- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- I-7958-331/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02529-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad nuo 2013 m. liepos 22 d. buvo etapuojamas nežmoniškomis sąlygomis. Konvojavimo transporto priemonėse saugos diržai neįrengti, nebuvo šildymo sistemos, šaltuoju metų laiku šalo kojos, ausys. Nėra įrengta ventiliacijos sistema, šiltuoju metų laiku buvo nepakeliamas karštis, trūko oro, buvo konvojuojamas kartu su rūkančiais asmenimis, ko pasėkoje buvo nualpęs, nėra įrengta avarinio išėjimo, kiekvieną kartą bijo dėl savo gyvybės, turėdavo kentėti skausmus, nes nebuvo numatytas laikas gamtiniams reikalams atlikti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) atsiliepime (b. l. 7-10) su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad viešojo saugumo tarnybos pareigūnai nekonvojavo pareiškėjo iš Panevėžio apskr. VPK į Šiaulių tardymo izoliatorių ir atgal iki 2015 m. sausio 1 d. Skundo teisminio nagrinėjimo dalyko ribose turimais duomenimis Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius 2015 m. sausio 12 d. Planinio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, naudotuose automobiliuose įrengtos apšvietimo, ventiliacijos ir šildymo sistemos. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.
Visi Viešojo saugumo tarnybai priklausantys specialieji konvojavimo automobiliai patiria specializuotą teisinį-techninį vertinimą, kurio metu, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklių bei Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), reikalavimais, nustatoma, ar jie atitinka registracijos liudijime paskelbtiems tikslams. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis.
Specialiuosiuose automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose tiktai patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 p. Apie tai įrašoma konvojaus kelionės žiniaraštyje
Pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 127.7 punkte nurodyta, kad konvojavimo metu konvojuojamiesiems draudžiama rūkyti. Pervežant konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai užkardo bet kokį pastebėtą režimo pažeidimą. Pastebėjęs režimo pažeidimą pareiškėjas privalėjo informuoti konvojaus pareigūnus.
Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu.
Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str., b. l. 4).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl konvojavimo nuo 2013 m. liepos 22 d. sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pareiškėjas teigia, kad konvojaus automobiliai perpildyti, juose būdavo per šalta arba per karšta, trūko oro, nebuvo skyriaus daiktams susidėti, neįrengti saugos diržai, pareigūnai nuolat žemindavo konvojuojamuosius, be reikalo demonstruodavo ginklus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą buvo konvojuojamas maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius 2015 m. sausio 12 d. Planinio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie atitiko teisės aktų reikalavimus. Naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, naudotuose automobiliuose įrengtos apšvietimo, ventiliacijos ir šildymo sistemos. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Tai aiškiai patvirtina pateikti kelionės žiniaraščiai, automobilių schemos, registracijos pažymėjimai, techninės apžiūros rezultatų kortelės, dirbtinės apšvietos, ventiliacijos matavimo protokolai (b. l. 11-25).
Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (su vėlesniais pakeitimais 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 1R-384/1V-916).
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Iš byloje esančių Kelionės žiniaraščių ir Konvojuojamųjų asmenų sąrašų matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatytas sėdimų vietų skaičius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginys, kad transporto priemonės buvo perpildytos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos protokolų (b. l. 22-25) matyti, kad konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija, apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus. Iš automobilių kėbulo schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija (b. l. 16, 19). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 18, 21), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 17, 20) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus. Pažymėtina, kad nurodytas taisyklių punktas nenustato reikalavimo įrengti saugos diržus kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, važiuodami motorine transporto priemone ir priekaba su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, t. y. saugos diržus užsisegti privaloma tuo atveju, jeigu transporto priemonėje jie yra įrengti. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas daro išvadą, kad konvojavimas buvo vykdomas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, dėl ko neigiamos pasekmės pareiškėjui negalėjo kilti.
Teismas pažymi, kad nors Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo tvarkos, konvojuojamiems asmenims leidžiama pasiimti asmeninių daiktų. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57 punkto nuostatas, konvojaus pareigūnų į pataisos įstaigas pristatomų nuteistųjų leidžiami turėti daiktai negali viršyti 30 kg. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad asmeninių daiktų pervežimas yra teisėtas ir užtikrina konvojuojamųjų asmenų interesus. Transporto priemonių schemos patvirtina, kad automobiliuose įrengtas bagažo skyrius.
Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punkto nuostatas, konvojavimas vykdomas ginkluotų pareigūnų, todėl pareiškėjo argumentas dėl to, kad pareigūnai be reikalo demonstravo ginklus, objektyviai nepagrįstas.
Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų į bylą pateiktuose žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, daiktų pervežimo, netinkamo, žeminančio pareigūnų elgesio, pablogėjusios sveikatos būtų kreipęsis į konvojaus pareigūną.
Atsižvelgęs į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareigūnų neteisėtų veiksmų konvojavimo metu nenustatyta. Nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.