Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-347-340/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
2A-347-340/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-06092-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
Ieškovas
UADB „Seesam Lietuva“
Atsakovas
UAB „Gudelių šilas“
Trečiasis asmuo
J. M., P. L. M.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-347-340/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06092-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.5.2.8; 75.2.5.1.1; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ir atsakovo UAB „Gudelių šilas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Gudelių šilas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. M., P. L. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo užliejus butą.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 18 207,48 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (546 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidų). Nurodė, kad žala buvo padaryta butui (duomenys neskelbtini), jį užliejant iš buto Nr. 10. Žalos padarymo metu butas Nr. 10 nuosavybės teise priklausė atsakovui ir jis buvo šio buto valdytojas. Atsakovas taip pat turi atsakyti už žalą kaip buto Nr. 7 pardavėjas. Ieškovas nurodė, kad buto Nr. 7 savininkui E. C. išmokėjo draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padaryta žalą asmens. Atsakovą, apdraustąjį ir naudos gavėją siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovas, kaip buto pardavėjas, prisiėmė sutartinę atsakomybę už garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius buto defektus. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, sutartiniuose santykiuose su atsakovu pakeitė buto pirkėją. Šiuo pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo. Atsakovas kaip statytojas organizavo viso namo, kuriame yra apdraustas butas, statybos procesą, ir vėliau vykdė atskirų butų pardavimus. Atsakovas buvo atsakingas už bet kokius statybos objekto trūkumus, kurie buvo ar atsirado dėl priežasčių, buvusių iki nuosavybės teisių į atskirus butus perdavimo pirkėjams. Atsakovas, būdamas buto, iš kurio įvyko užliejimas, valdytoju, neužtikrino, kad butas neturėtų tokių trūkumų, dėl kurių galėtų kilti žala. Yra visos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti reikalingos sąlygos. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis, priešteisminiu įspėjimu, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad tretieji asmenys pažeidė prievolę sumokėti buto kainą, dėl to nuosavybės teisės perleidimas buvo atidėtas iki pilno kainos sumokėjimo, todėl draudžiamojo įvykio metu viešajame registre buto savininku buvo registruotas atsakovas, tačiau faktiškai buto valdymo teisės buvo perleistos tretiesiems asmenims J. M. ir P. L. M.. Be to atsakovas neatsako ir kaip pardavėjas. Nesutiko su ieškovo nurodytu žalos dydžiu. Atsakovo nuomone, E. C. ir atsakovo sutartiniai santykiai nėra ginčo dalykas. Subrogacijos pagrindu ieškovas galėjo perimti nukentėjusiojo teises ir pareigas, kilusias tik iš deliktinės atsakomybės, bet ne iš sutartinės prievolės. E. C. butas kokybiškas, todėl jokios reikalavimo teisės, kildinamos iš pirkėjo ir pardavėjo sutartinių teisinių santykių, į atsakovą neatsirado, todėl negalėjo būti subrogacijos pagrindu perimtos. Todėl ieškovas negali savo reikalavimo grįsti pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Atsakovas negali atsakyti kaip viso namo savininkas, nes savininkai buvo visi butus nuosavybės teisėmis valdę asmenys. Atsakovas nėra atsakingas už pastatyto statinio bet kokius trūkumus, kurie paaiškėja statinio garantiniu laikotarpiu, nes už šiuos trūkumus yra numatyta rangovo, projektuotojo ir statybos techninės priežiūros vadovo atsakomybė. Ieškovas pretenzijas turėtų reikšti rangovui UAB „Santermas“. Teigė, kad UAB „Gudelių šilas“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes nuosavybės teisė į butą, iš kurio galėjo būti padaryta žala, buvo perleista J. M. ir P. L. M. dar iki žalos padarymo, šie asmenys buvo buto valdytojai, jie turėjo įsirengti buto apdailą. Nurodė, kad nukentėjusiajam E. C. ieškovas išmokėjo didesnę draudimo išmoką, negu faktiškai buvo patirta nuostolių. Sąmata negali būti pakankamas pagrindas priteisti nuostolius iš už žalą atsakingo asmens. Draudimo išmoka buvo išmokėta 2009-02-19, o ieškovas ją išmokėjo neįsitikinęs, ar draudimo išmoka yra atlyginami faktiškai nukentėjusiojo patirti nuostoliai, ar nukentėjusysis dėl to nepagrįstai nepraturtės.

Tretieji asmenys atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) jiems perėjo tik 2009-04-22, o draudiminis įvykis įvyko 2008-12-24. Tuo metu buto savininku buvo atsakovas. Atsakovui atliekant apdailos darbus jie į butą įsikelti negalėjo, todėl buvo priversti nuomotis kitą butą, todėl nebuvo nei buto savininkai, nei valdytojai. Pažymi, kad neatliko trūkusio vamzdžio montavimo darbų, nepirko tam būtinų detalių. Visus šiuo veiksmu atliko atsakovas. Sutartinius įsipareigojimus, susijusius su buto apdailos atlikimu pažeidinėjo atsakovas. Dėl šios priežasties buvo sumažinta buto pardavimo kaina. Atsakovui nepabaigus laiku atlikti apdailos darbų buvo atidėtas galutinio atsiskaitymo sumokėjimas. Nurodo, kad su atsakovu pilnai atsikaitė tik pašalinus didžiąja dalį trūkumų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-17 sprendimu ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui UADB „Seesam Lietuva“ iš atsakovo UAB „Gudelių šilas“ 13 707,48 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-06-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 159,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ Lietuvos valstybei 6,15 Lt pašto siuntimo išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Gudelių šilas“ Lietuvos valstybei 18,43 Lt pašto siuntimo išlaidų.

Nustatyta, kad laikotarpiu tarp 2008-12-24 ir 2008-12-27 butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo užlietas iš viršuje esančių patalpų – (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas būsto ir gyventojų turto draudimu draudimo bendrovėje UADB „Seesam Lietuva“, kuris už turtui, t. y. butui, padarytą žalą, naudos gavėjui E. C. išmokėjo draudimo išmoką, lygią 18 207,48 Lt. Ieškovo teigimu, atsakingas už žalą yra būtent atsakovas, nes jis žalos atsiradimo metu buvo patalpų (statinio), iš kurių buvo užlietas apdraustas butas Nr.7, savininkas (valdytojas), o taip pat atsakovas buvo užlieto buto pardavėjas, prisiėmęs garantiją dėl parduoto daikto kokybės. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, kad buto užliejimas įvyko dėl (duomenys neskelbtini) esančio vandentiekio vamzdžio gedimo. Byloje pateikti išrašai iš viešo registro patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini) savininku žalos atsiradimo metu (2008-12-27) buvo registruotas atsakovas UAB „Gudelių šilas“. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atmetė atsakovo argumentus, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymas buvo perduotas tretiesiems asmenims J. M. ir P. L. M.. Šių asmenų nuosavybė viešame registre buvo įregistruota tik 2009-04-27. Teismas laikė, kad iš atsakovo pateiktų 2007-07-12 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties ir 2008-12-03 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su trečiaisiais asmenimis, turinio neseka, kad nekilnojamasis daiktas buvo perduotas tretiesiems asmenims valdyti ir juo naudotis. Atmesti atsakovo argumentai, kad buto valdymas buvo perduotas Atliktų darbų priėmimo-perdavimo (apžiūros) aktu, sudarytu 2008-11-24, kadangi šis aktas pagal savo turinį patvirtina tik pagal 2007-07-12 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį atliktų darbų priėmimą-perdavimą, bet ne nekilnojamojo daikto perdavimą valdymui ar naudojimui. Įvertinęs faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad žalos atsiradimo metu 2008-12-27 tretieji asmenys nebuvo nei faktiniai, nei teisiniai nekilnojamojo daikto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojai ar savininkai, o šiam nekilnojamajam daiktui galėjo daryti tik tokią įtaką, kurią pagal preliminarią sutartį leido daryti viešame registre įregistruotas nekilnojamojo daikto savininkas - UAB „Gudelių šilas“. Tokios trečiųjų asmenų teisės į daiktą aiškiai neatitiko CK 4.22 str., CK 4.25 str., numatyto valdymo teisės turinio. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas nepaneigė CK 6.266 str. 2 d. numatytos prezumpcijos. Konstatavus, kad ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo kaip nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) remiantis CK 6.266 str. 1 d., kitas ieškovo nurodytas ieškinio pagrindas (t. y. pardavėjo garantija dėl parduoto daikto kokybės) nelaikytas teisiškai reikšmingu.

Teismas sprendė, kad žalos padarymo faktą patvirtina fotonuotraukos, taip pat 2009-01-16 Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas, sudarytas dalyvaujant draudikui, draudėjui ir atsakovo interesais veikiančio UAB „Hanner Development“ atstovui, kurį su atsakovu sieja pavedimo santykiai. Turto žalos eksperto R. M.o sudaryta lokalinė sąmata patvirtina, kad minėtų darbų kaina (neįskaitant fasado darbų) yra 13 382 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad sąmatos 11, 14 ir 15 pozicijose numatytų darbų (tinko nudaužymas nuo sienų, ir sienų glaistymas 2 kartus, 14 kv.m) nebuvo būtina atlikti. Tokie darbai atitinka 2009-01-16 apžiūros protokole įvardintus darbus, kuriuos nurodant dalyvavo ir atsakovą atstovaujantis asmuo. Teismas vertino, kad lokalinėje sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su padaryta žala ir yra būtini atkuriant nekilnojamojo daikto vertę. Atsakovas neteikė priešingų įrodymų, susijusių su darbų kiekiu ir kaina. Todėl konstatuota, kad ieškovas pateikta sąmata įrodė nekilnojamojo daikto atkuriamąją vertę, o tokios vertės išmokėjimas pinigais apdraustajam E. C. nelaikytinas apdraustojo nepagrįstu praturtėjimu, nepriklausomai nuo to, ar realiai remonto darbai buvo atlikti ir kokia buvo jų kaina. Ieškovo reikalavimas priteisti 13 382 Lt tenkintas. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad ieškovas, prašydamas priteisti 4 500 Lt už šildytuvo ir drėgmės surinkėjo nuomą įrodinėjo ne atkuriamąją daikto vertę, bet turėtas išlaidas likviduojant žalą, t. y. faktinius nuostolius. Tačiau tokius nuostolius patvirtinančių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad drėgmės surinkėjo ir šildytuvo nuomos išlaidas patyrė UAB „Hanner Development“, veikiantis pagal atsakovo UAB „Gudelių šilas“ pavedimą, o ne E. C., kurio reikalavimo teises remiantis subrogacija įgyvendina ieškovas. Ieškovas draudimo išmoką E. C. išmokėjo 2008-02-20, t. y. nebaigus atlikti remonto darbų ir neįsitikinus, kad apdraustasis faktiškai patyrė tokias išlaidas. Teismas kritiškai vertino E. C. paaiškinimus, atsiųstus elektroniniu paštu, dėl minėtų prietaisų nuomos, kadangi šiuose paaiškinimuose jis tik patvirtino, kad tokie prietaisai buvo naudojami, bet nenurodė, jog jis apmokėjo už jų nuomą ar kad jų nuomos kaštai buvo įtraukti į remonto darbų kainą.

Ieškovo reikalavimas priteisti 325,48 Lt išlaidas už elektros energiją, sunaudotą elektriniam šildytuvui ir vandens surinkėjui tenkintas, kadangi byloje įrodyta, kad tokias elektros sąnaudas E. C. patyrė, toks kiekis elektros buvo suvartotas tuo laikotarpiu, kai buvo naudojami minėti elektros prietaisai, siekiant pašalinti dėl buto užliejimo padarytą žalą. Šios išlaidos yra susijusios su nekilnojamojo daikto vertės atkūrimu, jos yra protingos ir pagrįstos (CK 6.249 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-02-17 sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kurie ieškinys buvo atmestas, ir ieškovui UADB „Seesam Lietuva“ iš atsakovo UAB „Gudelių šilas“ priteisti iš viso 18 207,48 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas – 546 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidų pirmojoje instancijoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nemotyvavo, kodėl atmeta ieškovo pateiktis buto džiovinimo agregatų nuomos išlaidų įrodymus, taip pat nesiėmė veiksmų užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, jog buto džiovinimo išlaidos pagrįstos ne vien žodiniais ieškovo paaiškinimais, pateiktais draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo įrodymais, E. C. elektroniniame laiške išdėstytomis aplinkybėmis, bet ir pačios džiovinimo agregatus išsinuomojusios įmonės UAB „Infokar“ E. C. pateiktoje lokalinėje sąmatoje. Sprendime visiškai nemotyvuojama, kodėl atmetama ši lokalinė sąmata, kaip buto džiovinimui skirtų agregatų nuomos išlaidų įrodymas.

2. Teismas atmesdamas visus ieškovo pateiktus šios žalos įrodymus, nepagrįstai vadovavosi išimtinai UAB „Hanner Development“ 2009-03-03 pranešimu AB „Lietuvos draudimas“ kaip neva patvirtinančiu aplinkybę, jog buto džiovinimo įrenginių nuomos išlaidas patyrė UAB „Hanner Development“, ir nepatyrė E. C., neatsižvelgdamas į akivaizdžius UAB „Hanner Development“ teiktų duomenų AB „Lietuvos draudimas“ netikslumus ir prieštaravimus. Teismas nepagrindė, kodėl UAB „Hanner Development“ pateiktai prieštaringai informacijai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę nei kitiems byloje esantiems neprieštaringiems įrodymams, liudijantiems, kad E. C. faktiškai patyrė buto džiovinimo išlaidas, ir šių išlaidų dydį, tuo pažiedžiant CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

3. Teismas nesiėmė veiksmų užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, nesiėmė priemonių pašalinti byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų. Nurodo, jog ieškovas pateikė įrodymus, kad E. C. patyrė išlaidas. Nagrinėjimo metu nebuvo kilęs klausimas ir tiriama ar išlaidas patyrė UAB „Hanner Development“. Jeigu teismui kilo abejonių dėl byloje esančių įrodymų prieštaravimų, teismas turėjo teisę iškelti šį klausimą ir imtis priemonių prieštaravimams pašalinti. Nurodo, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tačiau teismas turi pareigą rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gudelių šilas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011-02-17 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, ieškovas neįrodė atsakovo atsakomybės atsiradimo sąlygų, teismo padaryti įrodymų vertinimo, materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai yra teisinis pagrindas naikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė esant CK 6.270 str. 1 d. numatytų aplinkybių, šalinančių statinio savininko civilinę atsakomybę už statiniu padarytą žalą, t. y. teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas tretiesiems asmenims valdymo teisės įvykio metu nebuvo perleidęs. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2008-12-03, nors nuosavybės teisės perduotos tik 2009-04-22, tačiau buto valdymo teisės perduotos nuo 2008-11-24, teismas netinkamai vertino šias sutartis. Pažeisdamas įrodymų vertinimo ir sutarties aiškinimo principus nepagrįstai buto valdymo perleidimą siejo tik su notarinio perdavimo-priėmimo akto pasirašymu, nevertindamas tikrųjų sandorio šalių ketinimų bei sandorio aplinkybių. Nurodo, jog tretieji asmenys buto Nr. 10 atžvilgiu įgyvendino valdymo teisę, kadangi nuo 2008-12-03 turėjo prievolę mokėti su daikto išlaikymu susijusias išlaidas, apmokėti su bendrąja daline nuosavybe susijusias išlaidas, sudaryti komunalinių paslaugų sutartis ir apmokėti, pasirinko UAB „Gudelių šilas“ atlikti buto pilnos apdailos darbus.

2. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi priteisti tik sąmata pagrįstą nuostolių dydį, nepateikus nuostolius patvirtinančių įrodymų, taip pat nesutinka su visos sumos už elektros energiją, suvartotą neva šildymo ir džiovinimo prietaisams, priteisimu. Apelianto nuomone, teismas neteisingai ir nepagrįstai taikė UADB „Seesam Lietuva“ patvirtintas Būsto ir gyventojų draudimo taisykles, nepagrįstai šalių santykiui netaikė bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, susijusių su žalos įrodinėjimo pareiga, taip nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad drėgmės surinkėjo ir džiovintuvo išlaidas patyrė E. C., teismas pagrįstai šias išlaidas priskyrė UAB „Hanner Development“. Atkreipia dėmesį, kad skunde pateikiami prieštaringi argumentai, kas atliko E. C. buto pilnos apdailos darbus. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu teismas ne artą priminė šalims CPK 178 str. nustatytą įrodinėjimo pareigą.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretieji asmenys prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl atsakovo apeliacinio skundo nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad 2008-11-24 aktu buvo perduoto atlikti apdailos darbai, o ne nekilnojamojo daikto valdymas. CK 4.27 str. 2 d. imperatyviai nurodo, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo įregistravimo viešame registre momento. Trečiųjų asmenų pareiga sudaryti komunalinių paslaugų sutartis ar apmokėti išlaidas, susijusias su butu, pagrindžia tik piniginę prievolę ir niekaip neįrodo valdymo buvimo fakto. Paties atsakovo parodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie buto valdymo perdavimą – atsakovo atstovė patvirtino, kad po 2008-11-24 akto pasirašymo atsakovo aptekimas į butą nebuvo apribotas, buto apdailos darbus ir toliau organizavo atsakovas ir jo vardu veikiantis UAB „Hanner Development“. Skunde nutylimos aplinkybės, kad apdailos darbų atlikimo metu, tretieji asmenys nuomojosi kitą butą, taigi neegzistavo joks faktinis buto valdymas. Nurodo, jog atsakovas nepaneigė CK 6.266 str. 2 d. įvirtintos prezumpcijos, todėl teismas pagrįstai pripažino jį atsakingu už draudiminio įvykio metu padarytą žalą.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Teismas išsamiai išanalizavo atsakovą ir trečiuosius asmenis siejusius sutartinius santykius, pagrįstai nustatė, kad statinio valdytojas CK 6.266 str. prasme žalos atsiradimo metu buvo būtent atsakovas. Deklaratyvūs ir nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas neįrodė nuostolių dydžio. Teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai priteisė atlygintinos žalos dydį pagal sudarytą lokalinę sąmatą kitus byloje esančius įrodymus, išskyrus toje dalyje, dėl kurios ieškovas pateikęs apeliacinį skundą – dėl elektrinio šildytuvo ir drėgmės surinkėjo nuomos kaštų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro ir ieškovo, ir atsakovo apeliacinių skundų dalykus. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).

Ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ apeliacinis skundas atmetamas. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti 4 500 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo ir atitinkamai sumažintos bylinėjimosi išlaidos. 4 500 Lt – draudėjo kompensuotos užlieto buto savininko E. C. elektros šildytuvo ir drėgmės surinkėjo prietaisų nuomos UAB „Infokar“ išlaidos. Apelianto vertinimu, faktą, kad užlieto buto savininkas realiai patyrė paminėtas išlaidas įrodo UAB „Infokar“ lokalinė sąmata, kurios atskiruose eilutėse nurodytas, kad buto džiovinimas elektriniu šildytuvu kainuos 1 800 Lt (30 dienų po 60 Lt) ir buto džiovinimas drėgmės surinkėju kainuos 2 700 Lt (30 dienų po 90 Lt), žodiniais ieškovo paaiškinimais, draudimo išmokos apskaičiavimu ir E. C. elektroniniame laiške išdėstytomis aplinkybėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo, išaiškinta kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo buto šildymui skirtų agregatų nuomos išlaidas, t. y. ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti tokių išlaidų faktą bei jų dydį; pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nei išlaidų faktas, nei dydis byloje neįrodyti. Apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo įrodymų vertinimo pagrįsti teismo išvados, kad drėgmės surinkėjo ir elektrinio šildytuvo nuomos išlaidas patyrė ne buto savininkas, bet UAB „Hanner Development“, kritika. Tačiau pagal logikos dėsnius tokia apelianto kritika nesustiprina jo pateiktų įrodymų apie buto savininko E. C. išlaidas įrodomosios reikšmės. Ieškovo pateikta sąmata numatė būsimas buto džiovinimo išlaidas, džiovinant butą drėgmės surinkėju ir el. šildytuvu po 30 d., tačiau lokalinė sąmata nepatvirtina kiek realiai toks buto džiovinimas vienu ir kiek kitu prietaisu užtruko ir, atitinkamai, kiek realių išlaidų ir kas patyrė dėl užlieto buto džiovinimo. Žodiniai ieškovo paaiškinimai bei E. C. susirašinėjimas elektroniniu paštu taip pat nepatvirtina fakto, kad dėl buto džiovinimo per 60 dienų patirta 4 500 Lt dėl įrengimų nuomos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai nesivadovavo lokalinėje sąmatoje esančiais duomenimis (CPK 185 str.).

Apeliacinio skundo argumentai dėl neįvykdytos teismo pareigos imtis veiksmų užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą (CPK 158 str. 3 d., 159 str. 1 d.) atmetami. Apeliantas nurodė, kad, jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu turėjo abejonių ir laikė, kad tarp byloje pateiktų įrodymų yra prieštaravimų, jis privalėjo iškelti šį klausimą teismo posėdžio metu ir nurodyti šalims, kokios faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto samprotavimais. Apeliantas pripažįsta, kad šalių ginčas yra privataus pobūdžio; ieškovas yra draudimo bendrovė, nagrinėjamoje byloje veikė, kaip draudimo santykių profesionalas, atitinkamai jam keliami padidinto apdairumo ir rūpestingumo standartai. Be to, viso proceso metu ieškovui atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas U. Pėdnyčia. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui buvo neabejotinai žinoma, kad deliktiniuose santykiuose žala nėra preziumuojama, ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Apeliantas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, nes šioje byloje buvo išnagrinėtas ginčas dėl žalos, padarytos buto užliejimu, tarp fizinių asmenų, t. y. įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo kontekste situacija nėra tapati ar analogiška.

Atsakovo UAB „Gudelių šilas“ apeliacinis skundas atmetamas. Apeliantas (atsakovas) be pagrindo teigia, jog teismas neteisingai vertino, kad atsakovas UAB „Gudelių šilas“ neįrodė esant CK 6.207 str. 1 d. aplinkybių, šalinančių statinio savininko civilinę atsakomybę už statiniu padarytą žalą. Nors nuosavybės teise butas jo pirkėjams, tretiesiems asmenims J. M. ir P. M. buvo perduotas tik 2009-04-22, t. y. po vandentiekio avarijos, tačiau valdyti butas buvo perduotas anksčiau, nuo 2008-11-28; ši aplinkybė, apelianto vertinimu, įrodyta 2007-07-12 preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2008-12-03 buto pirkimo-pardavimo sutartimi; tretieji asmenys buvo teisėti buto valdytojai E. C. buto Nr. 7 užliejimo metu, todėl yra atsakingi už padarytą žalą, o ieškinys apelianto atžvilgiu turi būti atmestas. Teismas netinkamai įvertino šiuos įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Su apelianto (atsakovo) argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo sutikti negalima.

Apelianto (atsakovo) ir trečiųjų asmenų preliminarios sutarties 4.1 punktas numato, kad apeliantas buvo įsipareigojęs parduoti butą su pilna buto vidaus apdaila pagal standartinį pardavėjo parengtą pilnos apdailos variantą (t.1, b.l. 70); atsakovas pasiūlė tretiesiems asmenims 2008-11-24 pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį ir tokia sutartis buvo pasirašyta 2008-12-03, su sąlyga, kad nuosavybės teisė pereis pirkėjui nuo turto (buto) perdavimo-priėmimo akto pasirašymo; pirkimo-pardavimo sutartimi buvo užfiksuota, kad parduodamo buto baigtumas sudaro 81 proc. (t.1, b.l. 59); 2008-11-24 buvo pasirašytas statybos darbų priėmimo-perdavimo darbų aktas, kuris taip pat pavirtina, kad buto, kaip turtinio vieneto, statyba nebuvo užbaigta, tretiesiems asmenims buvo perduoti atlikti statybos darbai. Iš trečiųjų asmenų pareikštų 2008-12-19 ir 2009-04-02 pretenzijų taip pat seka, kad vidaus buto apdaila nebuvo pabaigta, kas trukdė jiems tinkamai naudotis butu (t.1, b.l. 172, 173). 2009-04-22 šalys pasirašė sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir perdavimo-priėmimo nuosavybės aktą, kuriuo sumažino 2008-11-24 pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą parduodamo buto kainą ir perdavė butą, kaip turtinį vienetą, tretiesiems asmenims (t.1, b.l. 159-161).

Dėl išdėstyto atmetamas kaip nepagrįstas apelianto (atsakovo) argumentas, kad tretieji asmenys nuo 2008-12-03 veikė kaip buto savininkai (turėjo prievolę mokėti su daikto išlaikymu susijusias išlaidas, su bendrąja daline nuosavybe susijusias išlaidas, turėjo teisę pasirinkti rangovą atlikti pilnos buto apdailos darbus ir pan.), todėl yra atsakingi už padarytą žalą. Bylos medžiaga patvirtina, kad preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo susitarta dėl buto su pilna apdaila pastatymo ir pardavimo, kad po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo 2008-11-24 tretiesiems asmenims buvo perduotas ne butas, bet atlikti statybos darbai; šalių teisiniai santykiai dėl statybos darbų užbaigimo ir buto, kaip turtinio vieneto perdavimo, tęsėsi, kol 2009-04-22 susitarimu jie buvo pabaigti, perdavus tretiesiems asmenims nepabaigtą statyti butą už sumažintą kainą. Kol tęsėsi šalių teisiniai santykiai dėl statybos darbų užbaigimo ir tinkamo buto priėmimo-perdavimo, tretieji asmenis negalėjo pasirinkti kito rangovo ir realiai įtakoti statybos darbų kokybę. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2008-11-24 atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktas ir 2008-12-03 pirkimo-pardavimo sutartis valdymo teisės perdavimo tretiesiems asmenims neįrodo ir apelianto (atsakovo) atsakomybės prezumpcijos nepaneigia.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Tatjana ŽukauskienėJelena ŠiškinaVytautas Zelianka