Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-177-417/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
AN2-177-417/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00138-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Pažeidėjas
S. N.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-177-417/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00138-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10; (S) 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo S. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-16 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019-04-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje S. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019-04-12 16.59 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,89 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą. Nutarimu S. N. paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-04-16 nutartimi Institucijos 2019-04-12 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl S. N. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. S. N. (toliau – ir apeliantas) su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-16 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti, panaikinti Institucijos 2019-04-12 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Papildomai apeliantas prašo išreikalauti iš Institucijos 2019-04-12 filmuotą medžiagą, kuri buvo fiksuojama pareigūnų A. J., A. B. ir A. B., ir šios filmuotos medžiagos registracijos žurnalus, kuriuose fiksuojamos išduotos kameros, jų grąžinimas, filmuoti garso ir vaizdo įrašai ir jų saugojimas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliantui apie Institucijos jam paskirtą administracinę nuobaudą tapo žinoma tik iš VMI 2020-05-21pranešimo apie nesumokėtus mokesčius.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, o tai – absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

3.3. Institucijai sunaikinus garso ir vaizdo įrašus, nepridėjus jų prie administracinio nusižengimo bylos neliko vienintelio įrodymo, įrodančio apelianto nekaltumą bei galinčio nagrinėjamoje byloje panaikinti visus prieštaravimus. Kaltė negali būti grindžiama prielaidomis. Viso abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

3.4. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas buvo šališkas. Tai patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-18 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-606/2021, kuria administracinio nusižengimo byla pagal apelianto skundą buvo perduota nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

3.5. Nagrinėjamu atveju apelianto 2019-04-12 16.59 val. Institucijos pareigūnai nesustabdė adresu (duomenys neskelbtini), ir netikrino blaivumo, nesurašė apeliantui administracinio nusižengimo protokolo ir nepriėmė nutarimo. Institucija nepateikė garso ir vaizdo įrašo, kuris buvo vienintelis rašytinis įrodymas, įrodantis apelianto nekaltumą ir galintis pašalinti visus prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į apelianto nurodytas aplinkybes, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Šalies argumentai

3.6. Apeliantas nurodo, kad Institucijos nutarimas priimtas po dviejų minučių iškart po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nutarimą priėmė A. B., tačiau jis net nebuvo įvykio vietoje.

3.7. Apylinkės teismas rėmėsi ne bylos rašytine medžiaga, o tik vienos liudytojos – pareigūnės A. J. – žodiniais paaiškinimais.

3.8. Apelianto neblaivumas buvo patikrintas nesilaikant visų šiai procedūrai keliamų reikalavimų, be to, su senu antgaliu, nepateikus patikros sertifikato. Šios aplinkybės neabejotinai galėjo iškreipti alkotesterio rodmenis. Tačiau teismas nesigilino į aplinkybes, kodėl apelianto neblaivumas nebuvo patikrintas dar kartą praėjus 10–15 min. Apeliantas pareigūnes, tikrinusias jo blaivumą, buvo informavęs apie prieš keletą minučių išgertas dvi skardines alaus.

3.9. Teismas taip pat nesiaiškino aplinkybės, kodėl administracinio nusižengimo protokole nusižengimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), nors apelianto blaivumas buvo tikrinamas apelianto kieme, adresu (duomenys neskelbtini).

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apelianto prašymas išreikalauti iš Institucijos 2019-04-12 filmuotą medžiagą, kuri buvo fiksuojama pareigūnų A. J., A. B. ir A. B., ir šios filmuotos medžiagos registracijos žurnalus, kuriuose fiksuojamos išduotos kameros, jų grąžinimas, filmuoti garso ir vaizdo įrašai ir jų saugojimas, netenkinamas. Institucija apeliantą jau buvo informavusi, kad dėvimųjų vaizdo kamerų įrašai, vadovaujantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-06-16 įsakymu Nr. 30-V-337, yra saugomi du mėnesius, todėl prie administracinės bylos jų pateikti nėra galimybės, nes įrašai yra ištrinti (b. l. 29). Tačiau apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vaizdo įrašai yra vieninteliai įrodymai, galintys patvirtinti arba paneigti apelianto kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo.

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nagrinėjamu atveju yra visi būtinieji ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

8. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai prieštarauja jo apeliaciniame skunde išdėstytai įvykių versijai. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad jam nebuvo surašytas nei administracinio nusižengimo protokolas, nei nutarimas, ir apeliantui apie šiuos Institucijos priimtus dokumentus apskritai tapo žinoma tik iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Tačiau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas parodė, kad, jam išsikvietus policijos pareigūnus į konfliktą su per jo žemę, apelianto vertinimu, neteisėtai važinėjančiu asmeniu, policijos pareigūnės tikrino jo neblaivumą ir pateikė „kažkokį surašytą protokolą, bet jis jo neėmė, taip ir liko“ (b. l. 100). Taigi akivaizdu, kad apeliantui buvo žinoma apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą dar 2019-04-12, tačiau tik dėl paties apelianto valingų veiksmų – jis dokumentų neėmė – dokumentų turinys apeliantui buvo nežinomas. Tačiau apeliantas, žinodamas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, žinodamas administracinio nusižengimo teisenos pagrindą, turėjo galimybę laiku (dar 2019-04-12 arba iškart po įvykio) kreiptis į Instituciją ir prašyti pateikti jį dominančią informaciją (filmuotą medžiagą, kuri buvo fiksuojama pareigūnų A. J., A. B. ir A. B. ir šios filmuotos medžiagos registracijos žurnalus, kuriuose fiksuojamos išduotos kameros, jų grąžinimas, filmuoti garso ir vaizdo įrašai ir jų saugojimas), tačiau tokia galimybe nesinaudojo manydamas, kad nepriėmus Institucijos dėl jo surašytų dokumentų nebus tęsiama ir administracinė teisena. Todėl konstatuotina, kad tik dėl paties apelianto piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis nagrinėjamu atveju yra sunaikinti Institucijos užfiksuoti įrodymai.

9. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl to, kad apelianto neblaivumas buvo patikrintas apelianto namuose, taip pat nekyla ginčas dėl apeliantui nustatyto neblaivumo. Apeliantas nesutinka tik su ta aplinkybe, kad vairavo būdamas neblaivus, teigia, kad alkoholį vartojo grįžęs namo. Tačiau apygardos teismas atmeta tokią apelianto versiją kaip neįrodytą ir prieštaraujančią kitų administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumai, iš dalies ir paties apelianto pirmosios instancijos teisme duotiems parodymams. Analizuojant apelianto pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, nustatyta, kad į teisėjo užduotą klausimą – „tai per 5 minutes spėjot dvi skarbonkes alaus išgert?“ – apeliantas, kiek sudvejojęs, atsakė: „nu, taip“. Ir pridūrė: „nes ten ilgai laukiau, kol ta policija atvažiavo“. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad apeliantas policijos laukė, kai ją pats išsikvietė būdamas, kaip pats nurodo, pievoje, kurioje kilo konfliktas su kaimynu, o ne savo namuose. Todėl ši aplinkybė tik patvirtina, kad apeliantas alkoholį vartojo ne, kaip nurodo, grįžęs namo, o priešingai, pirma vartojo alkoholį (kaip minėta, nurodė, kad alkoholį vartojo laukdamas, kol atvyks policija), vėliau, jau vartojęs alkoholio, grįžo namo. Tokia įvykių versija visiškai atitinka ir policijos pareigūnės A. B. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad, jai su kolege atvykus į apelianto iškvietimą, bendravimo su apeliantu metu jos akivaizdžiai matė, kad apeliantas yra išgėręs. A. J. įspėjo apeliantą, kad jis nevairuotų.

10. Be to, kad apeliantas alkoholį vartojo ne, kaip jis nurodo, grįžęs namo, o prieš vairuodamas automobilį, patvirtina ir policijos pareigūnės A. B. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad ji su kolege per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad apeliantas pradėjo važiuoti, apsisuko ir įsijungusios tarnybinio automobilio švyturėlius pradėjo apeliantą vytis. Nuvažiavus apie pusę kilometro, privažiavus sodybą, patikrino apelianto blaivumą. Taigi iš esmės yra paneigta apelianto nurodyta versija, kad alkoholį jis tariamai vartojo tik grįžęs namo. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas policijos pareigūnių suinteresuotumas apelianto nubaudimu, tokių aplinkybių, kad galbūt policijos pareigūnės yra šališkos ar apeliantą apkalba, nurodydamos aplinkybes, neatitinkančias faktinių byloje nustatytų aplinkybių, nenurodė ir pats apeliantas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos A. B. parodymais ir (ar) jais nesivadovauti. Tuo labiau, kad tokie policijos pareigūnės parodymai iš dalies atitinka ir paties apelianto nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimą, ir visiškai atitinka neblaivumo apeliantui nustatymo aplinkybes. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusios pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad apeliantas 2019-04-12 16.59 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,89 promilių neblaivumas, todėl Institucija pagrįstai apeliantą nubaudė už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, o administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Institucijos 2019-04-12 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl paliko galioti.

11. Apeliantas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad jo skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tačiau akivaizdu, kad teismo šališkumą apeliantas, nenurodydamas jokių argumentų dėl teismo šališkumo, sieja išimtinai su jo netenkinančio procesinio sprendimo priėmimu. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas teismo šališkumo neįžvelgė, nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjančio teismo sudėčiai. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ne tokio, kokio tikėjosi apeliantas, procesinio sprendimo priėmimas, nenustačius kitų neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, negali būti pagrindas skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta ir (ar) nepagrįsta ir dėl to panaikinti.

12. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-16 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o S. N. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-16 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius