Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas akcentuoja, kad sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teismine tvarka neskundė dėl teisinio neišprusimo, tačiau su juo nesutinka.

Migracijos departamentas 2024 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24S72127, kuriuo nusprendė uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir tokiam pačiam terminui įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje).

Pažymėjo, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą su tikslu dirbti uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Bleiras Logistics“ (toliau – ir Bendrovė), tačiau atvykęs pas darbdavį, nebuvo įdarbintas, kadangi pareiškėjas neatitiko įmonės viduje nustatytų reikalavimų. Akcentavo, kad priešingai nei nurodė darbdavys, į UAB „Bleiras Logistics“ pareiškėjas buvo atvykęs, tačiau nebuvo įdarbintas, kadangi neišlaikė vairavimo egzamino. Teigė, kad Migracijos departamentui pateikė teisingus duomenis, tačiau negalėjo įtakoti bendrovės, kad pastaroji aprūpintų jį darbu ir su juo sudarytų darbo sutartį. Negavęs darbo Lietuvoje pareiškėjas rado darbą kitoje Europos Sąjungos valstybėje ir joje dirba iki šiol. Pareiškėjui nuo 2024 m. kovo 1 d. turint leidimą laikinai gyventi Slovakijoje ir joje gyvenant nuo 2024 m., jam nepagrįstai apribojamos teisės tiek į darbą, tiek į buvimą nurodytoje valstybėje. Pareiškėjas, vykdydamas Migracijos departamento 2024 m. kovo 5 d. sprendimą 24S72127, išvyko iš Lietuvos, tačiau nesuprato, kad jam uždrausta būti ir užsienyje.

Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, nėra administracinio teisės pažeidimo įrodymų ir sprendimu iš esmės pažeidžiamas Įstatymo, Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 562 2006, nustatančio taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento „Dėl 2009 m. liepos 13 d. Bendrijos vizų kodekso nustatymo“ (toliau – ir Vizų kodeksas) ir kt. reikalavimus.

Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento sprendime nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius.

Pareiškėjo vertinimu, uždrausdamas pareiškėjui atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją, yra perteklinis ir yra neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus) ir nepagrįstas. Šis sprendimas užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais, bičiuliais ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, taip pat šiose valstybėse dirbti ir užsiimti bet kokia ūkine-komercine veikla, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, taip pat laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti.

Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą apsiribojo vien formaliu sprendimo priėmimu, neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, skundžiamo sprendimo visiškai nemotyvavo ir nepagrindė.

2024 m. sausio 10 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S10670, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktas, nes duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje bei su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis.

2024 m. kovo 5 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S72127 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 mėnesius); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi.

Pareiškėjas apie minėtus sprendimus buvo informuotas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) ir jų neskundė, todėl jie yra įsiteisėję.

Atsakovo vertinimu, kadangi pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Migracijos departamentas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, kurį Migracijos departamentas susiejo su 2024 m. sausio 10 d. sprendime Nr. 24S10670 nustatytais pagrindais, suabejojęs pareiškėjo patikimumu bei esant pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali nesąžiningai siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Pažymėjo, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusio individualios aplinkybės, taip pat ir jo pateiktas prašymas bei su juo pridėti dokumentai. Be to, Migracijos departamentas papildomai kreipėsi į Slovakijos kompetentingą instituciją dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi, t. y. atliko papildomus veiksmus ir surinko papildomą informaciją (Slovakijos kompetentinga institucija informavo, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikintas). Pabrėžė, kad pareiškėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.

Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 25S63345, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Leidimas laikinai gyventi įteiktas 2023 m. spalio 6 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Uzbekistane.

Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 24S10670 nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760287727, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 12 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta, t. y. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalie 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais pagrindais. 2024 m. sausio 10 d. sprendime nurodyta, kad Bendrovė darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė (2023 m. gruodžio 5 d. gautas Bendrovės pranešimas Nr. 312-PRNŠ-0593, kad užsienietis atsisakė dirbti), jokiose kitose Lietuvos įmonėse užsienietis nedirba. Užsieniečiui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, taip pat nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminiu ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

2024 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 24S72127 Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams. Sprendimas priimtas, nes pareiškėjo leidimas gyventi buvo panaikintas.

2024 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą (kaip minėta, toliau – ir Prašymas) atšaukti įspėjimą dėl jo neįsileidimo Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS).

Migracijos departamentas, nagrinėdamas Prašymą, kreipėsi dėl konsultacijos į Slovakijos kompetentingą instituciją, kuri 2024 m. vasario 14 d. pranešimu (M forma) informavo, kad 2025 m. sausio 22 d. Trenčyno policijos skyriaus užsienio policijos departamentas priėmė sprendimą Nr. PPZ-HCP-BB8-53-004/2024-PC, kuriuo pareiškėjui laikinas leidimas gyventi Slovakijos Respublikoje buvo atšauktas; sprendimas neįsiteisėjęs. 2024 m. balandžio 14 d. pranešimu (O forma) Slovakijos Respublikos atsakinga institucija informavo, kas pareiškėjo leidimas laikinas gyventi Slovakijoje panaikintas 2025 m. sausio 22 d., įsigaliojo 2025 m. vasario 13 d. Migracijos departamentas ginčijamu 2025 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 25S63345 pareiškėjo prašymo netenkino, nurodė, kad neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką; duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (kaip minėta, toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nuostatos.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 9.1 punkte nustatyta, kad 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą ar dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 punktai).

Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punkte numatyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas.

Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodoma, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, be kita ko, kiekvienu atveju atsižvelgdamas į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Pagal SIS Reglamento 29 straipsnį, paaiškėjus, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje. Perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę (a punktas); informacija, kuria pasikeista pagal a punktą, turi apimti pakankamą informaciją apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateikimo priežastis (b punktas); išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą (c punktas); išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje (d punktas); per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą arba, jei per tą laikotarpį išduodančiai valstybei narei sprendimo priimti neįmanoma, pateikia pagrįstą prašymą išimtiniu atveju pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų (e punktas); jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (f punktas).

Pareiškėjo tvirtinimas, kad atsakovas pažeidė gero administravimo, proporcingumo principą, neįvertino individualios su pareiškėju susijusios situacijos yra deklaratyvus, nes jis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų tokias išvadas pagrįstų ir leistų padaryti priešingą išvadą nei padarė Migracijos departamentas.