Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. V. atstovės Monikos V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant D. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš D. Š. nukentėjusiojo atstovei M. V. R. 48,92 Lt turtinės žalos atlyginimui ir nukentėjusiajam E. V. 1000 Lt turtinės žalos atlyginimui, kita ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo atmesta.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. Š. nuteista už tai, kad ji 2012 m. balandžio 23 d. apie 14.56 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, sudavė vieną kartą kumščiu mažamečiui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą, padarydama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kitos reakcijos į stiprų stresą, pasireiškiančios miego sutrikimais, neurotinėmis reakcijomis, centrinės nervų sistemos astenizacija, mažamečio E. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Teismo posėdyje prokurorė, nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą nesutinka su teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio priteisimo bei civilinio ieškinio dydžiu, todėl teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nusikalstama veika gali būti padaroma fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kai patirtos turtinės žalos dydis yra nustatytas, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą M. V. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 48,92 Lt turtinės ir 10.000 Lt neturtinės žalos (1 t. 29 b. l.), ir šiame procesiniame dokumente detalizavo patirtas išlaidas bei nurodė dėl įvykio metu patirto sužalojimo jos mažamečiui sūnui atsiradusias pasekmes. Be to, pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį, nurodė, kas sudaro jos pareikštą civilinį ieškinį. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiojo atstovė dėl jos sūnui paskirto gydymo turėjo išlaidų medikamentams. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. V. R. turėtos išlaidos medikamentams yra priteistos ir ginčo dėl 48,92 Lt turtinės žalos atlyginimo byloje nėra.

Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vietoj neturtinės žalos atlyginimo išsprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą ir priteisė nukentėjusiajam 1000 Lt turtinės žalos atlyginimui, nors tokio reikalavimo nebuvo pareikšta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pasisakoma ir dėstomi motyvai ne dėl 1000 Lt turtinės, o dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslintina.

Nukentėjusiojo E. V. atstovė pagal įstatymą pareiškė ieškinį 10.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes E. V. patyrė stiprų šoką, stresą, jam pradėjo slinkti plaukai už plaukų, antakių plaukai, blakstienos, prasidėjo tikai (markstymasis), nemiga, pradėjo naktimis šokinėti iš lovos, dėl išslinkusių plaukų E. V. patiria patyčias mokykloje, jautriai reaguoja į tai (1 t. 29 b. l.). Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apeliantė nurodė, jog po įvykio E. V. prasidėjo tikai, vėliau nuslinko plaukai, antakių plaukai, blakstienos. Ikiteisminio tyrimo metu pats nukentėjusysis E. V. nurodė, kad po įvykio jis pradėjo sapnuoti košmarus, sapnuodavo tą situaciją, taip pat nurodė, kad jam nuslinko antakiai ir blakstienos, virš ausų pradėjo slinkti plaukai, paūmėjo tikai bei po įvykio jam blogiau pradėjo sektis mokykloje ir mokslai (1 t. 22–23 b. l.). Tokias po įvykio mažamečiui nukentėjusiajam atsiradusias pasekmes patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai, ekspertizės akte nurodyti duomenys (1 t. 45–48, 50, 74–77 b. l.) bei teisme patvirtino ekspertė R. D. (2 t. 14–15 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nekyla abejonių, kad nukentėjusysis E. V. dėl patirto sužalojimo – smūgio į galvą patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Įvertinus tai, kad nuteistoji savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to šis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, nes smūgį jam sudavė kito mažamečio vaiko močiutė dienos metu, kieme, matant kitiems vaikams, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus, nes po įvykio atsirado nemiga, paūmėjo tikai, atsirado mikčiojimas, pradėjo slinkti galvos, antakių, plaukai, iškrito blakstienos, kamuoja sapnai apie įvykį, pradėjo prasčiau sektis mokslai, sunkiau sukaupia dėmesį, todėl daroma išvada, kad nukentėjusysis E. V. dėl nusikalstamų nuteistosios D. Š. veiksmų patyrė neturinės žalos. Atsižvelgiant į byloje esančius pateiktus įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, taikytą gydymą, jo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į padaryto sužalojimo sunkumą, jo pobūdį, liekamuosius reiškinius, į nuteistosios atliktų veiksmų intensyvumą, jos turtinę padėtį, į suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-353/2010, 2K–499/2011, 2K–580/2012 ir kt., nuo 500 iki 5000 Lt) bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad nukentėjusiojo naudai pagrįstai buvo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, pakankamai detaliai aptarė byloje nustatytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo sužalojimo ir dėl to jam atsiradusių sveikatos sutrikimų, motyvuotai nurodė priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą ir su šiais motyvais sutinka bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą M. V. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

nukentėjusiojo E. V. atstovės M. V. R. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Pataisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo klaidą, nurodant, kad nukentėjusiajam E. V. priteisiama 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.