai reisai, kai iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu, arba keleivių grupė nuvežama, o transporto priemonė grįžta tuščia. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10 punktas nustato, jog užsakomuoju reisu vežama iš anksto sudaryta organizuota ir turinti bendrą kelionės tikslą keleivių grupė, kurios tikslui pasiekti pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis. Tokio vežimo metu privalo būti naudojamas keleivių vežimo lapas pagal Susisiekimo ministerijos nustatytą Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką, patvirtintą susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24. Vežti kitus asmenis, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei, draudžiama.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog 2009 m. sausio 9 d. jis iš aikštelės, esančios prie Klaipėdos geležinkelio stoties, užsakomuoju reisu vežė keleivių grupę į Vilnių. Institucijos pareigūnui, atlikusiam transporto priemonės kontrolę, pateikė keleivių pervežimo sutartį (b.l. 16) ir keleivių vežimo lapus (b.l. 17-18). Stebėjimą vykdžiusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 20, 23) nurodyta, jog apie 10.30 val. į aikštelę Priestočio g. 1 atvyko keleivinis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jo prieidavo žmonės su lagaminais bei apie 11.15 val. visi keleiviai užėmė sėdimas vietas ir automobilis iš aikštelės išvyko. Aplinkybės, jog žmonės rinkosi apie valandą neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Transporto priemonės patikrinimą atlikusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog vežami 7 keleiviai (vienas pareigūnas nurodė, jog vežamas ir 2 metų vaikas) nepateikė komandiruotės dokumentų ir atsisakė duoti paaiškinimus. Tačiau šie faktai nereiškia, kad buvo vežama neorganizuota ir neturinti bendro kelionės tikslo grupė žmonių. Keleivių pervežimo sutartį Nr. 358, pagal kurią buvo vykdomas keleivių pervežimas patikrinimo metu, 2009 m. sausio 8 d. sudarė vežėjas Z.K. individualios įmonės savininkas Z.K. ir užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A.J. Užsakovas neapklaustas, todėl nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad patikrinimo metu transporto priemone buvo vežami asmenys pagal sudarytą keleivių pervežimo sutartį.

Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1754/2007).

Pagal administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus ir jų esmę negalima nustatyti aiškaus kaltinimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokie norminiai aktai, kuriuose reglamentuojama komercinės ir ūkinės veiklos tvarka, pažeisti; kokiais veiksmais buvo pažeista komercinė ir ūkinė tvarka. Taip pat neaiškiai suformuluotas kaltinimas dėl vežimo sutarties neatitikimo teisės aktams. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 19 straipsnyje nurodyta, kad keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.11 punktas numato, jog keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartis sudaroma raštu, 3.11.1-3.11.6 punktuose reglamentuojamas sutarties turinys. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas taip, jog nesuprantama, kokie pažeidimai užtraukia atsakomybę pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį, o kokie – pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. Tokia situacija reiškia, jog tyrimas byloje buvo atliekamas ne pagal konkretų kaltinimą, nesant aiškių tyrimo ribų. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra neįmanoma tinkamai gintis nuo tokio kaltinimo ir šis procesinis pažeidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant teisme.

Nutarimu kaltinimo apimtis ar pats kaltinimas negali būti keičiamas, tačiau ginčijamu nutarimu E.J. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir dėl Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24 pažeidimų, nenurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nurodyti pažeidimai laikytini esminiais administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos proceso pažeidimais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą inter alia grindžia ir procesinių teisių pažeidimu.

Nėra pagrindo teigti, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos ATPK 272 straipsnio nuostatos. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog nors Institucijos kvietime buvo nurodyta atvykti į bylos nagrinėjimą 2009 m. sausio 23 d. 10.00 val. (b.l. 14), tačiau jis pats 2009 m. sausio 16 d. atvyko į Instituciją išsiaiškinti tam tikrų netikslumų. Administracinio teisės pažeidimo byla 2009 m. sausio 16 d. buvo išnagrinėta E.J. sutikimu. E.J. paaiškinimu nustatyta, kad jam buvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame raštu išdėstytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Todėl teiginys, jog jam nebuvo išaiškinta teisė naudotis teisine advokato pagalba, teikti paaiškinimus – pripažįstamas nepagrįstu.

ATPK 232¹ straipsnyje nurodyta, jog Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nagrinėja šio kodekso <..> 142¹-142¹⁰ straipsniuose, 172 straipsnyje (dėl vertimosi automobilių transporto verslu) numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę šios inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojai, departamentų direktoriai ir jų pavaduotojai, skyrių viršininkai, vedėjai ir jų pavaduotojai, vyriausieji inspektoriai ir vyriausieji specialistai, vyresnieji inspektoriai ir vyresnieji specialistai, inspektoriai. Pareiškėjo ir Institucijos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo Institucijos atstovas – vyriausiasis inspektorius Rimantas Stasys Stanevičius, tačiau nutarime nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus viršininkas V.K., kuris jį ir pasirašė. Tokiu būdu pripažįstamas pagrįstu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo teiginys, jog buvo pažeista ATPK 286 straipsnio 6 dalis, nes nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pasirašė ne bylą nagrinėjantis pareigūnas.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžina protokolą surašiusiai Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti. Pažymėtina, jog taikoma administracinė atsakomybė savo dydžiu prilygsta bausmei, taikomai už kriminalinius nusikaltimus, todėl kaltinimo esmė ir teisiniai pagrindai, numatantys atsakomybę, turi būti suformuluojami aiškiai ir konkrečiai, kad asmuo turėtų galimybę suprasti kaltinimo esmę ir gintis dėl jam reiškiamų kaltinimų. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas naikintinas ir byla grąžinama Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina tinkamai suformuluoti kaltinimą, t.y. nurodyti, kokias konkrečias veikas, sudarančias pažeidimo objektyviąją pusę, E.J. padarė bei kokie įrodymai patvirtina jo kaltę. Nustačiusi šias faktines aplinkybes, Institucija turi spręsti dėl E.J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamą ATPK straipsnį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patikslintame skunde kelia abejones dėl subjekto tinkamumo.

Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t.y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas), kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pavyzdžiui, būti vairuotoju, įmonės vadovu ir pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje arba sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Šiuo atveju analizuojamoje teisės normoje (ATPK 172 straipsnio 1 dalyje) nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl Institucijai kaltinant asmenį – Z.K. įmonės vairuotoją – tiesiogiai atlikusį ATPK 172 straipsnio 1 dalies bei 142² straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad E.J. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl prašymas dėl bylos nutraukimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009 m. sausio 16 d. nutarimą, kuriuo E.J. pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį ir ATPK 172 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 750 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.