Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį;

E. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 238 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Š. 2015 m. gruodžio 13 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu dėl neva dingusio mobiliojo ryšio telefono, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu tyčia sudavė S. N. smūgį į veidą bei tyčia spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į krūtinę ir kitas kūno dalis, dėl to nuo stipraus krūtinės ląstos sumušimo ir daugybinių abipusių šonkaulių lūžių, abipusių priesieninės pleuros ir abiejų plaučių sužalojimų, kurie sukėlė ūmų nukraujavimą į abi pleuros ertmes ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, S. N. mirė įvykio vietoje. Taip A. Š. tyčia nužudė S. N.

Kaltinamasis E. L. be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą, o būtent: 2015 m. gruodžio 13 d. jis sužinojęs iš A. Š., kad pastarasis bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nužudė S. N. ir pats nuėjęs į minėtą butą ir įsitikinęs, kad S. N. nužudytas iki 2015 m. gruodžio 28 dienos, t. y. iki E. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie A. Š. kaip labai sunkaus nusikaltimo vykdytoją bei apie nužudymo padarymo aplinkybes.

Kaltinamasis A. Š. parodė, kad su S. N. buvo pažįstami 40 metų, pasikeisdavo diskais, su juo kartu išgerdavo. Tą dieną nusipirko išgerti ir jis pakvietė pas save į namus, nes jo motina išvažiavo pas brolį į Kauną. Pas jį išgėrė, paskui jis pasiūlė pasilikti nakčiai nakvoti. Atsibudęs 22 val., pamatė, kad nėra telefono. Paprašė, kad S. atiduotų telefoną. Jis pasakė, kad neėmė. Žodis po žodžio kilo kivirčas, tada sudavė jam į veidą, jis krito prie sienos, spyrė kelis kartus, gal tris ar keturis, apsisuko ir išėjo. Parėjęs namo, buvo neramus, apie 23 valandą pakėlė iš miego E. L., jo paprašė, kad kartu padėtų nueiti pas S., nes kažką negerai padarė. Nuėjo pas S., durų nebuvo užrakinęs, tik uždaręs, jis liko vienas namuose. Patikrino pulsą, S. buvo miręs. Paskui tyrėjai rado telefoną S. bute. Jis norėjo paauklėti nukentėjusįjį, tokių pasekmių nesitikėjo. Savo veiksmus vertina labai neigiamai, kaltas alkoholis.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Š. detaliai nurodė, kaip jis sumušė S. N. (t. 2, b. l. 31–52).

Kaltinamasis E. L. parodė, kad A. Š. pas juos gyveno, laikydavo jį savo patėviu, su juo mažai bendravo, nes jo dažnai namuose nebūdavo, pareidavo tik nakvoti. A. Š. būdavo virtuvėje, jis kambaryje, artimai su juo nebendravo. A. jį pabudino, paprašė nueiti iki tos gatvės. Žmogus gulėjo apklotas su pledu, patikrino pulsą, bet jo jau nebebuvo. Tada jis su A. pabėgo. A. bandė valyti pirštų antspaudus. Jis tarė: „Neverta, vis tiek suras“. Jie ten ilgai neužsibuvo, išėjo kartu su A., išsiskyrė jų keliai, nebenorėjo nieko daugiau matyti. Tą naktį A. Š. į namus negrįžo. Jis nepranešė apie įvykį, nes A. Š. prašė niekam nieko nesakyti. Tą pačią ar kitą dieną buvo išvažiavęs iš namų į draugo gimtadienį. Po kelių dienų atvažiavo kriminalistai ir jį išsivežė. Mamai nieko nesakė apie įvykį, nenorėjo jaudinti, nes mama sirgo vėžiu. Mama mirė prieš mėnesį.

Nukentėjusysis R. N. parodė, kad augo kartu su broliu, lankė tą pačią mokyklą. Su brolio šeima atsirado problemų, jis gerdavo, išsiskyrė. Paskui už alimentų nemokėjimą jis buvo uždarytas į Kybartus. Kai grįžo, surado jam darbą, grįžęs jis laikėsi pas mamą. Tačiau ilgainiui jam nesisekė, pastangos nueidavo perniek. Brolis visada gyveno su mama dviejų kambarių bute. Brolis prižiūrėdavo mamą, nueidavo į parduotuvę. Paskutiniu laiku jis pradėjo daug gerti, tačiau į namus žmonių nesivesdavo. Gerdavo tada, kai gaudavo pašalpą, jis buvęs černobylietis. Po to, kai buvo įvykis, papasakojo mamai, ji pasakė, kad kaltinamasis yra pas juos buvęs ir jis yra agresyvus žmogus. Mama kartą pasakojusi, kad brolis buvo kažką parsivedęs ir naktį buvo triukšmas, ji įėjusi pažiūrėti pamatė, kad brolį daužė. Brolis pasakęs, kad jį nori užmušti. Kas jį daužė, mama nepasakė. Paprastai brolis žmonių į namus nesivedžiodavo. Brolį laidojo savo lėšomis.

Liudytojas R. M. parodė, kad nukentėjusįjį pažinojo nuo pat mažens, jie buvom kaimynai. Rytais 7 valandą visada vesdavo šunį, pasisveikindavo, o vakare vesdamas šunį užmesdavo akį. Šviesa pas jį visada degdavo, tačiau dvi paras šviesa nedegė. Išėjo į parduotuvę prieš 10 valandą, ir nutarė pas jį užeiti, nes pasirodė keista, kad nėra. Dieną matė besimėtančią prie namo įėjimo jo juodą žieminę kepurę. Jam buvo labai įtartina, kad nedegė šviesa nei ryte, nei vakare. Durys buvo atrakintos, tačiau visada anksčiau būdavo užrakintos. Atidarė duris, užsidegė žibintą, įjungė šviesą, pamatė ant žemės sudaužytus kiaušinius, prie virtuvės pamatė ant žemės gulintį apsiklojusį S. Spyrė, jis nejudėjo, jau buvo miręs. Tada iškvietė policiją. Nukentėjusysis S. gyveno su mama, kartais su mama pasibardavo, tačiau nueidavo į parduotuvę. Nukentėjusysis gerdavo vynelį, degtinės negerdavo. Į namus jis beveik nieko nepriimdavo, kaltinamąjį mato pirmą kartą. S. paprastai gyvendavo tvarkingai, miegodavo lovoje, šilumos name nebuvo, buvau jam paskolinęs krosnelę. Tą vakarą buvo viskas išvartyta, nulaužta kriauklė, kaip po grumtynių. Jis visada užsirakindavo duris.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad S. N. mirė nuo stipraus krūtinės ląstos sumušimo ir daugybinių abipusių šonkaulių lūžių, abipusio priesieninės pleuros ertmės sužalojimo ir patyręs sunkų trauminį hemoraginį šoką, tai remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11.ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. 1. 155). Sprendžiant iš tyrimo metu rastų lavoninių pakitimų bei atsižvelgiant į užduotyje nurodytus duomenis, S. N. mirė maždaug prieš 2 paras laiko iki mirusiojo kūno tyrimo atlikimo anksčiau kaip 2015-12-14. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ištyrus mirusiojo S. N. kraują ir šlapimą, alkoholio nustatymas (T-01) SVP 5.4-01 (A) metodu, kraujyje rasta 3,06 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 3,82 promilės etilo alkoholio. Tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Visi S. N. padaryti sužalojimai yra priešmirtiniai. Iki kol dėl padarytų sužalojimų S. N. neprarado sąmonės, jis galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. S. N. mirė maždaug vienos paros laikotarpiu po patirtų sužalojimų. Sužalojimų padarymo metu S. N. padėtis galėjo būti įvairi: tiek vertikali, tiek horizontali, krūtinės masyvių sužalojimų padarymo metu S. N. padėtis buvo gulima ant nugaros, o užpuoliko, tikėtina, padėtis buvo priešpriešinė su nukentėjusiuoju (t. 1, b. 1. 156).

Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bute buvo aptiktas S. N. lavonas, be kitų daiktų, buvo paimtas telefonas „Nokia“, priklausantis G. L. (t.1, b. l. 7–28), kuris buvo vėliau apžiūrėtas (t.1, b. l. 138–145).

A. Š. kaltė nekelia abejonių, akivaizdu, jog niekas kitas, o A. Š. ir sumušė S. N. Savaime suprantama, kad kaltinamasis, smogdamas į galvą, spirdamas kelis kartus į krūtinę, dėl to S. N. lūžo šonkauliai, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs padarytų sužalojimų intensyvumą ir lokalizaciją – krūtinę, kur yra išsidėstę žmogui gyvybiškai svarbūs organai – daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. A. Š. turi atsakyti už tyčinį S. N. nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis E. L. matė ir suprato, jog S. N. yra nužudytas, tačiau A. Š. paprašytas, nepranešė apie tai policijai. Kaip matyti iš mirusiosios G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 68–69, t. 1), ji su A. Š. susipažino prieš penkerius metus, tapo sugyventiniai, tačiau A. Š. dažnai nebūdavo namuose, kartais net po 2 savaites, dažnai prieš ją smurtaudavo. Iš kaltinamojo E. L. (G. L. sūnaus) parodymų matyti, jog jis su A. Š. mažai bendravo. Nors ir laikė A. Š. patėviu, tačiau A. Š. įvaikintas nebuvo. E. L. gyveno savarankiškai. Tai, kad A. Š. priglaudė gyventi G. L., neleidžia jo laikyti šeimos nariu, ypač E. L. atžvilgiu. Taigi už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą E. L. tenka baudžiamoji atsakomybė pagal BK 238 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis R. N. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 1595,90 Eur laidojimo išlaidų. Laidojimo išlaidos pagrįstos prie ieškinio pridėtais dokumentais (b.l. 128-130, t. 2), jos nėra per didelės, todėl turi būti priteistos iš kaltinamo nužudymu A. Š. (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis, 6.291 straipsnis).

Nukentėjusieji A. M. N. ir R. N. pareiškė civilinius ieškinius, prašydami atlyginti ir neturtinę žalą. Žuvusiojo motina prašo priteisti iš kaltinamojo 50000 Eur, o brolis 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis. Nustatydamas priteistinos žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad S. N. buvo išsiskyręs, nedirbo, nuolat girtavo, jų nesiejo stiprus emocinis ryšys. Teismo nuomone, motinos ir brolio prašoma priteisti neturtinės žalos suma, nors jie ir patyrė dvasinius išgyvenimus, yra per didelė, todėl ją mažina per pusę.

Nukentėjusiajam R. N. bylos nagrinėjimo metu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Šios 133,17 Eur išlaidos priteistinos iš A. Š. valstybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjant bylą buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti iš kaltinamųjų išlaidas, susijusias su būtinu gynėjų dalyvavimu baudžiamajame procese. Prašymas dėl A. Š. negali būti tenkinamas, kadangi kaltinamasis A. Š., kuris kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, buvo suimtas, tad jam pasunkėjo galimybė tinkamai pasirūpinti gynyba, todėl valstybė privalo užtikrinti gynėjų dalyvavimą byloje. Kaltinamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu gynėjo atsisakė, nagrinėjant bylą teisme jis nepareiškė noro turėti gynėją, advokatą jam teismo prašymu paskyrė valstybė, todėl E. L. taip pat neturi atlyginti išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese.

Kaltinamųjų A. Š. ir E. L. atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. A. Š. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę A. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatoma griežta laisvės atėmimo bausmė. A. Š. kelis kartus baustas administracine tvarka (b.l. 13-16, t. 2), piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba. Tačiau jis anksčiau nėra teistas, gailisi, kaltę pripažįsta, todėl teismas jam skiria kiek mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

E. L. kelis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 177-178, t. 1), niekur nedirba, tačiau anksčiau nebuvo teistas, kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, dar yra jauno amžiaus, todėl teismas jam skiria nedidelę baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 28 d.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 20 MGL (753,20 Eur) bauda.

Išaiškinti E. L., jog jis baudą privalo sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos kasą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, priešingu atveju paskirta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš A. Š. priteisti R. N. 1595,90 Eur laidojimo išlaidų.

Iš A. Š. priteisti A. M. N. 25000 Eur, R. N. – 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. Š. priteisti valstybei 133,17 Eur išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su būtinu gynėjų dalyvavimu baudžiamajame procese, atlyginimo netenkinti.

Cigarečių pakelį „Philip Morris“, 1 vnt., 3 daktiloskopines plokšteles su rankos pėdsakais, cigaretės nuorūką, žieminę kepurę, 3 plastikinius vyno butelius, 2 stiklo šukes, konteinerį su DNR (šluotelė), 3 juodos spalvos sagas, saugomus Klaipėdos AVPK KP SNTV 3 skyriaus daiktų saugojimo patalpoje, sunaikinti.

Ten pat saugomą mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA C2“, kurio (duomenys neskelbtini), bei UAB „Tele2“ pildyk SIM kortelę atiduoti kaltinamajam E. L.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.