- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2-785-744/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00708-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pareiškėjas
- Pakruojo ūkininkų
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2013 m. lapkričio 21 d.,
Pakruojis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl 2013 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į teismą su skundu suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuriuo prašė panaikinti 2013 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 13.12-92 atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 m. ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ginant Pakruojo ūkininkų kredito unijos interesus – inicijuoti proceso atnaujinimą Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 m. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad 2011 m. sausio 27 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu buvo patenkintas ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono R. ŽŪB bankroto administratoriaus ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono R. žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, tretiesiems asmenims R. P., D. P., R. P., G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo: pripažintos 2008 m. gegužės 30 dienos laidavimo sutartys, sudarytos tarp Pakruojo rajono R. žemės ūkio bendrovės ir atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos, Nr. 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 08-00211, 08-00213, 08-00214, 08-00212, 08-00215, 08-00216, 08-00210, 08-00209 negaliojančiomis; pripažintas negaliojančiu paprastasis neprotestuotinas vekselis, išduotas 2008 m. gegužės 30 dieną, Pakruojo rajono R. žemės ūkio bendrovės 1 710 000 Lt (vienam milijonui septynis šimtus dešimt tūkstančių litų ir 10 procentų metinių palūkanų) Pakruojo ūkininkų kredito unijai; taikant restituciją priteista iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos 1 717 481.46 Lt bankrutuojančiai Pakruojo rajono R. žemės ūkio bendrovei; iš atsakovo ieškovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais antstolės Z. Puzininienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0145/08/00610, iš antstolės depozitinės sąskaitos išmokant 1 717 481,46 Lt atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai ir civilinė byla toje dalyje buvo nutraukta. Be to, 2011 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos teismo papildomu sprendimu buvo priteista iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 30000 litų žyminio mokesčio valstybei. Pakruojo ūkininkų kredito unija pateikė apeliacinius skundus dėl 2011 m. sausio 27 d. sprendimo ir 2011 m. kovo 14 d. papildomo sprendimo tačiau 2012 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi apeliaciniai skundai buvo atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti Pakruojo ūkininkų kredito unijos kasacinį skundą, kadangi kasaciniame skunde buvo keliami ne teisės aiškinimo, bet faktinių aplinkybių, susijusių su sandorių ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, vertinimo klausimai. Pareiškėjo nuomone, Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtus sprendimus, neteisingai taikė restitucijos institutą, neatskleidė bylos esmės, nes susijusius reikalavimus nagrinėjo atskirose byloje, o taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šie argumentai nebuvo išdėstyti pareiškėjo kasaciniame skunde, todėl procesas turėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Skunde taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra be pagrindo atsisakė ginti viešąjį interesą ir atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 m., kadangi Pakruojo ūkininkų kredito unija yra kooperatiniais pagrindais suorganizuota įstaiga, turinti daugiau kaip 3000 narių, jos veikla skirta Pakruojo rajono žmonėms, jos tikslas – finansines paslaugas kredito unijos nariams teikti priimtiniausiomis sąlygomis ir patogiausiu būdu (1-11 b.l.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodyta, kad nutarime atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo prokuroras išsamiai aptarė argumentus, paneigiančius prašyme išdėstytus motyvus dėl aiškios teisės taikymo klaidos, padarytos prašomoje atnaujinti byloje, ir skunde teismui pareiškėjas jų neginčija. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad joje priimtų procesinių sprendimų panaikinimu būtų suinteresuota ne tik atsakovė Pakruojo ūkininkų kredito unija, bet ir visa visuomenė ar jos dalis, kurios interesą įstatymų nustatyta tvarka turėtų ginti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, pateikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl kredito unijos teisių gynimas negali būti traktuojamas kaip turintis viešojo intereso požymių. Atsiliepime į skundą pažymėta, kad iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos teismo sprendimu, taikant restituciją, priteista 1 717 481,46 Lt, susidarė dėl nesąžiningų pačių kredito unijos vadovų veiksmų, todėl generalinio prokuroro sprendimas inicijuoti proceso atnaujinimą šioje byloje prieštarautų viešojo intereso gynimo instituto prigimčiai ir tikslams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 m. nurodė, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą (26-27 b.l.).
Iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos skunde bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros medžiagoje Nr. 11.13.-75/2013, kurioje buvo priimtas skundžiamas 2013 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 13.12-92, esančių dokumentų, Šiaulių apygardos civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 esančių dokumentų nustatyta, kad 2011 m. sausio 27 d. Šiaulių apygardos teisme buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono R. žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, tretiesiems asmenims R. P., D. P., R. P., G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriuo buvo nuspręsta: pripažinti 2008 m. gegužės 30 dienos laidavimo sutartis sudarytas tarp Pakruojo rajono R. žemės ūkio bendrovės ir atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos Nr. 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 08-00211, 08-00213, 08-00214, 08-00212, 08-00215, 08-00216, 08-00210, 08-00209 negaliojančiomis; pripažinti negaliojančiu paprastąjį neprotestuotiną vekselį išduotą 2008 m. gegužės 30 dieną Pakruojo rajono R. žemės ūkio bendrovės 1 710 000 Lt (vienam milijonui septynis šimtus dešimt tūkstančių litų ir 10 procentų metinių palūkanų) Pakruojo ūkininkų kredito unijai; taikyti restituciją priteisti iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos 1 717 481.46 Lt bankrutuojančiai Pakruojo rajono R. žemės ūkio bendrovei; priteisti iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos 9608 Lt ieškovui bankrutuojančiai Pakruojo rajono R. žemės ūkio bendrovei išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 29,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais antstolės Z. Puzininienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0145/08/00610, iš antstolės depozitinės sąskaitos išmokant 1 717 481,46 Lt atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti. 2011 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos teismo papildomu sprendimu šioje byloje buvo priteista iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 30000 litų žyminio mokesčio valstybei. Pakruojo ūkininkų kredito unija pateikė apeliacinius skundus dėl 2011 m. sausio 27 d. sprendimo ir 2011 m. kovo 14 d. papildomo sprendimo tačiau 2012 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi apeliaciniai skundai buvo atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti Pakruojo ūkininkų kredito unijos kasacinį skundą, kadangi kasaciniame skunde buvo keliami ne teisės aiškinimo, bet faktinių aplinkybių, susijusių su sandorių ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, vertinimo klausimai. Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 m., tačiau 2013 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu Nr. 13.12-92 buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio, kuriame nustatyti pamatiniai prokuratūros struktūros ir veiklos pagrindai, 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme. Lietuvos Respublikos CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti šiais atvejais: 1) Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais; 2) kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos CPK 365 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista teisė arba teisėtas interesas. Dėl viešojo intereso gynimo ieškinį (pareiškimą) gali pateikti prokuroras (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Prokuroro pareikštas ieškinys (pareiškimas) dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir kiekvieno kito asmens, turi atitikti proceso normų keliamus proceso dokumentams reikalavimus. Reikalavime turi būti nurodyti bylos dėl viešojo intereso baigtimi suinteresuoti asmenys, reikalavimo faktinis pagrindas (kuo pasireiškė viešojo intereso pažeidimas) ir dalykas (kaip pašalinti viešojo intereso pažeidimą) (CPK 135 straipsnis). Teismas, išklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikšto reikalavimo pagrįstumą, priima sprendimą dėl teisminio ginčo esmės. Taigi civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 m.).
Iš to, kad išdėstyta aukščiau, akivaizdu, kad teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 m.).
Susipažinus su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros medžiagoje Nr. 11.13.-75/2013, kurioje buvo priimtas skundžiamas 2013 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 13.12-92, esančiais dokumentais, nustatyta, kad prokuroras, priimdamas skundžiamą sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 m. proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, nepažeidė, susipažino su visais pagrindiniais procesiniais sprendimais bei kitais dokumentais, kuriuos kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo jam pateikė Pakruojo ūkininkų kredito unija (2011 m. sausio 27 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011, 2012 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, 2010 m. birželio 23 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010, 2011 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, 2012 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, 2012 m. gruodžio 17 d. Pakruojo ūkininkų kredito unijos kasaciniu skundu), juos analizavo bei vertino, o taip pat išsamiai argumentavo savo išvadą dėl aiškios teisės taikymo klaidos bei viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos skundas dėl 2013 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Skundas išnagrinėtas ypatingąja teisena rašytinio proceso tvarka, taikant teisės normų, reglamentuojančių skundų dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimą, analogiją (CPK 442-443 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 225, 228-230, 290, 291, 443 straipsniais, teismas
nutaria:
Skundo netenkinti.
Nutarties kopijas nedelsiant išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui.
Civilinę bylą Nr. 2-96-71/2011 nedelsiant grąžinti Šiaulių apygardos teismui.
Nutarčiai įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai gražinti medžiagą Nr. 11.13.-75/2013, kurioje buvo priimtas skundžiamas 2013 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 13.12-92.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.