Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-570-1015/2017 R. G. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 7 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus nuteistojo R. G. apeliacinį skundą.

Nuteistasis R. G. 2019 m. spalio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti teistumą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad nuosprendžiu skirtą baudą, neturtinę žalą ir priteistas išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba, jis sumokėjo 2017 m. lapkričio 21 d. Nurodė, kad jis buvo pripažintas kaltu už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir teistumas už tokią nusikalstamą veiką galioja trejus metus. BK 97 straipsnio 7 dalis numato, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas, nuteistojo prašymu, gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. 2019 m. spalio 2 d. suėjo daugiau kaip pusė teistumo termino, todėl jis prašo panaikinti teistumą, nes teistumas jam trukdo atlikti privačias ir viešąsias funkcijas, psichologiškai veikia neigiamai.

Teismo posėdžio metu nuteistasis palaikė savo prašymą bei papildomai nurodė, kad teistumas gali jam neigiamai atsiliepti kandidatuojant į Seimą, užimant postą Vyriausybėje. Prašo panaikinti teistumą, nes, jo manymu, jis jokio nusikaltimo nepadarė. Teigė, kad jis nukentėjusiajai sumokėjo visus priteistus pinigus, tačiau konfliktai su ja tęsiasi toliau, kurie sprendžiami kitų institucijų pagalba. Be to, teistumas jį veikia psichologiškai ir iš esmės jis nieko nepakeitė. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir pateikė jį charakterizuojančių dokumentų tiek, kiek galėjo.

Teismo pranešimas dalyvauti prašymo nagrinėjime Vilniaus apylinkės prokuratūrai buvo išsiųstas, prokuroras nurodė, kad prašo nagrinėti be jo, vadovaudamasis BPK 363 str. 3 d.

Prašymas netenkinamas.

Teistumą ir teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis, pagal kurį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos vardu teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teistumo terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.

R. G. Vilniaus miesto teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą (BK 11 str. 3 d.). Asmenims, nuteistiems už nesunkius nusikaltimus, teistumas išnyksta, kai praeina treji metai nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 a punktas).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, R. G. vėliau teistas nebuvo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu skirtą baudą sumokėjo 2017 m. lapkričio 21 d., todėl laikytina, kad įstatyme nustatyto teistumo termino pabaiga bus 2020 m. lapkričio 21 d.

BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas spręsti klausimą dėl teistumo panaikinimo galimybės R. G., kadangi yra praėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tačiau sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Todėl teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik jeigu asmuo yra teigiamai charakterizuojamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų, taigi šiuo aspektu yra itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Be to, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti teistumą, būtina atsižvelgti į tai, kad teistumas – tai įstatyme numatyta įprasta ir neišvengiama asmens, kurio atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatumą apibūdinanti pasekmė, susijusi su įstatyme numatytais jo teisių suvaržymais, paprastai – dėl negalimumo eiti atitinkamas pareigas ir pan. Taigi įvertinus jau minėtų argumentų, kurie yra reikšmingi sprendžiant, ar galima prieš įstatyme nustatytą terminą panaikinti teistumą, visumą, akivaizdu, jog teistumas gali būti panaikinamas, jei pagal nustatytas aplinkybes būtų pagrindas konkrečiu atveju daryti išvadą, kad įprasto – įstatyme nustatyto teistumo termino taikymas nuteistajam būtų neproporcingas, sukeltų itin sunkius padarinius ir pan., t. y. liudytojų tam tikrą padėties išskirtinumą.

Nuteistasis teismo posėdžio metu bei savo prašyme akcentuoja, kad teistumas jam trukdo atlikti privačias bei viešąsias funkcijas, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šį faktą. Pažymėtina, kad R. G. buvo raštu pasiūlyta pateikti teismui turimus dokumentus, susijusius su aplinkybėmis, reikšmingomis sprendžiant klausimą dėl teistumo panaikinimo – informaciją apie jo asmenybę, elgesį po bausmės atlikimo, darbinę veiklą ir pan., tačiau tokių duomenų teismui iš esmės jis nepateikė: pateikė tik (duomenys neskelbtini) diplomo nuorašą, politinės partijos nario pažymėjimą ir (duomenys neskelbtini) išduotą raštą, kad jis gali teikti atitinkamas išvadas civilinėje byloje, t. y. dokumentus, susijusius su jo kvalifikacija, specialybe ir veikla iki nuosprendžio priėmimo. Taip pat buvo pateikti dokumentai ne valstybine kalba, susiję su jo turima kvalifikacija ir pan. (pažymėtina, taip pat patvirtinantys apie aplinkybes iki nuosprendžio priėmimo), tačiau jie prie bylos medžiagos nebuvo prijungti. Pažymėtina, kad jau teismui išėjus priimti sprendimo, teismui el. paštu buvo atsiųstas jo gyvenimo aprašymas, visgi nurodytas dokumentas, surašytas paties R. G., taip pat negali būti vertinamas kaip galintis duoti informacijos apie jo elgesį po nuosprendžio priėmimo ir pan., t. y. kaip reikšmingas sprendžiant klausimą dėl teistumo panaikinimo. Teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad yra (duomeny neskelbtini) ir daugiau teigiamai jį charakterizuojančių duomenų pateikti negali. Nors, pažymėtina, kad teigdamas, jog teistumas sukelia jam išskirtines neigiamas pasekmes, dėl ko būtų pagrindas jį panaikinti – jis turi tai įrodyti.

Tad R. G. pateikti paaiškinimai, duomenys neleidžia teismui daryti išvados, kad jis šiuo metu patiria nepagrįstai neigiamas pasekmes dėl veikos, už kurios padarytą nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu. R. G. siekis dalyvauti rinkimuose, galbūt užimti atitinkamus postus valstybės tarnyboje ir pan., nurodoma aplinkybė, jog jį psichologiškai neigiamai veikia teistumo faktas – taip pat negali būti laikoma pakankama priežastimi taikyti jo atžvilgiu BK 97 straipsnio 7 dalį, nes nesant išskirtinių, itin teigiamai teistumo laikotarpiu nuteistąjį, jo elgesį, veiklą ir pan. apibūdinančių aplinkybių, tokie teistumo sukeliami nepatogumai negali būti pripažinti pakankamu pagrindu jo panaikinimui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo galimai patiriami suvaržymai visuomeninėje veikloje bei su jo reputacija susiję aspektai yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų neišvengiama pasekmė, numatyta įstatyme.

Pastebėtina, jog ir aplinkybės, kad jis sumokėjo baudą, atlygino nukentėjusiajai žalą, bylinėjimosi išlaidas (t. y. įvykdė bausmę, įvykdė teismo nuosprendį dėl žalos atlyginimo), taip pat kad po to jis nebuvo teistas bei nebaustas administracine tvarka – pačios savaime taip pat negali būti vertinamos kaip pakankama priežastis panaikinti teistumą.

Kitas aspektas, svarbus sprendžiant nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo - tai kritiškas savo padarytos nusikalstamos veikos vertinimas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį byloje Nr. 1S-81-898/2018), kas, savo ruožtu, leistų daryti išvadą, kad iš tikrųjų baudžiamosios atsakomybės bei teistumo instituto tikslai yra pasiekti, asmuo įvertino savo poelgį, padarė atitinkamas išvadas ir pan., kas leistų (atsižvelgiant ir į kitas asmenybę, jo elgesį charakterizuojančias aplinkybes) daryti išvadą, jog viso įstatyme numatyto teistumo termino taikymas konkrečiu atveju nebūtų proporcingas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. G. bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neigė savo kaltę. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismui atmetus nuteistojo apeliacinį skundą bei palikus galioti apylinkės teismo nuosprendį, R. G. požiūris į savo padarytą nusikalstamą veiką, kaip matyti iš jo paaiškinimų teismo posėdyje, nepasikeitė. Sprendžiant klausimą dėl teistumo panaikinimo, nuteistasis posėdžio metu nurodė, kad jis yra nuteistas nepagrįstai, nes jokio nusikaltimo nepadarė, o su nukentėjusiąja iškilusios problemos yra sprendžiamos kitų institucijų pagalba. Šie nuteistojo teiginiai neleidžia teismui daryti išvados, kad jis suvokė savo neteisėtos, nusikalstamos veikos pavojingumą, pasekmes ir pan., padarė tinkamas išvadas dėl savo įstatymui prieštaraujančio elgesio ir tai neleidžia teismui daryti išvados, jog R. G., nesant kritiškam vertinant savo veiksmus, skirtos bausmės bei įstatyme numatyto teistumo tikslai jau yra pasiekti.

Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra nurodyta bei pagrįsta atitinkamais duomenimis, jog būtų pagrindas taikant BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas, R. G. panaikinti teistumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

R. G., nuteisto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje Nr. 1-570-1015/2017, prašymo dėl teistumo panaikinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.