- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- eA-888-858/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02687-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovas) 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 15-IL-85-00488 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų šaudmenų ir kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, konstatavus, jog pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes per pastaruosius 3 metus jis ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos sprendė pagal pareiškėjui pareikštus kaltinimus 2012 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. lapkričio 22 d. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 1 dalyje (alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba girto pasirodymas viešose vietose). Mano, jog Įstatyme nurodyta aplinkybė dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo negali būti patvirtinta kitaip kaip tik įsiteisėjusiu kompetentingos institucijos nutarimu, kuriuo konstatuojama asmens veiksmuose buvus administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir asmenį pripažįstant kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą. Paaiškina, jog jam 2015 m. lapkričio 22 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o jau kitą dieną buvo priimtas atsakovo sprendimas, nors dar nebuvo įsiteisėjęs nutarimas pareiškėją pripažinti kaltu, padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą. Mano, jog tokiu būdu nebuvo ir Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytos sąlygos, kuriai esant galėtų būti konstatuotas pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos praradimas. Akcentavo, jog nepripažįsta pažeidimo, dėl kurio jam 2015 m. lapkričio 22 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jis nebuvo supažindintas su protokolu, jam nebuvo įteikta jo kopija, neišaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, jis nedavė jokio paaiškinimo, protokolo nepasirašė. Neturėdamas kvalifikuotos teisininko pagalbos, jis nesuprato administracinio nurodymo įvykdymo teisinių pasekmių, todėl 2015 m. lapkričio 24 d. sumokėjo 4 Eur paskirtą baudą. Pabrėžė, jog įsiteisėjusiu nutarimu nebuvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 1 dalyje. Teigė, jog neatliko jokių veiksmų, galinčių įžeisti žmonių orumą ar visuomeninį dorovę, jis tik 2015 m. lapkričio 21 d. išėjo iš namų, ketindamas važiuoti iki parduotuvės nusipirkti maisto, tuo pačiu į konteinerį išmetė šiukšles. Paaiškino, jog nesvirduliavo, negriuvinėjo, netriukšmavo, nes buvo išgėręs alaus, išsikvietė taksi ir belaukiant automobilio, privažiavo policijos pareigūnai, kurie ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl minėto pažeidimo. Mano, jog dėl šio mažareikšmio įvykio jam buvo pritaikyta itin rimta sankcija – panaikintas leidimas laikyti ginklus. Prašė atsižvelgti į tai, kad įvykis įvyko 2015 m. lapkričio 21 d., likus vos 3 dienoms iki Įstatyme nustatyto termino suėjimo – pirmasis pažeidimas buvo padarytas 2012 m. lapkričio 24 d. Paaiškino, jog yra vedęs, augina dvi dukras, pagal profesinės karo tarnybos sutartį tarnauja Kartinėse jūrų pajėgose priešmininiame laive „Kuršis“ kuriame eina elektromechaninės kovinės dalies motoristų vado pareigas, turi vyr. seržanto karinį laipsnį. Akcentavo, jog yra itin gerai charakterizuojamas, ne kartą buvo skatintas už gerą tarnybinę veiklą. Mano, jog Sprendimas buvo priimtas formaliai, todėl prašė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) doktrina, teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, ir konstatuoti, jog atsakovo taikyta sankcija yra neproporcinga, sprendimas priimtas nesant Įstatyme numatyto pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 22 d. buvo gauta informacija, jog pareiškėjui 2015 m. lapkričio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 178 straipsnio 12 dalį, o tai buvo antras kartas per 3 metus, kai pareiškėjas baudžiamas už administracinius teisės pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus (2012 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas taip pat nubaustas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį). Pažymėjo, jog pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nėra laikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas per 3 metus padarė 2 administracinius teisės pažeidimus, todėl jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, ir laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar nuosavybei.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo L. K. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 24 d. 0.15 val. Tilžės g. 6, Šilutėje, būdamas neblaivus, pasirodė viešoje vietoje, svirduliavo, griuvinėjo, mosikavo rankomis, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, už ką buvo nubaustas 15 Lt bauda pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį. 2015 m. lapkričio 22 d. Tauragės AVPK pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 21 d. 23.15 val. Žalgirio g., Šilutėje, būdamas neblaivus, 2,28 promilės, viešoje vietoje svirduliavo į šonus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Administraciniu nurodymu už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 178 straipsnį 1 dalį jam paskirta 4 Eur bauda. Pareiškėjui išaiškintos pagal ATPK 272 straipsnį teisės ir pareigos. Pareiškėjas baudą sumokėjo, pažeidimo neginčijo. Nustačius tokias aplinkybes, Tauragės AVPK Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000951.
Teismas akcentavo, kad pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau nepripažįsta pažeidimo fakto, nurodydamas, kad surašant protokolą buvo pažeistos jo teisės, bylos nagrinėjimo procedūros, todėl laiko, kad teismas į šią aplinkybę turėtų atsižvelgti ir nevertinti kaip administracinės teisės pažeidimo. Teismas nurodė, kad analizuoti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatytos pažeidimo aplinkybės, pareiškėjo neblaivumas ir administraciniu nurodymu pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bauda, kuri kaip nurodė pareiškėjas yra sumokėta, ne šio teismo prerogatyva. Teismas pažymėjo, kad ATPK 260¹ straipsnyje numatyta, kad administracinis nurodymas neskundžiamas, tačiau asmeniui suteikta teisė nevykdyti nurodymo arba pateikti prašymą nerašyti šio nurodymo. Pareiškėjas šiomis teisėmis nepasinaudojo, teismui nepateikė įrodymų, kad tokius veiksmus atliko. Įrodymų, kad pažeidimo metu buvo blaivus teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 57 str.).
Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, kurį padarė būdamas neblaivus, yra nubaustas 2012 m. lapkričio 24 d., jam paskirta 15 Lt bauda (duomenų, kad bauda sumokėta nėra, nuobauda galiojanti); už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, kurį padarė taip pat būdamas neblaivus, yra nubaustas 2015 m. lapkričio 22 d., jam paskirta 4 Eur bauda, nutarimas bei nurodymas yra įsiteisėję, įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinti, todėl pareiškėjas pagrįstai pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi jis per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad yra vedęs, tarnauja Karinėse jūrų pajėgose, yra Elektromechaninės kovinės dalies motoristų vadas, ne kartą skatintas bei apdovanotas už pavyzdingą tarnybą, turi nepilnamečių vaikų, vertinti kaip nepriekaištingą reputaciją nėra pagrindo, nes kaip tik šios aplinkybės suponuoja tai, kad pareiškėjo elgesiui keliami aukštesni reikalavimai ir jo nepriekaištingas, kaip tėvo ir vado, elgesys turi būti pavyzdys kitiems asmenims.
Teismas konstatavo, kad Tauragės AVPK tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, sprendimo priėmimo metu nepažeidė pagrindinių priėmimo procedūrų. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.
III.
Pareiškėjas L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 260¹ straipsnio 3 dalis (2014 m. spalio 16 d. redakcija Nr. XII-1236) ir nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 610 straipsnio 4 ir 5 dalys, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas bei asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo teisena pasibaigia, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio nuostatoms.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nepadarė ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Paaiškina, kad įstatymas nenumato atsakomybės asmeniui vien už jo buvimą neblaiviu. Administracinei atsakomybei taikyti, turi būti ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtys, o konkrečiu atveju – ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t. y. asmuo ne tik turi pasirodyti girtas viešoje vietoje, bet ir tokia savo būsena turi įžeisti žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Taigi, teismo reikalavimas pateikti pareiškėjo blaivumo įrodymus, o jų nepateikus – konstatavimas, kad pažeidimas buvo padarytas, akivaizdžiai nesuvokiant nurodyto teisės pažeidimo sudėties požymių, neįsigilinus į pareiškėjo skunde nurodytus motyvus, visiškai nepagrįstas.
Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, priimtose administracinių teisės pažeidimų bylose padarytomis išvadomis dėl ATPK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėties. Pareiškėjas tvirtina, kad jokių net panašių veiksmų, galinčių įžeisti žmonių orumą ar visuomeninę dorovę, neatliko, tokie veiksmai nenurodyti ir administracinio teisės pažeidimo protokole.
Pareiškėjas tvirtina, kad teismui buvo pateiktas iš Šilutės rajono policijos komisariato gautas Žalgirio gatvės vaizdo kamera užfiksuotą įrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas per gatvę tvarkingai eina pėsčiųjų perėja (apsirengęs šviesiomis kelnėmis ir šviesia liemene), nesvirduliuoja, negriuvinėja, jokių kitokių veiksmų, galinčių įžeisti žmonių orumą ar visuomeninę dorovę, neatlieka, tačiau teismas šio įrodymo nevertino.
Pareiškėjas pažymi, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio ir nepasisakė dėl to, kad protokolo surašymo metu pareiškėjas su protokolu nebuvo supažindintas, negavo jo kopijos, taip pat jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, tarp jų ir teisė duoti paaiškinimus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą, pagalba, apskųsti nutarimą byloje. Pareiškėjas nurodo, kad administraciniame nurodyme jam nebuvo pateiktas išaiškinimas, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas, o įvykdžius šį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra baigiama.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad tik gavęs atsakovo surašytą sprendimą suprato, jog dėl 2015 m. lapkričio 21 d. mažareikšmio įvykio jam buvo taikyta itin rimta sankcija – panaikintas leidimas laikyti ginklus. Tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gintis nuo pareikšto kaltinimo dėl savo pareigingumo, sąžiningumo, teisinių žinių neturėjimo, pareiškėjas neteko jokios galimybės, kuo yra grubiai pažeidžiamos jo teisės, numatytos Konstitucijoje, Europos Sąjungos, tarptautiniuose teisės aktuose. Pareiškėjo nuomone, teisinis reglamentavimas, draudžiantis asmeniui, sumokėjusiam baudą pagal administracinį nurodymą, skųstis teismui, kelia pagrįstų abejonių dėl jo konstitucingumo.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimo priėmimo dieną nebuvo priimtas, o juo labiau nebuvo įsiteisėjęs nutarimas pripažinti jį kaltu pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas Sprendimo priėmimo dieną net nebuvo sumokėjęs administraciniu nurodymu skirtos baudos (sumokėta 2015 m. lapkričio 24 d.), dėl ko nebuvo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytos sąlygos, kuriai esant galėtų būti konstatuotas pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos praradimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į skundo argumentus ir Konstitucinio Teismo doktriną, aiškinančią, kad teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
Pareiškėjas pažymi, kad net jei formaliai būtų galima laikyti, jog jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą (su kuo jis visiškai nesutinka), būtina atsižvelgti į tai, kad įvykis įvyko 2015 m. lapkričio 21 d., t. y. likus vos trims dienoms iki įstatyme nustatyto termino suėjimo (pirmasis pažeidimas padarytas 2012 m. lapkričio 24 d.).
Pareiškėjas nurodo, kad teismas pareiškėjo šeimyninę ir darbinę padėtį be pagrindo pabrėžė, kaip reikalaujančias dar aukštesnių pavyzdingumo reikalavimų, nes skunde nurodytos aplinkybės priešingai rodo tai, kad pareiškėjas yra pavyzdingas pilietis, tėvas, profesinės karo tarnybos karys, uoliai vykdantis jam valstybės ir šeimos nulemtas pareigas (tai įrodo ir skirtos baudos sumokėjimas laiku, nevairavimas neblaiviam, o važiavimas taksi). Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, juo labiau asmuo teisinėje valstybėje negali būti baudžiamas už teisėtą veiką.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad pareiškėjo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai).
Nagrinėjamu atveju sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą grindžiamas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu, nustatančiu, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius nusižengimus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 26 d. nubaustas 15 Lt bauda pagal ATPK 178 straipsnio (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose) 1 dalį. 2015 m. lapkričio 22 d. Tauragės AVPK pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą, administraciniu nurodymu už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 178 straipsnį 1 dalį jam paskirta 4 Eur bauda, kurią pareiškėja sumokėjo. Vadovaujantis ATPK 260¹ straipsnio 4 dalimi, administracinis nurodymas yra neskundžiamas; asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas bylos faktines aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte.
Šioje byloje teisiškai nereikšmingi pareiškėjo pateikiami argumentai dėl jam surašyto administracinio nurodymo neteisėtumo. Pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiama, ar pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo surašytas administracinis nurodymas, šioje byloje esminę reikšmę turi faktas, kad surašius administracinį nurodymą ir asmeniui pagal jį sumokėjus administracinę nuobaudą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama, vadinasi asmuo laikomas padariusiu administracinį teisės pažeidimą. Tai, ar teisėtai bei pagrįstai pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn gali būti patikrinta tik administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo administracinis nurodymas būtų panaikintas (administracinio teisės pažeidimo byloje atnaujintas procesas ar pan.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Nagrinėjamu atveju, bylos faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad egzistuoja Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytos sąlygos, leidžiančios pareiškėją laikyti neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos, todėl atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagrįstai bei teisėtai panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl to, kad pritaikyta sankcija yra neproporcinga, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pažymi, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į ABTĮ 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis.
Iš Įstatymo 1 straipsnio seka, kad vienas šio įstatymo tikslų – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Kaip buvo pažymėta, iš Konstitucinio Teismo nutarimų seka, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims kurie nėra nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės, kurias jis akcentuoja apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu pateikti išaiškinimą, ar ATPK bei ANK nuostatos, jog administracinis nurodymas yra neskundžiamas bei asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo teisena pasibaigia, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir atitinkamiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniams.
Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012; kt.). Taigi teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Pagal Konstituciją teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimą). Pagal Konstituciją teismas neturi locus standi (sąsaja su ginčijamu teisės aktu) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d. sprendimus). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nuostata, jog pagal Konstituciją teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje, reiškia ir tai, kad teismas negali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tada, kai tai nėra būtina jam nagrinėjant konkrečią bylą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą).
Kaip buvo pažymėta, šioje byloje nesprendžiama, ar pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo surašytas administracinis nurodymas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.