Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-05 · Administracinė byla Nr. I-601-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-05
Bylos Nr.
I-601-968/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02462-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
V. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-601-968/2017Proceso Nr. 3-61-3-02462-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui V. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. Z. su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1–2, 110–111) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), priteisti 6 270 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiais nuo 2015-08-19 iki 2015-09-18 ir nuo 2016-04-25 iki 2016-04-28 jis buvo laikomas LAVL Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 29, kur vienai miegamajai vietai teko apie 1,93 kv. m ploto. Visos miegamosios vietos būdavo užimtos. Visi baldai ir įrenginiai palatoje įrengti nepajudinamai, todėl, pareiškėjo manymu, LAVL iš anksto tyčia pasirengė netinkamai laikyti asmenis teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. LAVL nebuvo tinkamai įrengto unitazo, todėl gamtinius reikalus jis turėdavo atlikti tupėdamas, kas prilygo kankinimui. LAVL patalpos buvo avarinės antisanitarinės būklės. Dėl drėgmės po medinėmis grindimis ir čiužiniuose veisėsi parazitai, tarakonai, pelėsis. Dviaukštėse lovose nėra nei kopėtėlių, nei atramų. Po operacijos jis buvo priverstas gulėti lovos antrame aukšte, todėl kiekvienas nulipimas ir užlipimas jam sukeldavo didelius skausmus. Lovos siauros, geležinės, čiužiniai nelygūs, dėl to pareiškėjas jaučia nugaros skausmus. Langai buvo vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau dėl įrengtų grotų langą buvo galima atidaryti tik 5 cm. Langai buvo 1,1 m aukštyje. Nuolat trūkdavo oro, nes nebuvo užtikrinamas oro judėjimo greitis. Kadangi nebuvo efektyvios ventiliacijos, būdavo drėgna. Išskalbti rūbai ne džiūdavo, bet pūdavo, nuo sienų byrėjo tinkas. Dušuose pareiškėjas buvo priverstas maudytis su įvairiomis ligomis (taip pat ir tuberkulioze) sergančiais asmenimis. Dušuose veisėsi pelėsis. Iš pareiškėjo buvo paimti asmeniniai drabužiai ir jis visą jo buvimo LAVL laikotarpį nebuvo aprūpintas tinkama apranga ir avalyne, kadangi LAVL suteikta pižama ir šlepetės buvo per maži. LAVL patalpose nebuvo vietos pasivaikščioti. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negalėjo pailsėti, pablogėjo jo sveikata. Be to, jis patyrė didžiulį psichinį ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, visavertis gyvenimas, jis jaučia padidėjusią baimę aplinkai.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atvykus į LAVL jam buvo duota suplėšyta patalynė. Atliekant gamtinius reikalus ir maudantis duše dėl ligos jam teko stovėti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepimuose (b. l. 47–50, 116–119) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-08-19 iki 2015-09-18 ir laikotarpiu nuo 2016-04-25 iki 2016-04-28 buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir keičiamas. Langai vėdinimui pritaikyti, yra ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Langai yra visose patalpose. Palatų apšvietimas įrengtas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus. Pacientų maudymas organizuojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. LAVL patvirtintas lankymosi duše grafikas atitinka teisės aktų reikalavimus. Karštas vanduo yra nuolat tiekiamas į dušo patalpas. Deratizacijos ir dezinfekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Atlikti darbai registruojami žurnaluose. Čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami, keičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į LAVL finansines galimybes. Dėl skalbinių skalbimo LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Ligoninėje esantis minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje. Visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale. LAVL dviejų aukštų lovose kopetėlės nebuvo įrengtos, tačiau antri lovų aukštai yra naudojami ne pagal jų tiesioginę paskirtį, t.y. ant jų laikomi pacientų asmeniniai daiktai. Nesant techninių galimybių kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Asmeniniai rūbai ir avalynė iš nuteistųjų (suimtųjų) atimami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjas savo parašu kratos protokole Nr. 33-3915 patvirtino, kad iš jo daiktų nebuvo paimta ir jis pretenzijų neturi. LAVL, vykdydama viešojo pirkimo procedūras, negali numatyti pacientų kompleksijos, todėl įsigyjama dažniausiai naudojamų dydžių apranga ir avalynė. Pareiškėjas nesikreipė į LAVL administraciją dėl jam išduotos netinkamos aprangos ir avalynės. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos reikalavimus. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 6270 Eur neturtinę žalą, kurią kildina iš LAVL veiksmų, neužtikrinant tinkamų gydymo sąlygų.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

6. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-08-19 iki 2015-09-18 ir nuo 2016-04-25 iki 2016-04-28 buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 29, kurios plotas 15,45 m² (b. l. 47). Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjas LAVL iš viso buvo gydomas 35 dienas (35 lovadieniai).

6.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Atsakovės atstovė teigia, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama, o galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Tačiau LAVL atsiliepime nurodė, kad Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 29 yra įrengtos 8 lovos. Teismas atkreipia dėmesį, kad LAVL neneigia, jog nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012-01-10 sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, prašymo Nr. 42525/07; LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovės atstovei. Šiuo atveju pareiškėjos teiginiai, kad minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas nebuvo užtikrintas, nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad laikotarpiu nuo 2015-08-19 iki 2015-09-18 ir laikotarpiu nuo 2016-04-25 iki 2016-04-28 nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus palatos ploto norma, t. y. 35 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų 5,1 m² plotą.

6.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jai, inter alia (lot. be kita ko), nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Taigi, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

6.3. Pareiškėjas teigia, kad dėl jo laikymo LAVL neatitinkančiomis įstatymų nustatytų reikalavimų sąlygomis jis patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų nesudarymas (tam tikro gyvenamojo ploto nesuteikimas) galėjo lemti pareiškėjai tam tikrus nepatogumus, todėl konstatuotina, kad kameros (palatos) ploto normų pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias. Be to, pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

6.4. Atsakovės atstovė nurodo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LAVL administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

7. Pareiškėjo teigimu, palatose buvo įrengti dviaukščiai gultai, kuriuose nebuvo kopėtėlių, todėl buvo sunku į juos įlipti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra informacijos apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų (įskaitant dviaukščius gultus) būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar kitas institucijas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2016-07-04 raštu Nr. 2.10-3546(16.17.8.10.12) (b. l. 44) taip pat nurodo, kad ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo LAVL sąlygų. Byloje esančios palatos Nr. 29 fotonuotraukos (b. l. 89–91) patvirtina LAVL atsiliepimo teiginius, kad šioje palatoje esančių lovų antrajame aukšte pacientai paprastai laiko savo daiktus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad dviaukščių gultų įrengimas LAVL kamerose neprieštarauja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatytam teisiniam reguliavimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl dviaukščių gultų įrengimo vertintini kritiškai, ir yra atmestini, kaip nesusiję su kokiomis nors pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis.

8. Pareiškėjas skundžiasi teismui dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo tuo aspektu, kad jame buvo įrengtas tupimas tualetas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.5 punkte nustatyta, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Iš LAVL pateiktų kameros Nr. 29 fotonuotraukų (b. l. 91–92) matyti, kad šioje kameroje iš tiesų yra įrengtas tupimas tualetas. Vertinant nurodytus pareiškėjo nusiskundimus, būtina atsižvelgti į tai, kokie susirgimai ginčui aktualiais laikotarpiais buvo gydyti LAVL, ir ar šie susirgimai apsunkino pareiškėjui galimybę pasinaudoti tupimu tualetu. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-08-19 iki 2015-09-18 pareiškėjas buvo gydytas LAVL, nustačius jam orchitą, epididimitą ir epididimoorchitą (TLK 45.9), kas priskiriama vyro lyties organų ligoms (b. l. 51); laikotarpiu nuo 2016-04-25 iki 2016-04-28 jis buvo hospitalizuotas dėl dermatito, bet galutinė diagnozė buvo sveikas (b. l. 52). Atsižvelgęs į pareiškėjo susirgimų specifiką bei teisės aktų reikalavimus, teismas vertina, kad laikotarpiu nuo 2015-08-19 iki 2015-09-18 gydyti susirgimai galėjo apsunkinti pareiškėjui galimybę pasinaudoti tupimu tualetu. Todėl teismas vertina, kad LAVL turėjo sudaryti sąlygas pareiškėjui gydytis palatos tipo kameroje, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas pareiškėjui su jam diagnozuotais susirgimais būtų kuo mažiau kėlęs fizinių nepatogumų bei kančių. Kadangi pareiškėjas dėl sanitarinio mazgo įrengimo nei skunde, nei teismo posėdžio metu nesiskundė kitais aspektais (privatumo stoka ar pan.), teismas kitų sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų nevertins.

9. Pareiškėjas skundėsi, kad po grindimis ir čiužiniuose veisėsi parazitai, buvo tarakonų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012) 107 punkte nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl reikalavimų LAVL nesilaikymo būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar kokias nors kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2016-07-04 raštas Nr. 2.10-3546(16.17.8.10.12) (b. l. 44) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo LAVL sąlygų. LAVL prie atsiliepimo pridėjo 2014-01-02 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą sutartį Nr. 57-1/500 (b. l. 56–59) dėl LAVL patalpų priežiūros išsiaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbų atlikimo. 2015-01-12 – 2016-02-22 atliktų darbų aktai (b. l. 74–87) patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu LAVL reguliariai kas mėnesį Chirurgijos skyriuje naudojo priemones prieš vabzdžius ir graužikus. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad LAVL yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

10. Pareiškėjas skundžiasi teismui, kad iš jo buvo atimti daiktai ir jam buvo suteikti netinkamo dydžio rūbai ir avalynė. Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad iš jo buvo atimti daiktai, paneigia 2016-04-28 Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. 33-3915 (b. l. 124). Byloje nėra ginčo dėl to, kad LAVL suteikė pareiškėjui drabužius ir avalynę. Pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad išduoti drabužiai ir avalynė jam netiko. Teismas pažymi, kad šiuos pareiškėjo skundo teiginius vertina kritiškai, kadangi LAVL įvykdžius Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 108 punkto reikalavimus, dėl suteiktų daiktų tinkamumo nuspręsti turėjo pats pareiškėjams ir nusprendus, kad daiktai yra netinkami, jis turėjo galimybę kreiptis su skundais, prašymais į LAVL administraciją. Pareiškėjas nenurodė, kad su tokio pobūdžio skundais būtų kreipęsis į LAVL administraciją ir kad jie būtų netenkinti.

11. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jam buvo išduota suplyšusi patalynė. Pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 109 punktą, lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su specialiais užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir (ar) dezinfekuoti įstaigoje naudojamais būdais; lovų čiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalai skalbiami ir dezinfekuojami po kiekvieno paciento, to paties paciento – ne rečiau kaip kas 7 dienas, užteršti biologiniais skysčiais – tuoj pat; draudžiama naudoti suplyšusius čiužinius, pagalves, antklodes. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patalynės būklės paneigia LAVL pateiktų kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalai (b. l. 60–73), patvirtinantys, kad LAVL rūpinasi, kad drabužiai ir patalynė būtų švarūs, tinkami, o netinkami būtų keičiami.

12. Pareiškėjas skundžiasi, kad LAVL buvo neužtikrintas vėdinimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-09-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos normos HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.9 punktą kamerose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Iš byloje pateiktų LAVL palatų fotonuotraukų (b. l. 89–99), taip pat LAVL antro aukšto palatų plano (b. l. 101) matyti, kad LAVL palatose yra įrengti langai. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Grotų įrengimas ant langų atitinka Eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nustatytus reikalavimus. Todėl teismas daro išvadą, kad LAVL palatoje Nr. 29 veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo palatų vėdinimo atmestini, kaip nepagrįsti.

13. Pareiškėjo teigimu, LAVL palatose nebuvo užtikrinamas tinkamas oro judėjimo greitis, buvo drėgna, nuo sienų byrėjo tinkas, buvo blogos sąlygos maudytis dušuose, netinkamai organizuojamas maudymas, nebuvo sąlygų pasivaikščioti. Remiantis kartu su atsiliepimu pateiktu Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu (b. l. 96), palatoje Nr. 29, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, 2015-01-28 – 2015-01-29 atlikus grįžtamąją kontrolę, buvo nustatyta, kad 2014-09-11 patikrinimo akte Nr. 08(24.1)-PA-1491 nustatyti pažeidimai, susiję su netinkamu aprūpinimu baldais, buvo pašalinti. Tačiau dėl aprūpinimo baldais pareiškėjas nusiskundimų neišreiškė. Kiti patikrinimai palatoje Nr. 29 ginčo laikotarpiu nebuvo atlikti. Taigi duomenų apie tai, koks palatoje buvo oro judėjimo greitis, drėgmė, patalpų būklė byloje nėra. Taip pat atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų dėl higienos reikalavimų dušuose ir maudynių organizavimo tvarkos laikymosi, dėl sąlygų pasivaikščioti sudarymo. Iš teismų praktikoje nusistovėjusių įrodinėjimo taisyklių tokio pobūdžio bylose matyti (žr., pvz., LVAT 2016-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2286-556/2016), kad pareiškėjui, pateikusiam reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tenka pareiga nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė pakankamai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Atsakovės atstovė LAVL, nepateikdama jokių duomenų pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl higienos reikalavimų palatose ir dušuose, maudynių organizavimo tvarkos laikymosi, dėl sąlygų pasivaikščioti sudarymo, pareiškėjo skundo teiginių nepaneigė.

14. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų gydymo sąlygų LAVL jis patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis jaučia padidėjusią baimę aplinkai. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LAVL sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 10–43) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami profilaktiniai tyrimai, nustatytos odos ligos, o depresija ar kitokie panašaus pobūdžio susirgimai nebuvo diagnozuoti. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

15. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastą bei trukmę (35 dienos), taip pat atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl LAVL padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjui atlyginti adekvati suma yra 420 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas