Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,

2016 m. vasario 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L.K. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, jog yra vedęs, augina dvi dukras, pagal profesinės karo tarnybos sutartį tarnauja (duomenys neskelbtini) kuriem eina (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) laipsnį. Akcentuoja, jog yra itin gerai charakterizuojamas, ne kartą buvo skatintas už gerą tarnybinę veiklą.

Mano, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas formaliai, todėl prašo vadovautis Konstitucinio teismo doktrina, teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, ir konstatuoti, jog atsakovo taikyta sankcija yra neproporcinga, sprendimas priimtas nesant Įstatyme numatyto pagrindo, todėl prašo panaikinti 2015-11-23 sprendimą.

Pareiškėjas, atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui, atsakovo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

Nagrinėjamo ginčo esmė - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 15-IL-85-00488-e „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves.

Ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Kita vertus, įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo, kuris reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Lietuvos visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau ir Įstatymas), kuris numato inter alia ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str. 1, 2 p.). Kaip matyti iš Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Pagal bylos rašytinius įrodymus nustatyta, jog pareiškėjas 2012 11 24 0.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pasirodė viešoje vietoje, svirduliavo, griuvinėjo, mosikavo rankomis, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, už ką buvo nubaustas 15 Lt bauda pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį. 2015 11 22 Tauragės apskrities VPK pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo nustatyta, kad L.K. 2015 11 21 23.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, 2,28 promilės, viešoje vietoje svirduliavo į šonus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Administraciniu nuodymu už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 178 straipsnį 1 dalį L.K. paskirta 4 Eur bauda. Pareiškėjui išaiškintos pagal ATPK 272 straipsnį teisės ir pareigos. Baudą sumokėjo, pažeidimo neginčijo. Nustačius tokias aplinkybes, Tauragės vyriausiasis policijos komisariatas 2015 11 23 sprendimu Nr. 15-IL-85-00488-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovaujantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu (leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 str. 1 d. 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 str. 2 d. numatytoms sąlygoms), 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000951.

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau nepripažįsta pažeidimo fakto, nurodydamas, kad surašant protokolą buvo pažeistos jo teisės, bylos nagrinėjimo procedūros, todėl laiko, kad teismas į šią aplinkybę turėtų atsižvelgti ir nevertinti kaip administracinės teisės pažeidimo. Analizuoti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatytos pažeidimo aplinkybės, pareiškėjo neblaivumas ir administraciniu nurodymu pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bauda, kuri kaip nurodė pareiškėjas yra sumokėta, ne šio teismo prerogatyva. ATPK 260¹ straipsnyje numatyta, kad administracinis nurodymas neskundžiamas, tačiau asmeniui suteikta teisė nevykdyti nurodymo arba pateikti prašymą nerašyti šio nurodymo. Pareiškėjas šiomis teisėmis nepasinaudojo, teismui nepateikė įrodymų, kad tokius veiksmus atliko. Įrodymų, kad pažeidimo metu buvo blaivus teismui nepateikė.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – GŠKĮ). Taigi, GŠKĮ tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad leidimai laikyti (nešiotis) B, C kategorijos ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 str. 1d. 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 str. 2d. numatytoms sąlygoms. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 57 str.). Kaip jau minėta, GŠKĮ 40 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 str. 1d. 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 str. 2d. numatytoms sąlygoms. Įstatymo, 18 str. 2 d. 11 p. nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1d., kurį padarė būdamas neblaivus, yra nubaustas 2012 11 24, jam paskirta 15 Lt bauda (duomenų, kad bauda sumokėta nėra, nuobauda galiojanti); už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1 d., kurį padarė taip pat būdamas neblaivus, yra nubaustas 2015 11 22, jam paskirta 4 Eur bauda, nutarimas bei nurodymas yra įsiteisėję, įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinti, todėl pareiškėjas pagrįstai pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi jis per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad yra vedęs, tarnauja (duomenys neskelbtini), ne kartą skatintas bei apdovanotas už pavyzdingą tarnybą, turi nepilnamečių vaikų, vertinti kaip nepriekaištingą reputaciją nėra pagrindo, nes kaip tik šios aplinkybės suponuoja tai, kad pareiškėjo elgesiui keliami aukštesni reikalavimai ir jo nepriekaištingas, kaip tėvo ir vado, elgesys turi būti pavyzdys kitiems asmenims.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tauragės apskrities policijos komisariatas tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, sprendimo priėmimo metu nepažeidė pagrindinių priėmimo procedūrų

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, todėl L.K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo L.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.