Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-893-508/2012

Teisėja: A. Žemantauskienė Teisminio proceso Nr.1-56-2-00024-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2012 m. gruodžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, M. L. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, M. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria M. L. už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymą taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Šia nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymą priverčiamosios medicinos priemonės taikytos ir J. M., tačiau jo atžvilgiu nutartis apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės už tai, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., tai yra jis 2011-05-29 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų tualete, veikdamas kartu su J. M., tikslu pagrobti svetimą turtą, J. M. tyčia pargriovus G. Č. ant žemės, rankomis smaugiant ir laikant, M. L. sudavus nukentėjusiajam kumštimi vieną kartą į galvos sritį bei atrišus prie kojos pririštą nosinę su 20 Lt, šiuos pagrobė, tuo bendrais su J. M. veiksmais pavartojant smurtą ir atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimo G. Č. turto už 20 Lt, padarė G. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. L. apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-09-19 (skunde neteisingai nurodoma 2012-09-09) nutartį pakeisti ir taikyti jam priverčiamąsias medicinos poveikio priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad savo kaltės neginčija, tačiau nesutinka su paskirtomis priverčiamosiomis medicinos priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, rėmėsi medicininiais duomenimis, nustatytais 2012 metų balandžio mėnesį. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-08-06 nutartyje konstatuota, jog apelianto sveikatos būklė stabilizavosi, jam reikalingas pastovus gydymas, ši nutartis įsiteisėjusi, duomenų apie šio asmens pakitusią būseną nėra.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, M. L. gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ir padarė pagrįstas išvadas dėl M. L. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionaraus stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Apeliantas skunde padarytos veikos faktinių aplinkybių ir juridinės kvalifikacijos neginčija, prašo taikyti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Baudžiamąjį įstatymą už padarytą pavojingą veiką, ir jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. numato, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

2012-04-27 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 84TPK-55/2012 (1 t., b. l. 120-122) patvirtina, kad M. L. serga psichikos liga –paranoidine šizofrenija, 1998 metais jam nustatytas psichikos sutrikimas-šizotopinis sutrikimas, 2009 m. nustatytas psichikos sutrikimas- paranoidinė šizofrenija, nusikaltimo padarymo metu sirgo paranoidine šizofrenija ir dėl savo psichinės būsenos negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Šias komisijos išvadas, tame tarpe ir dėl būtinumo M. L. skirti nurodytas priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, teisiamajame posėdyje patvirtino ir teismo psichiatrijos ekspertė Valdonė Matonienė (2 t., b. l. 162).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliaciniame skunde nurodyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-08-06 nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl M. L. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001-03-19 nutartimi taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo ir tolimesnio taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001-03-19 nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės M. L. taikytos už visuomenei pavojingos veikos, numatytos 1961 m. BK 239 str. 3 d., padarymą, o šiuo atveju tokio pobūdžio priemonės taikytos už kitą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., kuri padaryta 2011-05-29. Tiek minėtas 2012-04-27 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 84TPK-55/2012, tiek ir teismo psichiatrijos ekspertės teisiamajame posėdyje duoti parodymai patvirtina M. L. psichinę būseną būtent šios veikos (2011-05-29) padarymo metu bei dabar, o taip pat ir pastarajam asmeniui reikalingų taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių rūšį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-08-06 nutartis skundžiama nutartimi taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo paskirties nepaneigia, patvirtina reikalingumą efektyvesnių priemonių, nes vėl padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, pobūdžiu pavojingesnė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog M. L. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje, todėl skundžiama nutartis taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, M. L. apeliacinį skundą atmesti.