Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-30 · Civilinė byla Nr. A2-5090-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-30
Bylos Nr.
A2-5090-910/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Ekra“
Kategorijos
  • 3.3.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-5090-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00033-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.5; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (ieškovės) bankrutavusios akcinės bendrovės „Ekra“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2741-611/2013, išnagrinėtoje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Ekra“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras” dėl lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja bankrutavusi AB „Ekra“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2741-611/2013, užbaigtoje įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu, kuriuo netenkintas ieškovės AB „Ekra“ ieškinys atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl finansinio užstato lėšų grąžinimo. Nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1006/2014.

2. Prašymas atnaujinti procesą reiškiamas keturiais pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju pagrindas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. liepos 25 d. priimtas sprendimas, kuriame teismas nurodė, kad valstybės narės turi numatyti tokį veiksmingumą galinčias užtikrinti tinkamas priemones, tarp kurių gali būti priemonė, pagal kurią finansinis įkaitas nepatenka į įkaito gavėjo turto masę.

4. Pareiškėjos teigimu, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai aiškino 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/47/EB, t. y. priešingai, negu nurodė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, teismai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad šalys turi aiškiai, nedviprasmiškai susitarti, kad jų sudaryta sutartis dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo yra sudaroma pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą ir užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti susitarime nustatytomis sąlygomis net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, t. y. iškėlus skolininkui bankroto bylą, o nesant tokio šalių susitarimo, taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

5. Pareiškėjos manymu, nors CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas sietinas su Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtu sprendimu, tačiau šiuo atveju, taikant analogiją, minėtas proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas ir priėmus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą.

6. Prašyme nurodoma, kad procesas civilinėje byloje atnaujintinas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes paaiškėjo nauja aplinkybė dėl netinkamų teisės normų taikymo ir privalėjimo taikyti 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/47/EB.

7. Pareiškėjos nuomone, kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu nustatė tokį privalomą nacionalinės teisės reguliavimą, kuriuo įkaito davėjo pateiktas finansinis įkaitas negalėtų būti įskaitytas į bankrutuojančio įkaito turėtojo turto masę, tai sudaro savarankišką pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

8. Pareiškėja nurodo, kad procesas civilinėje byloje taip pat atnaujintinas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes Lietuvos teismai netinkamai aiškino ir taikė 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/47/EB.

Atsiliepimas

9. Atsakovas BAB bankas „Snoras” atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

10. Atsakovas pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas nei plečiamai, nei siaurinamai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams. CPK nedaro išlygos į kitus teisės aktus ar kitas institucijas, o referuoja į konkretų dokumentą ir konkretų teismą, todėl teigtina, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl proceso atnaujinimo instituto.

11. Atsakovo manymu, tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą dėl direktyvos taikymo nacionalinėje teisėje ir valstybės narės pareigos priimti nacionalinius teisės aktus dėl šios direktyvos įgyvendinimo, negali lemti bylos atnaujinimo.

12. Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, atsakovas pažymėjo, kad ši teisės norma negali būti suprantama ir aiškinama tokiu būdu, kad teismų sprendimai būtų keičiami keičiantis teisiniam santykio reglamentavimui ir/ar teisminei praktikai. Nagrinėjant ginčą teismuose galiojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito. Tiek ieškovei, tiek atsakovui, tiek teismui šis dokumentas buvo žinomas, tačiau negalėjo ir neturėjo būti taikomas, nes direktyvos nėra tiesioginio taikymo dokumentas. Spręsdami ginčus teismai vadovaujasi aktualiu teisiniu reglamentavimu, kuris nagrinėjamu atveju nėra pasikeitęs.

Atsiliepimas

13. Atsakovas taip pat nurodė, kad nei Lietuvos teismai, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nepanaikino teismo sprendimo, nuosprendžio ar kito individualaus teisės akto, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas ginčo byloje, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

14. Atsakovo manymu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas šiuo atveju taip pat negali būti taikomas, nes Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 2741-611/2013 buvo peržiūrėtas Lietuvos apeliacinio teismo ir 2014 m. liepos 14 d. nutartimi paliktas nepakeistu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

16. Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

17. Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2014 m. liepos 14 d. nutartį. Taigi naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.

20. Pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindą sieja su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. liepos 25 d. prejudicinio sprendimo byloje Nr. C-107/17 priėmimu. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2018 m. spalio 24 d. Darytina išvada, kad pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis).

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

21. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą reiškiamas keturiais pagrindais, numatytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose.

22. Nors pareiškėja civilinės bylos procesą atnaujinti prašo atskirais savarankiškais pagrindais, prašymas iš esmės yra grindžiamas ta pačia viena aplinkybe – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. liepos 25 d. priimtu prejudiciniu sprendimu byloje Nr. C-107/17, kurioje buvo sprendžiama dėl 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (toliau – Direktyva 2002/47/EB), iš dalies pakeistos 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44/EB, 4 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 8 straipsnio išaiškinimo.

23. Vienas iš pagrindų, kuriuo prašymą atnaujinti procesą grindžia pareiškėja, įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose.

24. Pareiškėja prašo, taikant analogiją, pritaikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai nurodomas ne Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, bet priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas.

25. Pagal CPK 367 straipsnio 1 dalį, jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. spalio 24 d., t. y. tą pačią dieną, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju, analogišką prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, pažymėdamas, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo priėmimas įstatymų leidėjo valia nėra įrašytas į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai priimami, kai yra išnaudojamos nacionalinės teisminės gynybos galimybės, o neužbaigtoje civilinėje byloje pasikreipus nacionaliniams teismams dėl preliminaraus sprendimo priimami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai yra tarpiniai, priimami ir darantys tiesioginį poveikį dar neužbaigtoje civilinėje byloje.

28. Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylos atnaujinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Taigi, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo pozicija, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo priėmimas nėra proceso atnaujinimo pagrindas, konstatuotina, jog ši pareiškėjos nurodoma aplinkybė nelaikytina sudarančia pagrindą atnaujinti procesą.

29. Pareiškėja teigia, kad procesas civilinėje byloje atnaujintinas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus prejudicinį sprendimą, paaiškėjo nauja aplinkybė, jog teismai netinkamai taikė teisės normas ir privalėjo taikyti Direktyvą 2002/47/EB.

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Dėl naujų įrodymų, kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių, pažymėtina tai, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų koleegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

31. Sutiktina su atsakovo atsiliepime išsakyta pozicija, kad, nagrinėjant ginčą teismuose, Direktyva 2002/47/EB galiojo ir jos nuostatos buvo žinomos, tačiau ji negalėjo ir neturėjo būti taikomas, nes direktyvos nėra tiesioginio taikymo aktas. Pažymėtina, Direktyva 2002/47/EB (su pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44/EB) buvo įgyvendinta priimant Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą, kuris ir buvo taikomas nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą. Tuo tarpu plėtojama ir besikeičianti teismų praktika, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinius sprendimus, kuriais yra aiškinama Europos Sąjungos teisė, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes jų nebuvo bylos nagrinėjimo metu.

32. Pareiškėjos nuomone, kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. liepos 25 d. prejudicinu sprendimu nustatė tokį privalomą nacionalinės teisės reguliavimą, kuriuo įkaito davėjo pateiktas finansinis įkaitas negalėtų būti įskaitytas į bankrutuojančio įkaito turėtojo turto masę, tai sudaro savarankišką pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Su tokiais pareiškėjos argumentais nesutiktina.

33. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti.

34. Aptariamu atveju pareiškėja nenurodė jokio konkretaus teismo sprendimo, nuosprendžio arba kitokio valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio akto, buvusio pagrindu priimti sprendimą civilinėje byloje, kuris buvo panaikintas.

35. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kreipusis su prašymu dėl prejudicinio sprendimo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, priimdamas 2018 m. liepos 25 d. prejudicinį sprendimą, tik pateikė atitinkamų Direktyvos 2002/47/EB normų išaiškinimą, tačiau priimtu sprendimu nebuvo ir negalėjo būti panaikintas joks teismo sprendimas, nuosprendis ar individualaus pobūdžio aktas, nes tai nepriskirta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencijai.

36. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

37. Pažymėtina, kad šalis šiuo pagrindu gali remtis tik tada, kai ji nėra išnaudojusi instancinės teismo sprendimo kontrolės galimybės, t. y. aiški teisės normos taikymo klaida yra padaryta apeliacine tvarka neapskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 2741-611/2013 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo ir 2014 m. liepos 14 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

38. Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, teismas sprendžia, kad proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės nepagrindžia proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 366 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose, buvimo. Išdėstytų motyvų pagrindu, procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos (ieškovės) bankrutavusios akcinės bendrovės „Ekra“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2741-611/2013, išnagrinėtoje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Ekra“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras” dėl lėšų grąžinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė