Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiojo D. B. atstovei advokatei L. M., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą globėjai J. K.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini) nevedęs, neteistas, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesio laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini) mokyklos, (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, kuriame gyveno kartu su D. B., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasinaudodamas nepilnamečio nukentėjusiojo D. B. bejėgiška būkle dėl amžiaus, ne mažiau kaip vieną kartą liepė nukentėjusiajam D. B. jam čiulpti lytinį organą, taip oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu nukentėjusiuoju D. B. prieš jo valią.

A. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, davė parodymus. Paaiškino, kad nebūdavo jokių lytinių santykių su nukentėjusiuoju. Būdavo, kad susimušdavo, bet lytinių santykių nebūdavo. To nebūdavo, D. B. pats sakydavo, kad yra namuose tai daręs su kažkuriuo mažesniu broliu. D. B. jam siūlė, bet kaltinamasis nesutiko. D. B. susinervindavo, pradėdavo kabinėtis, jie susimušdavo, auklėtojos išskirdavo. D. B. pavogė iš kaltinamojo pinigus, ir auklėtoja jį iškraustė iš kambario, ir jie kartu nebegyveno. Jis su nukentėjusiuoju mokėsi vienoje klasėje ir gyveno viename kambaryje. Gyveno kokius 4 mėnesius, iki to įvykio, kai susimušė. Nežino, su kuo iki jo gyveno D. B., nes jie kartu pradėjo tais metais mokyklą. Jie berdavo, nes kai kaltinamasis palikdavo telefoną ar planšetę, D. B. buvo užmatęs kodą, tai naktimis imdavo planšetę. Yra kaltinamas, kad prievartavo D. B., kad, atseit, turėjo su juo lytinius santykius. Nebuvo tokių santykių. Niekas neprašydavo lytinių santykių. Jis su D. B. nesutarė, mano, kad D. B. melavo, nes norėjo kaltinamajam blogo. Jį kaltina prievartavimu, suvokia kaltinimą. Tame kambaryje su D. B. gyveno nuo rugsėjo mėnesio iki Naujųjų metų. Nuo Naujų metų juos išskyrė. D. B. jam sakė, kad tai yra daręs su savo mažu broliu. D. B. kaltinamojo bandė prašyti daryti tai, bet kaltinamasis iš karto išėjo iš kambario. D. B. jo bandė prašyti, kad, atseit, jis tai darytų jam, atseit, čiulptų lytinį organą. Jis D. B. nustūmė ir išėjo iš kambario. Niekam apie tai nesakė, tylėjo. Viskas paaiškėjo, kai reikėjo važinėti į teismą, kai jam reikėjo važiuoti į pirmą apklausą ir tada sužinojo socialiniai darbuotojai. Jam irgi buvo netikėta. Pokalbis su D. B. apie lytinių organų čiulpimą buvo vieną kartą. Nesutardavo su juo, nes D. B. imdavo jo pinigus arba planšetę. Jis pats neturėjo nei išmanaus telefono, nei planšetės. Neklausė jo, iš kur jis žino, kur reikia ieškoti medžiagos internete seksualine tema. D. B. labai prie kaltinamojo kabinėdavosi visokiais žodžiais, erzindavo. Pribėgdavo klasėje ir trenkdavo per petį. Bendrų draugų mokykloje su juo neturėjo, tik klasiokai. D. B. minėjo tik apie brolį, bet jis jo nepažįsta ir nežino, kiek jam metų. Vieną kartą naktį prabudo ir rado D. B. žiūrint per jo planšetę. Lyg ir (duomenys neskelbtini) D. B. jo paprašė duoti pažaisti su telefonu, o jis nuėjo į sporto būrelį. Tada grįžo ir auklėtoja pasakė, kad atėmė telefoną, nes D. B. žiūrėjo per jo telefoną.

L. M. V. davė parodymus. Dirba auklėtoja (duomenys neskelbtini) mokykloje. D. B. ir A. Z. yra jos auklėtiniai. Ji nefiksavo to, nematė jokio įtartino jų elgesio. Buvo apklausta. Esmė ta, kad vaikinai buvo apgyvendinti kartu. Jie atėjo į 8 klasę. Ji jų nepažįsta ir pagal amžių apgyvendino. Įvyko patyčios, nes D. B. šlapindavosi į lovą ir A. Z. prie vaikų pasijuokė. D. B. jai pasiskundė ir juos išskyrė, apgyvendino atskirai. Dėl seksualinių aplinkybių, ji nėra mačiusi, užtikusi jų kartu, ir panašiai. Jokių įtarimų neužfiksavo. D. B., kiek pamena, kai pradėjo mokytis, turėjo telefoną ir lyg tai, jeigu gerai pamena, planšetę. A. Z. iki šiol turi šiuo įrenginius, tik dabar nesiveža. (duomenys neskelbtini) m. abu turėjo išmaniuosius telefonus. Jai atrodo, kad turėjo tai, ką išvardijo, bet laikas jau praėjęs nemažas. Jos žiniomis, D. B. ir A. Z. turėjo po vieną telefoną, bet būdavo momentų, kad atsiveždavo planšetes. Negali pasakyti, ar abu turėjo planšetes. Berods, jie viename kambaryje gyveno apie tris mėnesius. Ji bendrauja su globėja dėl ugdymo, mokymosi, ir jeigu yra problema, reaguoja. D. B. globėja nesikreipė dėl kažkokios problemos į jos įstaigą. Ji nėra mačiusi ir užtikusi, kad buvo žiūrėti tie filmai, todėl ir sakė, kad galimai jaunuoliai galėjo tai daryti. Negali nei paneigti, nei patvirtinti. Galimai įtarė, kad gali žiūrėti pornografinius filmus, todėl buvo paimtas telefonas iš D. B. ir duotas mygtukinis, kad negalėtų žiūrėti, o tik pasiskambinti. Globėja buvo minėjusi, kad vyksta negeri dalykai, bet ji nematė ir neužtiko. D. B. yra mėgėjas pafantazuoti ir prikurti istorijų. A. Z. sunkiai sekasi meluoti. Mano, kad gali ir tas, ir tas pafantazuoti gindamasis, ar panašiai. Tai tik jos nuomonė. Kas susiję su lytiniu nusikaltimu, nėra mačiusi. Iš kitų žmonių, apart J. K., nėra girdėjusi. D. B. yra vaikas, turintis sutrikimų, tai rodo medicininiai dokumentai. Jis turi negalią. Jam buvo taikyta individuali mokymosi grupė.

Liudytoja J. K. davė parodymus. A. Z. nepažįsta. D. B. globoja nuo penkių metų. Ramus, tylus vaikas, turi specialių poreikių, vidutinę protinę negalią. Jis nemoka meluoti. Mano, kad tyrėjams bijojo meluoti, nes ji jam sakė sakyti tiesą. D. B. nuo rugsėjo mėnesio gyveno su A. Z.. Parvažiavęs skundėsi, kad A. Z. muša jį. Auklėtojai apie tai pasakė, jai atsakė, kad neturi vietų iškeldinti. Grįžo Kalėdoms, buvo prie kompiuterio. Ji po jo pabuvimo prie kompiuterio, patikrino ir pamatė, kad jis lankėsi suaugusiųjų puslapiuose. Pradėjo jo klausti, jis jai pasakė, kad su A. Z. žiūri tuos puslapius. Tada ji paprašė jo parašyti viską raštu, jeigu jam sunku žodžiu papasakoti. Jis jai raštu išdėstė, kaip žiūrėdavo, kaip masturbuodavosi, kaip vienas kitam darė seksualinius veiksmus, bet jam tai nepatiko. Tada ji su D. B. pradėjo kalbėtis. D. B. telefono ekranas buvo sudaužytas, jis galėjo klausytis tik muzikos ir mokėjo kartais paskambinti, interneto neturėjo. Jai D. B. sakė, kad A. Z. turėjo planšetę, D. B. niekada neturėjo planšetės. Jis sakė, kad žiūrėjo kažkokius įrašus ir bandydavo patys tai daryti. Pasakė apie tai auklėtojai M. V., tai tą pačią dieną A. Z. buvo iškeltas į kitą kambarį, bet D. B. šlapinimasis nebuvo to atskyrimo priežastis. M. V. nurodė, kad D. B. mėgsta fantazuoti dėl to, jog mano, kad taip yra geriau mokyklai. Ji turi iki šiol D. B. rašytą paaiškinimą, kur jis viską išdėstė. Gal mokykla bijo, kad nepasklistų kalbos apie tai, bet tai juk visiems gali nutikti. Neturėtų jie bijoti tokio dalyko, bet tai nieko nepadarysi, nereikėtų slėpti. Ji mano, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Ji visada su D. B. lankėsi pas psichiatrą, dar iki įvykio. Po kambario įvykių D. B. pradėjo eiti į tualetą ir mažesnių vaikų prašė čiulpti. Šita byla iškilo, kai pasiskundė kiti vaikai, nes mokykla trakdavo, kad čia nieko nebuvo, gal tik smalsumas ir panašiai. D. B. lėtas, ramus, nei prie tų kompiuterių sėdėdavo, nei mokėdavo jais naudotis. Knygų neskaitydavo, nes nesupranta, jis daugiau piešdavo, į krepšį mėtydavo, o kompiuteriai jam nebuvo labai aišku. Kompiuteriu pas ją galima naudotis jai prižiūrint mokymuisi, o žaidimui ribotos valandos, su jos priežiūra. Kambariuose nėra galimybės naudotis kompiuteriu. D. B. mama neveiksni. Jis atėjo pas ją iš vaikų namų. Jam neleisdavo naudotis daiktais, todėl jis viską jungdavo į rozetes, nes jam viskas įdomu, psichologas pasakė, kad viskas praeis, tai po dviejų metų praėjo. Jam vis didindavo erdvę, kad po truputį susipažintų, kad nepaleistų iš karto. Kai įvyko šitas įvykis, tai lankėsi pas gydytoją ir ji turėjo su D. B. pokalbius. Šiai dienai yra padidintas seksualizuotas elgesys, jis šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Gydosi dėl to, kad niekaip negali nustoti seksualiai priekabiauti prie vaikų. Birželio mėnesį jam bus (duomenys neskelbtini) metų. Jam šiuo metu pakeistas ambulatorinis gydymas į stacionarą. Mano, kad tas įvykis kambaryje padarė jam didelį poveikį, dėl ko jis dabar guli (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Iki mokymosi mokykloje nepastebėjo, kad D. B. būtų padidintas seksualinis elgesys. Stebi vaikus visą laiką, o D. B. ypatingai stebėdavo, nes vienintelis turi negalią. Stebėdavo, kad neužgautų, kad nelįstų prie vaikų, kad nesidomėtų seksu, o nuo to mokyklos įvykio viskas prasidėjo. Šiuo metu globoja 8 vaikus, o iš viso vaikus globoja (duomenys neskelbtini) metus, patirtį turi. Ji pati pamatė, kad D. B. lenda prie vieno vaiko, pranešė, todėl šiuo metu D. B. yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Iki jo apgyvendinimo su A. Z. jis gyveno su daug didesniais vaikais, gerai besimokančiais. (duomenys neskelbtini) m. nuo rugsėjo jis pradėjo gyventi su A. Z. ir dar kažkokiu berniuku. Tada, kai pasakė, kad vyksta negražūs dalykai, buvo pakeistas kambarys.

2020-02-04 A. Z.įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 150 str. 3 d. ir jį apklausus kaip įtariamąjį, dalyvaujant gynėjai, VTAS specialistei ir psichologei, davė parodymus, kad su pranešimu apie įtarimą jis nesutinka. Su D. B. gyveno viename kambaryje. Gyveno tuo metu, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Nesutinka su tuo, kas parašyta, nes ne taip būdavo. O būdavo taip, kad jis pats prašydavosi to dalyko. Jis prieidavo ir prašydavo jo, kad jis duotų jam pačiulpti savo lytinį organą. Jis nesutikdavo. Ir šiais metais yra buvę tas pats, bet jis nesutikdavo. Jie šiuo metu kartu nebegyvena. Juos išskyrė, kad kartu negyventų dėl jo prašymo, kad jis duotų jam pačiulpti savo lytinį organą ir dėl to, kad buvo iš jo pavogęs pinigus. Jis pirmam žmogui pasisakė tėčiui, vėliau pasakė socialinei darbuotojai. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) mokykloje. Buvo muštynės su D. pertraukos metu. Muštynės kilo dėl to prašymo. Atsibodo jam ir jis „vožtelėjo“ iš „kuloko“, trenkė nestipriai į petį D.i, ir kilo muštynės. D. norėjo jam trenkti, bet apsigynė. Buvo vieną kartą pataikęs į skruostą. D. prašydavo jo, kad duotų pažiūrėti pornografijos. Jis žiūrėdavo vienas kambaryje. Jis kažkaip sužinojo iš savo brolio ir paprašė vieną sykį jo, kad duotų jam pažiūrėti. Tada jis buvo atsivežęs telefoną ir planšetę. Jis pats susirado pornografijos vaizdus. D. yra žiūrėjęs pornografiją per jo planšetę. Jis ją nešdavosi į tualetą. Jis nežinodavo, ką jis žiūri, bet vėliau pažiūrėdavo per istoriją. Jis žiūrėdavo vienas tualete, ir jis žiūrėdavo vienas kambaryje. Reikia į (duomenys neskelbtini) įvesti tris (duomenys neskelbtini), paspausti enter ir tada išmesdavo vaizdus. Nėra kartu masturbavęsis su D., nėra jam rodęs ir nėra matęs kaip jis tai daro. Apie pornografinio turinio dalykus jis sužinojo iš D.. Kol su juo negyveno, apie tokį portalą nežinojo. D. jam parodė. Jo D. nėra prašęs, kad jis jam čiulptų jo lytinį organą. Tik D. prašydavo, kad jis jam duotų savo lytinį organą. Dažniausiai prašydavo per pietų miegą. Po tų muštynių juos su D. išskyrė. Jie gyvena atskirai. Jie mokosi vienoje klasėje. Būna, kad kartais prie jo D. pasikabinėja. Prieina ir pradeda trankyti per petį arba pasiunčia toli, toli. Kabinėjasi prie mergaičių. Tokių rimtų muštynių kaip pernai nėra buvę. Kai pradėjo mokytis mokykloje, jie su D. gyveno dviese, kol muštynės neįvyko. Dar prieš D. gyveno su D. J., jis nevaikščiodavo, buvo vežimėlyje. Su juo gyveno dviese apie dvi savaites (2 t., b. l. 63-64, 66-67).

Teismo nutartimi įtariamajam A. Z. paskyrus ir atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, pateiktu ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. Z., jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (t.y. (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais) nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam nustatytas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), dėl kurio jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat ir dėl konstatuojamo mišraus mokymosi sugebėjimų sutrikimo ((duomenys neskelbtini)), jis nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Dėl dabartinės psichikos būsenos A. Z. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. Z. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Ekspertizės metu stebimas stiprėjantis A. Z. gynybiškumas jam pareikštų įtarimų atžvilgiu: jis ne tik nepakartoja ankstesnių savo parodymų, tačiau neigia bet kokias galimas intymias sąveikas su nukentėjusiuoju. Įvertinus tiek psichologinio įvertinimo rezultatus, tiek byloje pateiktą A. Z. charakterizuojančią medžiagą, labiau tikėtina, jog jis galėjo inicijuoti seksualinio pobūdžio veiksnius nukentėjusiojo atžvilgiu. Objektyvių duomenų, kad A. Z., atsižvelgiant į jam nustatytus psichikos sutrikimus, keltų pavojų visuomenei, negauta. A. Z. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Jam rekomenduojama psichiatro priežiūra psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą bendrais pagrindais (2 t., b. l. 47-52).

Nepilnametis nukentėjusysis D. B., 2020-06-03 apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant jo atstovams, VTAS specialistui ir psichologei, davė parodymus. Žino, dėl ko yra kviečiamas, dėl negražių dalykų, kuriuos darė su kambarioku. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, jis gyveno su A.. Dar labai trumpai su jais gyveno ir D.. Praeitais mokslo metais po pamokų pareidavo į savo kambarį, ten būdavo A. ir D.. Tie negražūs dalykai prasidėjo gal lapkričio mėnesį. A. pradėjo rodyti porno, ten buvo rodoma, kaip vyras su moterimi daro seksą. Taip rodė kokius penkis kartus. Po to A. paklausė, ar jis norėtų taip pamėginti. Nenorėjo sakyti ne, jis nieko nesakė, ir jie taip darė. Jis davė čiulpti jam savo lytinį organą. Paskui kitą vakarą jis pasiūlė savo lytinį organą įkišti jam į „šikną“. Jis pasakė taip. Jis tai atliko. Kaip jautėsi po to, nežino, jam skaudėjo. A.i sakė, kad jam skauda, prašė, kad sustotų, jis sustojo. Daugiau į „šikną“ jam nesiūlė. Tai buvo tas vienas kartas, daugiau tik „smaukė“ ranka. Toliau buvo su kitais, jis čiulpdavo jų prašymu. Daugiau apie A. neturi ką papasakoti. A. daryti ranka jo neprašė, jie patys taip darė, kada sugalvodavo. Jis darydavo sau, o jis sau, o ne vienas kitam. Su D. nieko nebuvo, jis gyveno labai trumpai ir nematė, ką jie darydavo (1 t., b. l. 38-39).

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio atskirtas šis tyrimas, gauta duomenų apklausiant D. B. įtariamuoju 2019-09-17, kad prieš tai, kai jis pats kitiems nepilnamečiams čiulpė jų lytinius organus, kai jis gyveno su A. Z., šis turėdavo kompiuterį ir jie žiūrėdavo pornografiją, ir A. Z. vieną kartą prašė jo jam pačiulpti jo lytinį organą, tokias aplinkybes D. B. nurodė ir būdamas (duomenys neskelbtini) namuose „(duomenys neskelbtini) “, taip pat kai jam, kaip įtariamajam, buvo atliekama ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (dokumentų kopijos - 1 tomas, b. l. 54-55, 57-58, 60-72).

Teismo nutartimi nukentėjusiajam D. B. paskyrus ir atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, pateiktu ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. B. dėmesio ir atminties apimtis susiaurėjusi, tačiau nesutrikusi, jis gali teisingai įsiminti ir atgaminti esmines faktines praeities įvykių aplinkybes. D. B. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau papildomai apklausti paauglį nerekomenduojama dėl emocinės jo būsenos. Nenustatytos priežastys (taip pat ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis D. B. parodymais. Nagrinėjamų įvykių metu D. B. nesuprato su juo galimai atliktų veiksmų esmės, todėl jis negalėjo adekvačiai jiems priešintis. Adekvačiai reaguoti į įtariamojo elgesį D. B. negalėjo ne tik dėl žinių stokos, bet ir dėl sutrikusio intelekto ir padidinto įtaigumo (1 t., b. l. 101-107).

2020-02-06 apklausta liudytoja M. V. davė parodymus. Ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje administratore. Ji yra (duomenys neskelbtini). A. Z. ir D. B. (duomenys neskelbtini) yra nuo jų atvykimo mokytis į mokyklą, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesio 1 d. Abu mokiniai buvo apgyvendinti kartu, kadangi abu buvo tos pačios klasės mokiniai. Jie buvo apgyvendinti viename iš mokyklos bendrabučio kambarių – (duomenys neskelbtini) kambaryje. Kiek laiko šie mokiniai kartu pragyveno, ji nepamena, jai atrodo, kad apie du mėnesius. D. B. ir A. Z. gyveno dviese. Vėliau iškėlė A. Z., nes D. B. jai pasiskundė, kad A. Z. prieš visą klasę pasakė, kad jis šlapinasi į lovą. D. B. serga enureze, tai yra nevalingas šlapinimasis naktį. Tik dėl šios priežasties ir iškėlė. Kitų nusiskundimų nei D. B., nei A. Z. neišsakė. Ji pamena, kad tuo metu, kai berniukai gyveno kartu, tai A. Z. turėjo planšetę ir išmanųjį telefoną. Pamena, kad jos su D. B. globėja kalbėjo telefonu, apie tai, kad berniukai nežiūrėtų suaugusiems skirtų filmų, galimai pornografinio turinio, kad dėl to berniukai masturbuojasi. Ji nepamena, ar ji pasakė D. globėjai, ar ji jai pasakė, bet pokalbis tokia tema buvo. Ji pati neužtiko nei karto vaikų žiūrint pornografiją. Po to pokalbio ribojo telefonų turėjimą. Ji perdavė informaciją apie pornografijos žiūrėjimą ir masturbavimąsi socialinei darbuotojai. Šiuo metu A. Z. planšetės mokykloje neturi, vaikas jai sakė, kad namuose. Telefoną jis turi. Telefonas išmanusis. Vaikai gali naudotis neribotu internetu per mokyklos Wi-Fi iki 21 val. Jos nekontroliuoja, kokie vaikų telefonų planai, ir ar jie gali naudotis savo internetine prieiga kambariuose. Nuo 21:30 val. yra ramybės laikas. Pagal mokyklos nustatytas taisykles vaikai privalo atiduoti klasės auklėtojai telefonus iki 21:30 val. Ši taisyklė galioja iki (duomenys neskelbtini) , tai yra renkami telefonai iš jaunesnių mokinių. Pernai ji pati dar rinkdavo telefonus. A. Z. gali apibūdinti taip: vaikas yra aktyvus, kalbus, garsiakalbis, turi individualizuotą programą, turi specialius poreikius, bet nepasakys kokio lygio. A. Z. viską suvokia, galima su juo kalbėtis, bendrauti, neturi polinkio fantazuoti. Ji to nepastebėjo. Vaikas yra geras, klauso, pamokas ruošia, dalyvauja užklasinėje veikloje. Jis yra tvarkingas, turi higienos įgūdžius. Pastebėjo, kad jis bendrauja su mergaitėmis, turi draugų, yra draugiškas (1 t., b. l. 177-178).

Liudytoja apklausta J. K. davė parodymus. Ji yra D. B. globėja. Jį globoja nuo 5 metų. Jų santykiai yra geri, artimi, jis jai pasipasakoja, ir mano, kad tikrai nemeluoja. Ji mano, kad jis jai pasipasakoja teisybę. Nuo (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo D. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, nes turi problemų su stuburu ir yra su specialiaisiais poreikiais. Jie su vyru yra įkūrę šeimyną, vienas D. turi negalią. Ji daug konsultuojasi su psichologais, specialistais dėl jo auklėjimo, dėl bendravimo. Jis tikrai buvo su labai dideliais elgesio sutrikimais, bet gyvenant pas juos jo elgesys pasikeitė. Jis tapo labiau socializuotas. Jis šlapinosi į lovą, o dabar jau baigia pasveikti, tai pasitaiko retai. D. yra geras vaikas, neagresyvus, jis labai nori turėti draugų, todėl jis pats siekia bendravimo, gali įvardinti, kad pats lenda prie vaikų. Nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesio iki Naujų metų tai tikrai D. gyveno kambaryje su A. Z.. (duomenys neskelbtini) metais, prieš Naujus metus, kai buvo atostogos, patikrino savo stacionarų kompiuterį savo namuose, ir jo istorijoje rado suaugusiųjų pornografijos ,,saitus“, kad juose buvo lankytasi. Kadangi jie nesilanko, tai paklausė D., ir jis pasisakė, kad žiūrėjo. D. pasipasakojo, kad jį to išmokė A. Z.. Vaikas pasisakė, kad į (duomenys neskelbtini) reikia įvesti žodį „Porno“, ir išmeta visokių vaizdų. Dar D. pasakojo, kad jie abu su A. Z. žiūri pornografiją ir masturbuojasi po ,,kaldra“. Apie tai, kad D. yra čiulpęs lytinį organą A. Z. ji sužinojo tik D. apklausos metu, kai jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis. Po pokalbio su D. paskambino D. auklėtojai M. V. ir viską pasakė, taip pat paprašė, kad D. gyventų vienas. (duomenys neskelbtini) metų pavasarį, kai jai pasakė, kad D. galimai čiulpė lytinius organus vaikams (duomenys neskelbtini) mokykloje, ji su D. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) poliklinikoje dirbančią psichiatrę R. D. dėl jo domėjimosi lytiškumu. Jai D. nėra sakęs, kad jis būtų seksualiai išnaudojamas analiniu būdu. Kadangi ji pati tokių duomenų neturėjo, tai apie tai jo neklausinėjo (1 t., b. l. 109-110).

Apklaustas kaip liudytojas N. Z., A. Z. atstovas pagal įstatymą, davė parodymus. Teisės ir pareigos jam išaiškintos ir jos suprantamos. Jo sūnus A. Z. nuo (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą. Pradėjus lankyti mokyklą, rudenį, jam A. grįžęs į namus pasakė, kad jį socialinė darbuotoja kviečia atvykti į mokyklą pasikalbėti. Dėl ko konkrečiai, sūnus nesakė. Socialinė pati neskambino. A. jam skundėsi, kad jam atvykus į mokyklą, jo kambariokas, kurio vardas buvo arba D. arba D., iš jo imdavo daiktus. Sakė, kad imdavo jo sūnaus planšetę ir ja naudodavosi, imdavo savavališkai sūnaus telefoną. Sūnus jam skundėsi, kad jam neduoda ramiai gyventi. Jam atsigulus prie jo lenda, kaip lenda, jam nesakė, o jis neklausė. Dėl to, kad sūnus pasakė, kad socialinė kviečia, jis ir atvyko į mokyklą pakalbėti su socialine darbuotoja. Socialinė pas save į kabinetą pasikvietė ir A. kambario draugą. Jie tuo metu gyveno dviese. Prie jo socialinė darbuotoja pasakė tam berniukui, kad jis yra A. tėtis, kad A. skundžiasi, kad jis ima A. daiktus. Tas berniukas buvo nekalbus, tik pasakė, kad daugiau taip nedarys. Jis kategoriškai neprašė, kad juos išskirtų, bet užsiminė, kad gal būtų gerai juos išskirti, kad gyventų atskirai. Po šio pokalbio A. daugiau nebesiskundė savo kambario draugu. Jis nežino, ar juos išskyrė ar ne. Daugiau jis mokykloje dėl sūnaus elgesio nebuvo. Apie kažkokius seksualinius dalykus jis sužinojo tik dabar iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir policijos, kai buvo kviečiamas sūnus apklausai. (duomenys neskelbtini) mokykloje jam niekas nieko nesakė apie jo sūnaus jokius seksualinius santykius. Niekas nesakė, kad jis prie ko nors kabinėjasi, nesakė ir kad prie sūnaus kas kabinėtųsi seksualiai. Nebuvo kviečiamas į (duomenys neskelbtini) mokyklą dėl jokių muštynių ar dar dėl ko nors. Buvo tik tą vienintelį kartą (duomenys neskelbtini) metų rudenį. Jo sūnus lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą-darželį, po to (duomenys neskelbtini) specialiąją mokyklą. Skundų dėl sūnaus elgesio nei iš vienos mokyklos nebuvo gavęs. Jo sūnus mokosi pagal specialiąją programą. Berniukas (duomenys neskelbtini) metų patyrė sunkią galvos traumą, apie pusę metų buvo komoje. Sūnus serga epilepsija. Jis vartoja vaistus. Sūnus turi su stuburu problemų, todėl dėl ligų jiems labai gerai (duomenys neskelbtini) mokykloje. Jo manymu, sūnus neserga jokia psichine liga, nėra agresyvus. Namuose sūnus geras, paklusnus, draugiškas. Bendrauja, jų santykiai geri. Kartu su jais gyvena dar dvi jo pilnametės dukros, tai su jomis taip pat palaiko gerus draugiškus santykius. Jis nėra radęs, kad A. žiūrėtų pornografinio turinio dalykus, vaizdus ar kažką panašiai. Dukros taip pat nėra radę ir nieko jam nėra sakę (1 t., b. l. 186-187).

Nepilnametis liudytojas G. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė parodymus. Jis pažįsta D. B., jie mokosi toje pačioje mokykloje, bet nebendrauja. A. Z. irgi pažįsta, yra draugai. Nederamo A. Z. elgesio jam neteko matyti, apie netinkamą elgesį D. atžvilgiu žino. Iš pradžių A. gyveno su D., A. sakydavo, kad D. A. siūlydavo lytinių santykių. Jam taip pasakojo A.. Dar pasakojo, kad D. žiūrėdavo porno filmus per telefoną. Tai vykdavo mokyklos kambaryje. A. pasakojo, kad D. jam siūlydavo lytinius santykius – pačiulpti. A. sakydavo, kad D. vienas žiūrėdavo porno filmus per telefoną. Kiek dažnai, nežino, visa tai vykdavo mokyklos bendrabučio kambaryje. Jo atžvilgiu A. netinkamai elgęsis nėra. Apie netinkamą A. elgesį D. atžvilgiu daugiau jam niekas nepasakojo. Jam tik A. pasakojo, kad taip buvo, kada jie kartu gyveno. Jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesį. Apie tokio pobūdžio elgesį kalbėjo tik su A., su D. nekalbėjo. Nežino, ar D. turėjo telefoną, bet A. turėjo telefoną, gal turėjo ir planšetę, bet tiksliai nežino. A. jam sakydavo, kad porno per telefoną žiūrėdavo D., o apie patį A. nieko nežino (1 t., b. l. 133).

Nepilnametis liudytojas E. T., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė parodymus. Jis pažįsta D. B., jie yra klasiokai, bet su juo nebendrauja. A. Z. irgi pažįsta, taip pat yra klasiokai. Nederamo A. Z. elgesio jam neteko matyti, apie netinkamą elgesį D. atžvilgiu irgi nieko nežino. Apie tai jam niekas nėra pasakojęs. Jo atžvilgiu A. nėra elgęsis netinkamai. D. irgi nėra, jo atžvilgiu jokių seksualinių požiūrių ir veiksmų nėra buvę, jis nieko nežino, nes su jais nebendrauja ( 1 tomas b.l. 135-136 ).

Nepilnametis liudytojas E. Č., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė parodymus. Su D. jis nebendrauja, jis yra iš (duomenys neskelbtini) , o su A. jam yra tekę truputį daugiau bendrauti. Su A. bendravo, buvo kambariokai, yra geri pažįstami. A. jam skundėsi, kad D. priekabiavo prie jo, bet ar veiksmais, ar žodžiais, nepasakys. Kada jam taip pasakojo, nepasakys, gal sausio-vasario mėnesiais. Jam A. pasakojo, kad D. prie jo kabinėjosi duše, kada tai įvyko, jis nežino, bet kaip suprato, kad tada, kai pasakė. Ką pasakojo daugiau, neprisimena. Pasakymą „kabinėjosi“, jis nežino ar žodžiais kabinėjosi ar veiksmais, jis neklausė, jam nebuvo įdomu. Kiek pamena, A. sakė apie seksualinį priekabiavimą, sakė D. prie jo kabinėjosi. Kokius konkrečiai veiksmus D. atliko, A. jam nesakė. Buvo tik vienas kartas, kaip pasakojo. Dar prisimena apie A. konfliktą, jie dėl kažko buvo susiginčiję. Su pačiu D. nekalbėjo, jis su juo nebendravo. Vėliau A. klausė, kodėl jis pakviestas į ikiteisminį tyrimą, jis atsakęs, kad nežino. Prie jo seksualiai niekas nėra priekabiavęs. Seksualinį priekabiavimą supranta, kai prie tavęs lenda ir nori lytinių santykių tam žmogui nesutinkant. Apie D. ir A. bendravimą žino tik tiek, kad jie kartu gyveno gal mėnesį ar du, jie ginčydavosi ir nesutardavo, tą jam minėjo A.. Apie D. ir A. sveikatą jis nieko nežino, tik žino, kad jie turi problemų su stuburu, nes lanko sanatorinę mokyklą. Gal dar D.i su psichika ne viskas gerai. A. turėjo kažkokią planšetę, o D. mygtukinį telefoną (duomenys neskelbtini). Su A. per jo planšetę jam neteko žiūrėti kažkokių vaizdų (1 t., b. l. 137-138).

D. B. globėja J. K. pateikė teismui nukentėjusiojo D. B. ranka rašytą raštą be datos, kuriame rašoma: „Aš D. B. Š. (duomenys neskelbtini) mokykloje kambaryje gyvenu su A. Z.. Vakarais prieš einat miegot per A. telefoną žiūrime porno įrašus. Šituos įrašus savo telefone turėjo A.. Pažiūrėje įrašų A. pasąkė kad smaukyk savo lytinius organus. Aš laižiau jo lytinius organus. tada jis paklausė ar nori savo lytini organa kišti jo šiknon. Aš kišau jo šiknon ir netilpo. Tada jis kišo man šikšnon ir jam netilpo. Tada jis paklausė ką daryti jei šikšnon netelpa. Tada vienas kitam čiulpėm. Ta darėm dauk kartų. Vakarais atsigule į lovas smaukėmes savo lytinius organus. Taip pat savo lytinius organus tvarte daviau laižyt karvei“.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/(duomenys neskelbtini) , 2K-153-693/(duomenys neskelbtini) ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai. Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio (nepilnamečio) asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013). Remiantis teismų praktika, vertinant atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į subjektyvios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440/2010). Taigi, būtina įvertinti, kiek objektyvūs ir patikimi nukentėjusiojo, kaltinamojo bei liudytojų parodymai.

Kaltinamasis A. Z. dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltės nepripažino, įvykio aplinkybes mačiusių liudytojų nėra. Be nukentėjusiojo D. B. parodymų bei liudytojos J. K. parodymų apie aplinkybes, kurias ji sužinojo iš D. B., kitų duomenų, kuriems atsirasti neturėjo įtakos būtent D. B. kam nors papasakotos, nurodytos aplinkybės, patvirtinančių A. Z. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, byloje nėra. Duomenų, kad prieš D. B. kaltinamasis būtų grasinęs pavartoti fizinį smurtą, byloje nėra.

Nepilnametis nukentėjusysis D. B. 2020-06-03 buvo apklaustas kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant jo atstovams, VTAS specialistui ir psichologei (1 t., b. l. 38-39). D. B. globėja J. K. pateikė teismui nukentėjusiojo D. B. ranka rašytą raštą be datos. Iš D. B. duotų parodymų ir minėto ranka rašyto rašto matyti, kad D. B. parodymai dėl seksualinių veiksmų pobūdžio, eiliškumo, aplinkybių yra nenuoseklūs, prieštaringi. Toks parodymų prieštaringumas įpareigoja jo parodymus vertinti itin atsargiai, atsižvelgti į tai, kiek jo vienus ar kitus teiginius patvirtina kiti bylos duomenys. Iš teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad D. B. sunku nustatyti loginius priežasties-pasekmės ryšius, bendrieji gebėjimai neatitinka jo amžiaus, yra labai žemi (atitinka vidutinį protinį atsilikimą). Sutrikęs intelektas, padidintas įtaigumas (1 t., b. l. 101-107).

Apklausta liudytoja M. V., dirbanti (duomenys neskelbtini) mokykloje, nukentėjusiojo ir kaltinamojo auklėtoja, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė parodymus, kad nusikalstamo seksualinio kaltinamojo elgesio nėra mačiusi, nėra užtikusi, fiksavusi. Apie netinkamą kaltinamojo elgesį jai nežinoma. Priešingai, M. V. teigiamai charakterizavo kaltinamąjį. Liudytoja M. V. paaiškino, kad D. B. yra mėgėjas pafantazuoti ir prikurti istorijų. A. Z. sunkiai sekasi meluoti. Apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis liudytojas G. P., nepilnametis liudytojas E. T., nepilnametis liudytojas E. Č. davė parodymus, kad A. Z. tinkamai elgėsi jų atžvilgių, netinkamo seksualinio elgesio nenurodė. Liudytojas G. P. parodė, kad A. Z. sakydavo, kad D. B. A. siūlydavo lytinius santykius. A. sakydavo, kad D. vienas žiūrėdavo pornografinius filmus per telefoną. Liudytojas E. Č. parodė, kad A. jam skundėsi, kad D. priekabiavo prie jo, bet ar veiksmais, ar žodžiais, nepasakys. Jam A. pasakojo, kad D. prie jo kabinėjosi duše, kada tai įvyko, jis nežino. Kiek pamena, A. sakė apie seksualinį priekabiavimą, sakė D. prie jo kabinėjosi. Kokius konkrečiai veiksmus D. atliko, A. jam nesakė. Tokie parodymai rodo, kad tiek klasės auklėtoja, tiek kiti vaikai nepastebėjo jokių požymių, rodančių, kad D. B. galėjo patirti seksualinę prievartą iš kaltinamojo.

Teismo nuomone, vertinant nukentėjusiojo parodymus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 150 str. 4 d. dėl mažamečių A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini) seksualinio prievartavimo, jam būnant ir mokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta įrodymų, teismui leidžiančių prieiti prie išvados, kad kaltinamasis, kuriam veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, bei kuriam konstatuoti psichikos sutrikimai ((duomenys neskelbtini)), prieš bendraamžį nukentėjusįjį, su kuriuo gyveno viename kambaryje, kaltinime nurodytu laiku padarė nusikaltimą, įtvirtintą BK 150 straipsnio 3 dalyje. Tai, kad su kaltinamojo planšete buvo žiūrimi pornografinio pobūdžio vaizdai, teismui neleidžia daryti išvados, kad tai buvo susiję su kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika. Nors, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad labiau tikėtina, jog kaltinamasis galėjo inicijuoti seksualinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, teismo vertinimu, tikėtinos išvados negali būti pagrindas kaltinamojo kaltei pagrįsti, be to, jos neįrodo kitų nusikaltimo sudėties požymių – prievartinio veikos pobūdžio, grasinimo panaudoti fizinį smurtą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. Z. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. nėra kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėčių privalomojo objektyviojo požymio – pavojingos veikos. Kaip jau aptarta anksčiau, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie yra iš esmės vieninteliai esminiai A. Z. kaltinantys duomenys, teismo vertinimu, yra nenuoseklūs bei prieštaringi. Kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai arba paneigia nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktą tariamų įvykių versiją, arba yra išvestiniai, todėl negali būti vertinami kaip patvirtinantys pateiktame kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. Z. grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasinaudodamas nepilnamečio nukentėjusiojo D. B. bejėgiška būkle dėl amžiaus ne mažiau kaip vieną kartą liepė nukentėjusiajam D. B. jam čiulpti lytinį organą. Teismas daro išvadą, kad visuma byloje esančių įrodymų nepatvirtina kaltinamojo A. Z. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir dėl to A. Z. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nepilnamečius dalyvavo psichologė, kuriai už suteiktas paslaugas Šiaulių apskrities VPK sumokėjo 2020-07-09 - 34,70 eurų (1 t., b. l. 139-140); 2020-07-21 - 34,70 eurų. (1 t., b. l. 148-149); 2020-07-15 - 14,10 eurų. (1 t., b. l. 151-152); 2020-07-21 - 41,64 eurų. (1 t., b. l. 154-155). Išteisinant kaltinamąjį, proceso išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Z. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

4 CD laikmenas palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.