Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – V. V., G. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys – V. V. ir G. G. – teismo posėdyje nedalyvavo, informavo teismą, kad joms žinoma pareiškime išdėstyta situacija, jos yra atsisakiusios savo motinos J. O. J. palikimo ir su K. Č. pareikštu reikalavimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir J. O. J. motina A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Po motinos mirties jis su seserimi kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, jiems buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą (19 b. l.). Kadangi A. Č. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais nebuvo įregistravusi, jos įpėdiniai paveldėto turto neįregistravo. Akmenės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis, 1991 m. (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) A. Č. vardu užregistruotas gyvenamasis namas su priestatu, veranda, tvartu, daržine, malkine, vasaros virtuve, šuliniu, esantys (duomenys neskelbtini) (14 b. l.). Nuo (duomenys neskelbtini) minėti statiniai Nekilnojamojo turto registre registruoti kaip A. Č. nuosavybė (10-13 b. l.). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo J. O. J. (6 b. l.), dėl jos palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (20 b. l.), palikimo priėmimo faktų, testatoriaus (J. O. J.) sudarytų testamentų neužregistruota, V. V. ir G. G. palikimo atsisakė (21-22, 23, 24 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjui terminas palikimui priimti po sesers J. O. J. mirties pasibaigė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo informacijos apie galimybę priimti sesers palikimą neturėjimas, nes apie tai, jog J. O. J. pirmos eilės įpėdinės atsisakė jos palikimo pareiškėjas sužinojo atsitiktinai, atvykęs pas notarą kitais, ne sesers palikimo priėmimo, reikalais, iki tol šios aplinkybės jam nebuvo žinomos.

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, juolab, kad praleistas terminas nėra neprotingai didelis.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, todėl pareiškėjo K. Č. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po J. O. J. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

nutaria:

prašymą tenkinti.

atnaujinti pareiškėjui K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos J. O. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priimti ir pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.