Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-05-12 · Civilinė byla Nr. e2A-324-267/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
e2A-324-267/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
E. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-324-267/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00700-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.1.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.29.3.;3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-617-1138/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo E. V. 6290,55 Eur negrąžinto kredito, 769,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 56,44 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 1160,22 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 36,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6290,55 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 21 d.), 36,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6290,55 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 186,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovui E. V. ieškinys su priedais įteiktas įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. sausio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkindamas iš dalies pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovo E. V. 2019 m. birželio 21 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. REF-8y9gtvd4 bendrųjų sąlygų 6.1. punktą, kuriame nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (36 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

4. Priteisė iš atsakovo E. V. ieškovei UAB „Legal Balance“ 6 290,55 Eur negrąžinto kredito, 769,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 56,44 Eur administravimo mokesčio, 1160,22 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki 2020 m. lapkričio 30 d., 36 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 1 d. – 5200,79 Eur, 2020 m. gruodžio 21 d. – 5073,04 Eur, 2021 m. sausio 21 d. – 4941,45 Eur, 2021 m. vasario 21 d. – 4805,92 Eur, 2021 m. kovo 21 d. – 4666,32 Eur, 2021 m. balandžio 21 d. – 4522,53 Eur, 2021 m. gegužės 21 d. – 4374,43 Eur, 2021 m. birželio 21 d. – 4221,89 Eur, 2021 m. liepos 21 d. – 4064,77 Eur, 2021 m. rugpjūčio 21 d. – 3902,94 Eur, 2021 m. rugsėjo 21 d. – 3736,25 Eur, 2021 m. spalio 21 d. – 3564,56 Eur, 2021 m. lapkričio 21 d. – 3387,72 Eur, 2021 m. gruodžio 21 d. – 3205,57 Eur, 2022 m. sausio 21 d. – 3017,96 Eur, 2022 m. vasario 21 d. – 2824,72 Eur, 2022 m. kovo 21 d. – 2625,68 Eur, 2022 m. balandžio 21 d. – 2420,67 Eur, 2022 m. gegužės 21 d. – 2209,51 Eur, 2022 m. birželio 21 d. – 1992,02 Eur, 2022 m. liepos 21 d. – 1768,00 Eur, 2022 m. rugpjūčio 21 d. – 1537,26 Eur, 2022 m. rugsėjo 21 d. – 1299,60 Eur, 2022 m. spalio 21 d. – 1054,81 Eur, 2022 m. lapkričio 21 d. – 802,68 Eur, 2022 m. gruodžio 21 d. – 542,98 Eur, 2023 m. sausio 21 d. – 275,49 Eur), ir ne daugiau kaip 3263,37 Eur, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8276,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 307,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

5. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę grąžinti 6 290,55 Eur kredito dalį, sumokėti 769,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 56,44 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, teismas atsakovą pripažino pažeidusiu sutartinę prievolę ir tenkino ieškovės reikalavimą dėl 6 290,55 Eur kredito, 769,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 56,44 Eur administravimo mokesčio priteisimo.

6. Teismas sprendė, kad tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir teismo sprendime aptarta teismų praktika, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanas (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) teismas vertino kaip orientacinę negautų pajamų sumą, todėl ieškovei priteisė 1 160,22 Eur negautų pajamų sumą, ieškovės skaičiuotą nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (kreipimosi į teismą dienos 2020 m. lapkričio 30 d.).

7. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 36,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6290,55 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 21 d.) teismas akcentavo, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei sutarties šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 21 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 36,00 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 1 d. – 5200,79 Eur, 2020 m. gruodžio 21 d. – 5073,04 Eur, 2021 m. sausio 21 d. – 4941,45 Eur, 2021 m. vasario 21 d. – 4805,92 Eur, 2021 m. kovo 21 d. – 4666,32 Eur, 2021 m. balandžio 21 d. – 4522,53 Eur, 2021 m. gegužės 21 d. – 4374,43 Eur, 2021 m. birželio 21 d. – 4221,89 Eur, 2021 m. liepos 21 d. – 4064,77 Eur, 2021 m. rugpjūčio 21 d. – 3902,94 Eur, 2021 m. rugsėjo 21 d. – 3736,25 Eur, 2021 m. spalio 21 d. – 3564,56 Eur, 2021 m. lapkričio 21 d. – 3387,72 Eur, 2021 m. gruodžio 21 d. – 3205,57 Eur, 2022 m. sausio 21 d. – 3017,96 Eur, 2022 m. vasario 21 d. – 2824,72 Eur, 2022 m. kovo 21 d. – 2625,68 Eur, 2022 m. balandžio 21 d. – 2420,67 Eur, 2022 m. gegužės 21 d. – 2209,51 Eur, 2022 m. birželio 21 d. – 1992,02 Eur, 2022 m. liepos 21 d. – 1768,00 Eur, 2022 m. rugpjūčio 21 d. – 1537,26 Eur, 2022 m. rugsėjo 21 d. – 1299,60 Eur, 2022 m. spalio 21 d. – 1054,81 Eur, 2022 m. lapkričio 21 d. – 802,68 Eur, 2022 m. gruodžio 21 d. – 542,98 Eur, 2023 m. sausio 21 d. – 275,49 Eur). Todėl priteisdamas 36,00 proc. negautas pajamas iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 21 d.), teismas sprendė, kad negautos pajamos negali viršyti ir atitinkamą mėnesį turėjusios būti paskaičiuotos palūkanų sumos nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

8. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 36,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 290,55 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas pagal sutartį planuotas gauti pelno palūkanas (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertino kaip orientacinę negautų pajamų sumą, ir sprendė, kad nėra jokio pagrindo priteisti neapibrėžto dydžio hipotetinių negautų pajamų, kurių dydžio ieškovė pareikšdama ieškinį be kita ko ir neįrodė. Nors ieškovė ir teigia, kad jeigu atsakovas jam suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins net ir po sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą, ir nebus gaunamos pajamos, tačiau nurodytą argumentą teismas vertino kaip prielaidą, nesudarančią pagrindo spręsti, kad ieškovė ateityje apskritai pinigus kažkam skolins, o palūkanų norma sieks 36 proc. ar daugiau, o priimdamas sprendimą teismas šiomis prielaidomis vadovautis negali. Be to, teismas pripažino, kad negautų pajamų priteisimas iš silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) be kita ko pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tokio dydžio civilinės atsakomybės taikymas silpnesnei sutarties šaliai nebūtų proporcingas ir teisingas.

9. Nurodytos aplinkybės – pakankamas pagrindas pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovo E. V. 2019 m. birželio 21 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. REF-8y9gtvd4 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, o ieškovės reikalavimą priteisti 36,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė.

10. Teismas priteisė ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad ieškinys iš esmės yra tenkinamas, todėl iš atsakovo priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo už akių dalį dėl 36,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6290,55 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-01-21), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. V. 36,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6290,55 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-01-21); Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo už akių dalį dėl 36,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6290,55 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-01-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. V. 36,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6290,55 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-01-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos; Likusią Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; Priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. V. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantės nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas.

11.2. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (5192,87 Eur) buvo pagrįsta ir teisėta Pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs visą šeštąją įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 36,00 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena sekančia įmoka, kadangi Pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 36,00 proc. ar didesnių palūkanų srautas. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo penktosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 36,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6290,55 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko.

11.3. Nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Atsakovas apeliantei vis dar yra skolingas ne 4805,92 Eur, bet 6290,55 Eur, apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.

11.4. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos. Apeliantei nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą Sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data.

11.5. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovo, pagrįstai tikėjosi gauti 36,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo Pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Byloje nustatyta, kad tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovo E. V. 2019 m. birželio 21 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. REF-8y9gtvd4, kuria atsakovui buvo suteiktas 6725,89 Eur vartojimo kreditas 42 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl UAB „BnP Finance“ 2020 m. gegužės 27 d. nutraukė sutartį su atsakovu. 2020 m. kovo 3 d. tarp UAB „BnP Finance“ ir UAB „Legal Balance“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 5 prie Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisė į atsakovo E. V. įsiskolinimą buvo perleista ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2020 m. birželio 5 d. pranešimu.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu Sutarties grafiku bei argumentu, jog ieškovės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal Sutartį, kadangi šis lūkestis buvo paremtas tinkamu atsakovo Sutarties sąlygų vykdymu ir nuolat nuo negrąžintos kredito dalies persiskaičiuojančiomis mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis, ko šiuo atveju, apeliantės įsitikinimu, nėra. Apeliantės vertinimu, šios negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti paskaičiuotos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o ne nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

17. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. kovo 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai, t. y. ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, priešingai – numato galimybę skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal mokėjimo planą (grafiką). Kartu pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog jos patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.

20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 36,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6290,55 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pagal sutartį planuotas gauti pelno palūkanas (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertino kaip orientacinę negautų pajamų sumą, ir sprendė, kad nėra jokio pagrindo priteisti neapibrėžto dydžio hipotetinių negautų pajamų, kurių dydžio ieškovė pareikšdama ieškinį be kita ko ir neįrodė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, šią sąlygą pripažindamas nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), šį ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliantė nesutinka ir su šia skundžiamo sprendimo už akių dalimi dėl negautų pajamų nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, nepriteisimo.

21. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. gegužės 27 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

22. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakovu sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (36,00 procentų). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 36,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.

23. Apeliantė nurodo, kad pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 36,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors apeliantė savo ieškinio reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovo prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi kreditorei nutraukus Sutartį.

25. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 36,00 proc. metinėmis palūkanomis. Reikšminga ir tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (65,00 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

26. Papildomai atkreiptinas apeliantės dėmesys į VKĮ nuostatas, garantuojančias vartotojui teisę į palūkanų perskaičiavimą sėkmės atveju, t. y. grąžinus kreditą iki sutartyje numatyto termino (VKĮ 17 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį ir ieškovui nepateikus jokių leistinų įrodymų dėl prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis) ir kaip neatitinkantys VKĮ 17 straipsnio bei CK 1.5 straipsnio nuostatų.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai įvertinęs 6.1. Sutarties sąlygą netenkino ieškinio reikalavimo dėl 36,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Byloje pateikti duomenys dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė