- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-05
- Bylos Nr.
- 1-250-771/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00207-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- Z. J., A. J., V. J.
- Kaltinamasis
- R. A. D.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Žilvinas Kazlauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, nukentėjusiesiems Z. J., A. J., V. J., nukentėjusiojo V. J. atstovui - advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, kaltinamajam R. A. D., jo gynėjui – advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis spaudos agentu „(duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R.A. D. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, o būtent: 2014 metų rugpjūčio 6 dieną, apie 11:50 valandą, Šiauliuose, šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 161 punktų reikalavimus, tai yra, degant geltonam šviesoforo signalui įvažiuodamas į sankryžą Tilžės gatve ir sukdamas sankryžoje į kairę – į Pramonės gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nedavė kelio lygiareikšmių keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui Audi A3 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. J., bei su juo susidūrė, ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, dėl kurio buvo sužalotas lengvojo automobilio Audi A3 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. J., kuriam padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos smegenų sumušimas be ryškių židininių neurologinių požymių sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, automobilio VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviai A. J., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės žaizdos ir nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje, kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinėje alkūnėje, dešinio kelio išoriniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje, Z. J., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos kairėje krūtyje, krūtinės dešinėje pusėje, pilvo srityje, dešinėje šlaunyje, K. J., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl padarytos kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje.
Kaltinamasis R. A. D. kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2014-08-06 važiavo automobiliu Šiaulių m., Tilžės gatve su Z. J., jos dukra ir dukters sūnumi. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje suko į P. gatvę, todėl įvažiavęs į sankryžą sustojo už pėsčiųjų perėjos. Tuo metu degė žalias šviesoforo signalas. Prieš jį į kairę suko dar du automobiliai. Pradėjus posūkio manevrą, šviesoforo žalias signalas pradėjo mirksėti. Priekyje važiavę automobiliai pasuko į kairę. Tuo metu jau degė geltonos spalvos šviesoforo signalas. Kadangi buvo įvažiavęs į sankryžą, baiginėjo posūkio į kairę manevrą. Prieš sukdamas į kairę, matė prieš priešais važiuojantį automobilį, kuris buvo toli. Manė, kad priešais važiavęs automobilis sustos ir jis pabaigs posūkio į kairę manevrą. Priešais važiavęs automobilis, pažeisdamas kelių eismo taisykles, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu. Smūgis buvo toks stiprus, kad jo automobilis apsisuko.
Nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2014-08-06, 12.00 val. važiavo automobiliu AUDI A3 Tilžės gatve per sankryžą su P. gatve tiesiai, degant žaliam šviesoforo signalui. Važiavo link miesto centro. Važiavo nuo A. gatvės tolygiu 60 km/h greičiu. Pripažįsta, kad galėjo atsirasti 10 kilometrų paklaida, nes automobilis skolintas, galėjo nepajusti automobilio greičio. Matė, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje į P. gatvę ruošėsi sukti priešais važiavęs automobilis.. Likus 100 m. iki sankryžos, automobilis įvažiavo į sankryžą ir sustojo. Jam kertant pirmąją sankryžos pėsčiųjų perėją, priešais važiavęs automobilis staiga pradėjo važiuoti, sukdamas į kairę. Tuo metu jam degė žalias šviesoforo signalas. Šviesoforo signalas galėjo mirkčioti. Pamatęs, kad prieš priešais važiavęs automobilis jo nepraleidžia, jis pakeitė važiavimo trajektoriją ir pradėjo stabdyti. Norėdamas išvengti smūgio, suko į dešinę pusę. Po smūgio kairės pusės smilkiniu trenkėsi į atramą bei prarado sąmonę. Vėliau jis ilgai gulėjo ligoninėje, jį pykino, svaigo galva, buvo sutrikusi reakcija, koordinacija, buvo padidėjęs jautrumas. Jam buvo nustatytas nežymus kraujo išsiliejimas į smegenis. Po gydymosi jis važiavo į Druskininkus reabilitacijai. Po įvykio ilgai jautė skausmus, t.y. apie 6 mėnesius. Skausmo priepuoliai pasikartoja ir dabar.
Nukentėjusioji Z. J. parodė, kad įvykio metu važiavo automobiliu VW PASSAT nuo Šiaulių miesto centro pusės. Automobilį vairavo R. A. D.. Ji sėdėjo automobilio priekyje ant keleivio sėdynės. Automobilio gale sėdėjo dukra ir anūkas už vairuotojo. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje automobilis sukosi į P. gatvę. Sankryžoje automobilis sustojo. Koks tuo metu degė šviesoforas negali pasakyti, nes neatkreipė dėmesio. Prieš juos buvusiam automobiliui atlikus posūkio manevrą, jie pradėjo sukti į kairę – P. gatvę. Kai sukosi, anūkas suriko, kad dideliu greičiu atlekia mėlynas automobilis. Po to pajuto smūgį į jos pusę. Po smūgio dukra su anūku išlipo pirmieji. Išlipusi ji negalėjo stovėti, todėl praeiviai ją pasodino į nukentėjusiojo automobilį. To automobilio vairuotojas tuo metu skambino kažkam ir sakė: „Automobilis ne mano ir ką tik teises atgavau“. Sąmonės nukentėjusysis nebuvo praradęs. Po eismo įvykio ji buvo nuvežta į ligoninę. Gydytojai nustatė labai didelį pilvo sumušimą, sumušta ranka, penkto šonkaulio lūžį. Ligoninėje išgulėjo tris paras. Vėliau nustatė, kad ant plaučių gali būti vandens. Pilvą iki šiol dar skauda. Vartoja nuskausminamuosius, paaštrėjo ligos, nuo kurių gydėsi. Pretenzijų kaltinamajam neturi.
Nukentėjusioji A. J. parodė, kad įvykio metu automobiliu važiavo nuo Šiaulių centro pusės. Automobilį vairavo R. A. D.. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukosi į P. gatvę. Jos mama sėdėjo automobilio priekyje. Ji sėdėjo automobilio gale už mamos. Sūnus sėdėjo gale už vairuotojo. Vaikas buvo prisegtas saugos diržu. Ji saugos diržo prisisegusi nebuvo. Sukant į Pramonės gatvę, vaikas sušuko „mėlyna mašina“. Ji pasižiūrėjo ir pamatė atvažiuojantį kitą automobilį. Po to pajuto smūgį. Automobilis apsisuko. Po smūgio su vaiku iškart išlipo iš automobilio. Jai buvo prakirsta galva, matėsi mėlynės. Pretenzijų kaltinamajam neturi.
Specialistas autotechnikas E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad specialisto išvada buvo priimta pagal byloje esančius duomenis. Atlikti visi apskaičiavimai galimoms ir išsamioms aplinkybėms nustatyti. Įvertino V. J. viršytą greitį. Išvados 9 lape aprašyta, kad apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad šioje eismo situacijoje automobilio „Audi A3“ vairuotojas V. J. važiavo didesniu nei leistina eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu. Tačiau tai techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu. Modeliuojant automobilių susidūrimą nustatyta, kad susidūrimo metu, automobiliui „VW Passat“ įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, automobilis „Audi A3“ važiavo 71 km/h greičiu ir buvo 21,3 m. atstumu nuo susidūrimo vietos. Automobiliui važiuojant leistinu 50 km/h greičiu yra reikalingas sustojimo kelias 29 m, o 71 km/h yra 49 m. Kai skersai juda kliūtis vairuotojas privalo stabdyti savo automobilį. Byloje nustatytas, 21,3 m. atstumas, yra per mažas, kad stabdant automobilis sustotų neprivažiavęs susidūrimo vietos. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo, duodamas kelią tiesiai, lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui. Negali nustatyti, ar dėl viršyto V. J. greičio, sukdamas kairio posūkio kreive, R. A. D. turėjo, ar neturėjo pamatyti prieš jį atvažiuojantį automobilį. Artėdamas prie sankryžos V. J. privalėjo stebėti sankryžoje vykstantį veiksmą. Važiuodamas leistinu 50 km/h ir iškilus grėsmei, automobiliui „VW Passat“ įvažiavus į jo važiuojamą eismo juostą, turėjo stabdyti automobilį. Stabdymo pėdsakų „Audi A3“ automobilio neužfiksuota.
Teisiamajame posėdyje peržiūrėtame vaizdo įraše užfiksuota, kad degant žaliam šviesoforo signalui automobilis AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į sankryžą. Tuo tarpu prieš priešais važiuojantis automobilis VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) sankryžos pradžioje pasuka į kairę ir susiduria su automobiliu AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini) Nuo pat privažiavimo iki sankryžos iki pat susidūrimo automobilis VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) nebuvo sustojęs.
2014-08-11 – 2014-09-25 gauta specialisto išvada Nr. 1163/14(04), kurioje nurodyta, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje A. R. D. girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymas – 0,00 promilių. (2 t., 14 b. l.)
Asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2014-08-06 12:25 val. V. J. tikrintas girtumas ir tikrinimo rezultatas 0,00 promilių. (1 t., 111 b. l.)
2014-08-13 – 2014-08-20 gauta specialisto išvada Nr. T-A 7126/14(01), kurioje nurodyta, kad V. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (1 t., 99 b. l.)
– 2014-09-26 gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad V. J. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, galvos kairės pusės sumušimas, dešinio kelio sąnario sumušimas, sukėlęs sąnario skausmingumą ir judesių ribotumą. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis. V. J. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos smegenų sumušimas be ryškių židininių neurologinių požymių sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje paimtas kraujas alkoholio nustatymui, V. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (1 t., 102-103 b. l.).
2014-08-03 – 2014-08-13 specialisto išvada Nr. G 1181/14(04), kurioje nurodyta, kad Z. J. padarytos kraujosruvos kairėje krūtyje, krūtinės dešinėje pusėje, pilvo srityje, dešinėje šlaunyje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis. Z. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., 121 b. l.)
specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad A. J. padaryti kūno sužalojimai: muštinė žaizda ir nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinėje alkūnėje, dešinio kelio išoriniame paviršiuje ir kairėje blauzdoje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis. A. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., 129 b. l.)specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad K. J. padaryta kraujosruva krūtinės kairėje pusėje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis. K. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., 131 b. l.)
Tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2014-08-06 buvo gautas M. L. (duomenys neskelbtini)) video registratoriumi užfiksuotas 2014-08-06 11:57 eismo įvykis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Video medžiaga perduota tyrėjai prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 40-1-00207-14. (1 t., 135 b. l.)
Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-06 buvo pasiėmęs iš savo tėvo automobilį „OPEL VIVARO“ v.n. (duomenys neskelbtini) kuriame yra įrengtas video registratorius. Pradėjus važiuoti automobiliui registratorius įsijungia pats. Jo patikra atlikta nebuvo. 2014-08-06 apie 12 val., važiuodamas minėtu automobiliu P. gatve link T. gatvių sankryžos, išgirdo duslų garsą ir pamatė P. ir T. gatvių sankryžoje autoįvykį. Minėtą autoįvykį užfiksavo video registratorius. Grįžęs namo, minėtą vaizdo įrašą perkėlė į kompiuterį ir išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Nurodyti koks įvykio metu degė šviesoforo signalas negali, nes nepastebėjo. Įvykis įvyko Šiauliuose. (1 t., 148 b. l.)
2014-08-27 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta CD laikmena su vaizdo įrašu ir laikoma prie bylos. (1 t., 152-154 b. l.)
2014-11-28 specialisto išvadoje Nr. 11Š-212 (14) nurodyta, kad Susidūrimo su automobiliu „VW Passat“ momentu orientacinis automobilio „Audi A3“ važiavimo greitis buvo 71 km/h. Šioje eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. R. D., sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmių keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi A3“ bei su juo susidūrė ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. ( 1 tomas b.l. 162-170 )
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Šiauliuose, T. ir P. gatvių sankryžoje. Įvykio vietos apžiūros metu 2014-08-06 apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini), ir VW PASSAT v.n. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti jų sugadinimai. (1 t., 44-46 b. l.)
Protokole apie transporto priemonės ir techninės būklės patikrinimą nurodyta, kad įvykio vietoje 2014-08-06 apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti sugadinimai. Pagal pakvitavimą grąžinta saugojimui. (1 t., 49-52,74 b. l.)
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis AUDI A3, v.n. (duomenys neskelbtini), papildomai nufotografuotas, pagal pakvitavimą paliktas saugojimui. (1 t., 76-86, 87 b. l.)
Protokole apie transporto priemonės ir techninės būklės patikrinimą nurodyta, kad įvykio vietoje 2014-08-06 apžiūrėta transporto priemonė VW PASSAT v.n. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti sugadinimai. Pagal transporto priemonės priverstinį nuvežimo aktą saugomas po įvykio J.Basanavičiaus g. 144a, Šiauliai. (1 t., 53-56, 57-58 b. l.)
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis VW PASSAT v.n. (duomenys neskelbtini), papildomai nufotografuotas, nutarimu grąžintas savininkui ir pagal pakvitavimą atiduotas saugojimui. (1 t., 61-73 b. l.)
Pažymoje apie meteorologines sąlygas matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d., 12 val. oro temperatūra buvo +26,0 laipsniai šilumos, vėjas pietų pietryčių, vidutinis vėjo greitis 3, meteorologinio matomumo nuotolis 20. (1 t., 172 b. l.).
UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ pažymoje matyti, kad šviesoforo 2014-08-06 Šiaulių mieste, T.-P. gatvių sankryžoje gedimų budėjimo žurnale neužregistruota. Pateikė šviesoforo diagramą. ( 1 t., 174-175 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų nurodytų požymių buvimą.
KET 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. KET 191 punktas reikalauja iš eismo dalyvių nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais (ir jų lydimoms transporto priemonėms); keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, eismo dalyviai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus. Nors kaltinamasis R. A. D. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos B 281 str. 1 d., t.y. dėl KET 9 p. ir 161 p. pažeidimų, kurių metu V. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, A. J., Z. J. ir K. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įrodo byloje nustatyti faktai ir užfiksuotos aplinkybės.
Kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad sustojo už pėsčiųjų perėjos. Į T. – P.gatvių sankryža įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui. Prieš jį buvo du automobiliai, kurie taip pat suko į kairę, t.y. į P. gatvę. Todėl prieš jam atliekant posūkio manevrą į kairę užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Sukdamas į kairę matė, kad iš priekio atvažiuoja automobilis, tačiau pastarasis buvo toli nuo sankryžos. Pagalvojo, kad spės atlikti posūkį. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu sukdamas į kairę visą dėmesį buvo sukoncentravęs į automobilį, važiuojantį priekyje, kad jam stabdant į jį neatsitrenktų. Priešpriešais atvažiuojančio automobilio nematė. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas nukentėjusysis, nes jis važiavo viršydamas greitį ir į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir byloje apklaustos A. J. ir Z. J.. Tačiau teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad dėl eismo įvykio kaltas nukentėjusysis. Šią kaltinamojo poziciją paneigia visi byloje esantys rašytiniai parodymai, eksperto išvada, byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis. Ekspertas savo išvadoje nurodė, kad nebuvo nustatyta, kad prieš eismo įvykį „Audi A3“ vairuotojas stabdė. Modeliuojant eismo įvykį nustatyta, kad prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu jis važiavo 70 km/h greičiu. Tačiau tai techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykiu. Kaip nurodoma ekspertizės akte, iki susidūrimo vietos automobilis „Audi A3“ buvo 21,3 m atstumu nuo kaltinamojo automobilio, t.y. susidūrimo vietos. Todėl važiuodamas tiek 50 km/h greičiu ar kaip nustatyta modeliuojant eismo įvykį 70 km/h greičiu jis neturėjo techninės galimybės, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, stabdydamas vairuojamą automobilį, sustoti iki šviesoforo ar važiuojamųjų dalių susikirtimo. Važiuojant 50 km/h sustojimo kelias 29 m, 70 km/h greičiu 49 m. Ekspertas nurodo, kad šioje situacijoje tiesioginė grėsmė eismo saugumui kilo tuo momentu, kai R. A. D. vairuojamas automobilis įvažiavo į Tilžės gatvės priepriešinio eismo juostą. Išvadoje konstatuotina, kad kaltinamasis R. A. D., sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmių keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi A3“ bei su juo susidūrė ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas eismo įvykis matyti, kad kaltinamojo automobilis atvažiuoja T. gatve. Į sankryžą įvažiuoja nesustojęs nei už pėsčiųjų perėjos, nei įvažiavęs į sankryžą. Posūkio manevrą pradeda už pėsčiųjų perėjos, neįvažiavęs į sankryžą ir nekirtęs ašinės sankryžos linijos. Kaltinamajam pradėjus posūkio manevrą nukentėjusiojo automobilis „Audi A3“ yra sankryžos viduryje. Vaizdo įrašė užfiksuotos aplinkybės paneigia kaltinamojo poziciją, kad jis sustoja įvažiuodama į sankryžą ir kad posūkio metu nukentėjusiojo automobilis dar nėra privažiavęs sankryžą.
Išanalizavęs ir įvertinęs teisiamajame posėdyje bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis pažeidė KET 9 p. ir 161 p. reikalavimus, t.y. atlikdamas posūkį į kairę neįsitikino, kad atlikti posūkį yra saugu, nepraleido priešais atvažiuojančio automobilio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės. R. A. D. nagrinėjamoje eismo situacijoje veikė nusikalstamai nerūpestingai, nenumatydamas, kad dėl jo veiksmų (padarytų KET pažeidimų) gali įvykti eismo įvykis ir gali būti sužaloti žmonės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Objektyvieji požymiai yra veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės; padariniai – eismo įvykis ir dėl jo sužaloti žmonės. Yra priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. Kaltės forma – padaryta neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Subjektyvieji požymiai – nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo R. A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo.
Kaltinamasis R. A. D. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai R. A. D. teistas (2 t., 30 b. l.), tačiau teistumas išnykęs, todėl skaitoma, kad teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (2010-02-17 už ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d.) (2 t., 31 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (2 t., 33 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (2 t., 35 b l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre nesilankė, pacientų registre nėra (2 t., 37 b. l.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam, kaip pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, skirtina su laisvės atėmimu sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda (LR BK 55 str.) Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima Baudžiamajame kodekse tos bausmės nustatyto vidurkio. (BK 61 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pažymėtina, kad žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač stiprūs ir ilgalaikiais. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad asmeniui padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiamas ir didesnis neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Byloje nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, po eismo įvykio kilusias pasekmes, t.y. galvos sužalojimą, kuris gali likti ateityje.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis papildomai nurodė, apie šešis mėnesius po eismo įvykio jam pasikartodavo skausmo priepuoliai. Eismo įvykio pasekmės gali bet kada atsiliepti. Po eismo įvykio svaigo galva, buvo sutrikusi reakcija, koordinacija, padidėjęs jautrumas. Buvo praradęs sąmonę.
„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“,o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 str. 2 d.). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį. Civilinio atsakovo – „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas – pareiga atlyginti V. J. padarytą žalą, pagrindas yra 2013 m. lapkričio 20 d. sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Eismo įvykio metu galiojęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų - 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui teigti, kad dėl kaltinamojo R. A. D. veiksmų nukentėjusiajam V. J. buvo padaryti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, galvos kairės pusės sumušimas, dešinio kelio sąnario sumušimas, sukėlęs skausmingumą ir judesių ribotumą. Padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos smegenų sumušimas be ryškių židininių neurologinių požymių sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., 102-103 b. l.). Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes. Įvertinus sužalojimo pasekmes, patirtus išgyvenimus, taip pat tą aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai buvo neatsargūs ir nebuvo iš anksto suplanuoti, teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, mažintina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialui dėl 5 278,59 Lt (1528, 78 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Žala Šiaulių ligoninių kasai atsirado neteisėtų kaltinamojo Rimanto A. D. veiksmų pasekoje. Už suteiktas V. J., A. J., Z. J. ir K. J. asmens sveikatos priežiūros paslaugas po įvykusio eismo įvykio. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Nukentėjusįjį V. J. byloje atstovavo advokatas R. Dobrolovskis. Iš advokato pateiktų pinigų priėmimo kvitų Serija LAT Nr. 788784 ir Nr. 760784 matyti, kad atstovavimas baudžiamojoje byloje, dokumento surašymo, išlaidas sudarė 644,81 Eur (500 Lt arba 144,81 Eur už paslaugas suteiktas ikiteisminio tyrimo metu ir 500 Eur už paslaugas suteiktas bylos nagrinėjimo teisme metu), kurias nukentėjusysis apmokėjo. Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas.
automobilis „WV Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) paliktinas neribotam naudojimui savininkui – Rimantui A. D.;automobilis „Audi A3“ v.n. (duomenys neskelbtini) paliktinas neribotam naudojimui savininkui – G. J.;2 vnt. CD kompaktų (su vaizdo įrašu ir nuotraukomis) – paliktini prie baudžiamosios bylos viršelio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. A. D. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę – 35 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniolikos) eurų dydžio baudą.
Nukentėjusiojo V. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš „Seesam Insurance AS” Lietuvos filialo nukentėjusiajam V. J. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš R. A. D. priteisti nukentėjusiajam V. J. 644,81 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 81 euro centą) proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.
Priteisti iš „Seesam Insurance AS” Lietuvos filialo Šiaulių teritorinei ligonių kasai 1528, 78 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 78 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.
automobilį „WV Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) palikti neribotam naudojimui savininkui – Rimantui A. D.;automobilį „Audi A3“ v.n. (duomenys neskelbtini) palikti neribotam naudojimui savininkui – G. J.;2 vnt. CD kompaktų (su vaizdo įrašu ir nuotraukomis) – palikti prie baudžiamosios bylos viršelio.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.