- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- AN2-38-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00138-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. N.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu S. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – dvylikai mėnesių už tai, kad 2019 m. balandžio 12 d. 16.59 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, nes vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,89 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, išnagrinėjus S. N. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo, nutarta „skundo, paduoto praleidus nustatytą terminą, netenkinti“.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. N. prašo, teismui nustačius, kad praleistas terminas skundui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo paduoti, jį atnaujinti; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą bei jam administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apelianto teigimu, ginčijama nutartis be motyvų ir argumentų, kadangi pirmosios instancijos teismas nesigilino į jo nurodytas aplinkybes ir jų nevertino, priimdamas ginčijamą nutartį dėl jų nepasisakė, o išdėstyti motyvai ir argumentai yra neaiškūs, netikslūs ir dviprasmiški, prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Toks teismo elgesys vertintinas kaip nenoras išspręsti kilusį ginčą, o tik kaip formalus teisingumo vykdymas, siekiant surinkti įrodymus pareigūnų naudai, kad būtų galima jo skundą atmesti. Tai gali būti vertinama tik kaip teismo šališkumas valstybinių institucijų naudai ir jo pagrindinių teisių ignoravimas.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Apeliantui nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2019 m. balandžio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir, kodėl jo skundas paduotas praleidus terminą, kai skundas buvo priimtas ir nagrinėjamas iš esmės.
3.3. Apeliantas pažymi, kad jam dalyvaujant, nebuvo surašytas joks protokolas ir nutarimas, su jais jis nebuvo supažindintas, jie nebuvo ir palikti, kaip teigė liudytoja policijos atstovė. Apie padarytą pažeidimą sužinojo tik gavęs VMI 2020 m. gegužės 21 d. pranešimą apie nesumokėtus mokesčius, t. y., kad jis nubaustas 800 Eur dydžio bauda už 2019 m. balandžio 12 d. padarytą pažeidimą, ir dėl to buvo šokiruotas, nes joks administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas jam nebuvo įteikti. Taip buvo šiurkščiai pažeistos ANK 620 straipsnio 1 dalies nuostatos. Apeliantas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, daro išvadą, kad ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija išsamiai neišnagrinėjo jo administracinio nusižengimo bylos, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, pažeidė rungimosi bei teisės į gynybą principus, taip pat buvo pažeistos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad pagal ANK, aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-49-2014). Pirmosios instancijos teismas jokių aplinkybių nenagrinėjo, jų netyrė ir dėl jų nepasisakė.
Šalies argumentai
3.4. Apeliantas nesutinka su kaltės įrodymais, mano, kad jo neblaivumas buvo patikrintas nesilaikant visų šiai procedūrai keliamų reikalavimų, be to, su senu antgaliu, nepateikus patikros sertifikato. Apelianto tvirtinimu, jis transporto priemonę vairavo blaivus, buvo savo namuose, todėl jam joks įstatymas nedraudžia išgerti alaus savo kieme ar kieme stovinčiame automobilyje. Teismas nesiaiškino, kodėl protokole ir nutarime nurodyta nusižengimo vieta (duomenys neskelbtini), kai visas veiksmas vyko jo kieme, o jis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkas A. Burba prašo administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas S. N. tvirtina, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo, už kurį nubaustas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantui nesuprantama, kodėl skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad jo skundas paduotas praleidus terminą, kai skundas buvo priimtas ir turėjo būti nagrinėjamas iš esmės, tačiau nepasisakoma dėl jo skundo argumentų, susijusių su kaltės įrodymais. Tokį teismo elgesį apeliantas vertina kaip formalų teisingumo vykdymą, mano, jog teismas buvo šališkas.
8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad skundžiamoje nutartyje tik tarp kitko konstatuotas S. N. kaltės faktas, o iš esmės aptariamos aplinkybės, susijusios tik su praleisto termino skundui paduoti atnaujinimu, ir konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. N. praleido terminą skundui paduoti dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo.
9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, išnagrinėjus S. N. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo, nutarta „skundo, paduoto praleidus nustatytą terminą, netenkinti“. Šiuo atveju iš nustatytų skundžiamos nutarties argumentų, t. y. kad „Net ir nenustačius pagrindo skundo nagrinėjimui, pažymėtina, kad iš byloje surinktos rašytinės medžiagos matyti, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai, paties S. N. ir liudytojos A. J. parodymai teismo posėdyje patvirtina protokole ir nutarime nurodytas aplinkybes ir faktą, kad 2019 m. balandžio 12 d. S. N. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus“, aiškiai matyti, kad apylinkės teismas tik tarp kito pasisakė dėl S. N. kaltės įrodymų, tačiau S. N. skundo iš esmės nenagrinėjo ir skundo argumentų nevertino visiškai, nes, kaip matyti, nenustatė pagrindo skundo nagrinėjimui iš esmės.
10. Tačiau pažymėtina, kad tas pats teismas jau 2020 m. liepos 20 d. nutartimi atnaujino S. N. praleistą terminą skundui paduoti dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo (b. l. 18), todėl privalėjo išnagrinėti S. N. skundą iš esmės, o ne dar kartą nepagrįstai spręsti klausimą dėl praleisto termino skundui paduoti.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Motyvų nebuvimas procesiniame sprendime reiškia, kad sprendimas apskritai neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaujantis prieita prie išvados, suformuluotos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendime ar nutartyje turi būti nurodomos nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti – atmetami. Sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nesant motyvuoto sprendimo, nėra skundo, nagrinėtino ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, dalyko, t. y. neįmanoma įvertinti tokio skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo skundžiama nutartis yra visiškai be motyvų, o iš rezoliucinės dalies, kuria nutarta „skundo, paduoto praleidus nustatytą terminą, netenkinti“, apskritai neaišku, koks klausimas buvo nagrinėjamas, todėl apygardos teismas negali įvertinti jos pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyvių teisę skųsti procesinius sprendimus galima tinkamai realizuoti tik tada, kai jie žino sprendimų motyvus ir argumentus.
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas S. N. skundą buvo šališkas.
13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016).
14. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties turinys kelia abejonių dėl šią nutartį priėmusio teisėjo objektyviojo šališkumo. Teismas nutartyje neatsakė nei į vieną S. N. skundo argumentą, S. N. skundas teismo išvis nevertintas, nors, kaip jau minėta, jau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutartimi S. N. atnaujino terminą skundui paduoti dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo. Tačiau aptartos aplinkybės parodo, kad į S. N. skundą įsigilinta nebuvo, o bylą nagrinėjusi teisėja buvo objektyviai šališka.
15. Veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta ANK, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles (ANK 564 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka (ANK 576 straipsnio 2 dalis). Teisėjas negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Nors tokia galimybė nagrinėjant apeliacinį skundą dėl nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje tiesiogiai ANK neįtvirtinta, teismas, vadovaudamasis jau minėta ANK 576 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią nušalinimo klausimai sprendžiami būtent BPK numatyta tvarka, kaip analogija nagrinėjamu atveju taikytinas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis, ir nustačius objektyvųjį pirmosios instancijos teismo šališkumą, skundžiama nutartis naikinama ir dėl šios priežasties. Pažymėtina, kad bylą išnagrinėjus šališkam pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas negali jos nagrinėti pirma instancija ir tokiu būdu taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, be to, tokiu būdu išnagrinėjus bylą būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepatikrino ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo, taip padarė esminį proceso teisės – atitinkamai ANK 641 straipsnio nuostatų pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti, buvo šališkas. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – perduoti administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.